Seimo Kaimo reikalų komitetas 2004 m. balandžio 7 d. posėdyje apsvarstė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. IXP-3275.

Šio projekto tikslas yra įstatymu nustatyti žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) skiriamuosius požymius bei kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pagrindus, kurie sudarytų efektyvesnes prielaidas žemės ūkio veiklos subjektų kooperacijai skatinti.

Pripaţinimo siekiančios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) valdymą turėtų kontroliuoti nariai – žemės ūkio veiklos subjektai, todėl jie turėtų sudaryti daugiau kaip 70 procentų visų narių..

Komitetas pritarė Žemės ūkio rūmų pasiūlymui, kad žemės ūkio subjekto savoka apimtų daugiau asmenų, kurie užsiima žemės ūkio veikla, kad smulkieji žemės ūkio produkcijos gamintojai galėtų būti pripažinti kaip žemės ūkio kooperatyvas.Tuo tikslu Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Žemės ūkio kooperatine bendrove gali būti pripažinta tokia bendrovė, kurios daugiau kaip 70 procentų narių yra ne tik žemės ūkio veiklos subjektai, bet ir gyventojai, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų.

Priėmus projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės įgalioti instituciją, kuri vykdys kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimą žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais), ir patvirtinti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkŕ.

Komitetas taip pat apsvarstė Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų apmokestinimo įstatymo projektą Nr. IXP-3361.

Šis Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Europos Komisijos reikalavimą, kad stojančios į ES šalys inventorizuotų kai kurių žemės ūkio ir maisto produktų atsargas bei būtų surinkti mokesčiai už perteklines atsargas.

Projekte numatyta, kad kiekvienas pripažintas žemės ūkio ir maisto produktų deklaravimo subjektas turės deklaruoti 2004 m. gegužės 1 d. nuosavybėje turimas atsargas, pateikiant Žemės ūkio ministerijai užpildytą žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaraciją.

Norint nustatyti perteklines atsargas, 2004 m. gegužės 1 d. nuosavybėje turimas atsargų kiekis bus lyginamas su ankstesnių trejų metų vidurkiu, todėl reikės deklaruoti ir 2001 m. gegužės 1 d., 2002 m. gegužės 1 d., 2003 m. gegužės 1 d. turėtas žemės ūkio arba maisto produktų atsargas.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta pažymėjo, kad nustatant perteklines atsargas, labai svarbu, kad būtų atsižvelgiama į atsargų susidarymo objektyvias aplinkybes - gamybos ar prekybos pajėgumą didinančias priemones, sąlygojusias atsargų, viršijančių trejų metų vidurkį, susidarymą, kurios turės būti įrodomos dokumentais. Perteklines atsargas apskaičiuos atsargų turėtojas ir pateiks atsargų deklaracijoje. Žemės ūkio ministerija parengs atsargų deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką.

Atsargų turėtojai, turintys perteklines atsargas, turės pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje jie yra registruoti, užpildytą mokesčio už perteklines žemės ūkio ir maisto produktų atsargas deklaraciją ir sumokėti mokestį. Mokesčio už perteklines atsargas deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustatys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Komitetas bendru sutarimu pritarė Įstatymo dėl 1998 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomo protokolo ratifikavimo projektui Nr. IXP-3359ES.

Komiteto posėdyje buvo išklausyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio informacija apie Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-08 d. nutarimo Nr. 889 “Dėl valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę” nuostatų vykdymą.

K. Maksvytis pateikė naujausią tarnybos turimą informaciją apie nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą. Lietuvoje iki 2004 m. kovo 1 d. atkurta 88,2 procentai nuosavybės teisių nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Nepaisant to, kad nuosavybės teisių atkūrimas artėja į pabaigą ir yra parengta visa reikalinga teisinė bazė, laisvos valstybinės žemės pardavimas beveik nevyksta: praeitais metais sudarytos tik 32 valstybinės žemės pardavimo sutartys.

Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas įvardijo tris pagrindines kliūtis laisvos valstybinės žemės pardavimui:

1) įstatymai prioritetą suteikia nuosavybės teisių atkūrimui, todėl tik pabaigus šį procesą paspartės likusios laisvos valstybinės žemės pardavimas;

2) likę laisvos valstybinės žemės plotai nepaklausūs, dažnai prastos kokybės, nutolę nuo gyvenviečių ir kelių ;

3) šiuo metu nepakanka žemės reformos projektus rengiančių specialistų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad reikia tęsti aiškinamąjį darbą kaimo gyventojų tarpe, jog jie lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti daugiau valstybinės žemės, paragino Nacionalinės žemės tarnybos vadovus sparčiau tęsti nuosavybės teisių atkūrimą.

KRK informacija