Komisijos nariai: Algimantas Salamakinas, Antanas Napoleonas Stasiškis, Dalia Teišerskytė, Artūras Vazbys.

Vadovaudamasi Seimo statute įtvirtinta pareiga Seimo etikos ir procedūrų komisijai (toliau Komisija) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, ir nagrinėti bei teikti išvadas procedūriniais klausimais, Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Etikos ir procedūrų komisija 2004 m. vasario 19 d. išvadoje Nr. 101-I-07 jau minėjo, kad apkaltos proceso procedūros, kurių turi būti laikomasi vykdant apkaltos procesą, aiškiai ir tiksliai reglamentuotos atskiroje Seimo statuto VIII dalyje.

Minėtos Seimo statuto dalies 245 straipsnyje numatyta, jog Seimas, išklausęs Specialiosios tyrimo komisijos išvadą, kad yra pagrindo pradėti apkaltos procesą, atlieka tvarkomuosius veiksmus ir priima sprendimus, būtinus šiai procedūrai: 1) balsuoja dėl nutarimo pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui; 2) nustato apkaltos proceso pradžią ne vėliau kaip po 15 dienų nuo nutarimo pradėti apkaltos procesą priėmimo ir numato posėdžių tvarkaraštį; 3) priima nutarimą pakviesti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ar kitą šio teismo teisėją pirmininkauti šios procedūros posėdžiams; 4) prireikus paprašo Konstitucinio Teismo išvados apie tai, ar asmens, kuriam taikoma apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Šiuos veiksmus Seimas iš dalies atliko 2004 m. vasario 19 d. vakariniame posėdyje, kuriame buvo balsuota dėl Seimo nutarimo “Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime pradžios” ir dėl Seimo nutarimo “Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą”. Kiti klausimai išspręsti iš dalies. Priimtas protokolinis nutarimas, kuriuo Seimo Pirmininkas įpareigotas kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl teisėjų kandidatūrų pirmininkauti apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesui Seime. Seimo statuto 245 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įpareigoja Seimą priimti nutarimą pakviesti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ar kitą šio teismo teisėją pirmininkauti apkaltos procedūros posėdžiams.

Kaip numatyta Seimo statuto 246 straipsnio 1 dalyje, paskirtą dieną (t. y. ne vėliau kaip po 15 dienų nuo nutarimo pradėti apkaltos procesą priėmimo) Seime pradedamas apkaltos procesas. Seimo statutas nenumato jokių išlygų, leidžiančių atidėti apkaltos proceso pradžią. Todėl, Komisijos nuomone, apkaltos proceso procedūros turi būti pradėtos paskirtą dieną, t. y. ne vėliau kaip 2004 m. kovo 5 d. rytiniame arba vakariniame posėdyje (15 dienų nuo nutarimo pradėti apkaltos procesą pradžios), nes Seimo statute kalbama ne apie Seimo nutarimo pradėti Seime apkaltos procesą konkrečiam asmeniui įsigaliojimą, o apie jo priėmimą. Seimo nutarimas pradėti Seime apkaltos procesą priimtas 2004 m. vasario 19 d. Komisija rekomenduoja, kad iki apkaltos proceso pradžios Seimas patvirtintų Seimo valdybos bei Seniūnų sueigos numatytą tvarkaraštį, kuriame būtų nurodyta, kuriomis savaitės dienomis Seime vyks apkaltos proceso posėdžiai.

Po parengiamosios dalies pradedamas tardymas balsu perskaitant kaltinimo medžiagą ir išklausant asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimus. Vėliau, kaip numatyta Statuto 249 straipsnio 2 dalyje, apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir liudytojai (jeigu parengiamojoje dalyje būtų priimti sprendimai, kad turi būti apklausti tam tikri liudytojai) ir tik atlikus išvardytus veiksmus, išklausomos ekspertų išvados, specialistų nuomonės. Komisijos nuomone, jeigu Konstitucinis Teismas iki šio momento nebus pateikęs išvados apie tai, ar asmens, kuriam taikoma apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, galima daryti apkaltos proceso posėdžių pertrauką ir procesą tęsti, kai Konstitucinis Teismas pateiks minėtą išvadą. Dėl Konstitucinio Teismo išvados negali būti diskutuojama. Ši išvada turi būti kaip vienas iš įrodymų, kuriuo remdamasis Seimas galės vienaip ar kitaip apsispręsti balsuodamas dėl kaltinimo formuluočių.

Seimo statutas posėdžio pirmininką įgalioja spręsti visus procesinius klausimus dėl kurių prireikus jis gali pasiklausti Seimo nuomonės ar prašyti pritarimo savo sprendimams. Posėdžio pirmininkas, siekdamas, kad apkaltos procesas vyktų koncentruotai ir būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, savo nuožiūra (arba pasiklausęs Seimo nuomonės) gali nuspręsti, kokia tvarka nagrinėti pateikto kaltinimo formuluotes ( kiekvieną atskirai, ar visas iš karto).