Seimo etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Seimo narys Jurgis Razma 2004 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Antaną Klimavičių dėl kardomosios priemonės paskyrimo Jurijui Borisovui atliekant ikiteisminį tyrimą byloje dėl grasinimo Respublikos Prezidentui. J. Razma rašte generaliniam prokurorui pastebėjo, kad “J. Borisovui taikoma švelniausia kardomoji priemonė neužtikrina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo”.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnyje numatoma, kad atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, atsakydamas Seimo nariui J. Razmai patvirtino, kad jo rašte Generaliniam prokurorui išdėstytos mintys apie J. Borisovui taikomos kardomosios priemonės neatitikimą BPK 119 straipsnyje nenumatytiems kardomųjų priemonių tikslams yra politiko bandymas rekomenduoti prokurorams, kokius jie sprendimus turėtų ar galėtų priimti minėtoje byloje, kaip jie turėtų vertinti kardomųjų priemonių skyrimo ar pakeitimo pagrindus pagal esančias ar kintančias bylos aplinkybes.

Seimo etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 1 – susilaikė (V. Simulik).