Seimo Kaimo reikalų komitetas 2004 m. balandžio 26 d. posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos Cukraus  įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Reg.Nr. IXP-3448).

            Cukraus įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad  nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigalioja Europos Sąjungos cukraus rinką reguliuojantis 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001, kurio dalis nuostatų prieštarauja  dabartiniam Cukraus įstatymui.

            Cukraus įstatymo pakeitimas numato tai, kad valstybė išsaugo cukrinių runkelių auginimą tradicinėse Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Pavenčių auginimo zonose; cukraus gamintojai pagal Vyriausybės įgaliotosios institucijos nustatytas taisykles paskirsto baltojo cukraus gamybos kvotą cukrinių runkelių augintojams, nustatę, kiek kvotai įvykdyti prireiks cukrinių runkelių; cukrinių runkelių augintojų ginčai dėl kvotų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka ir cukrinių runkelių pristatymo fabrikams iš laikino sandėliavimo aikštelių faktinės išlaidos dengiamos iš cukraus gamintojų lėšų.

2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamente  apibrėžta, kad tarpprofesiniuose susitarimuose numatoma, jog vežimo iš surinkimo centrų išlaidas padengia gamintojas, remiantis galiojančiomis vietinėmis taisyklėmis arba nusistovėjusia praktika.

            Kaimo reikalų komitetas pritarė pasiūlymui, kad cukraus gamintojai apmoka visas cukrinių runkelių vežimo iki cukraus fabriko išlaidas.

             Komiteto patobulintam projektui ir Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.

 

Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstyta Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg.Nr.3447). Šis įstatymo projektas parengtas derinant Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą su Europos Sąjungos reglamentais ir direktyvomis bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos ekspertų rekomendacijas dėl pašarų kontrolės išplėtimo visoje jų kaitos grandinėje.

Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos lėšos iš bendrųjų biudžeto asignavimų.

            Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Pašarų klasifikatorių, Pašarų teikimo į rinką taisykles, Pašarų priedų gamybos, naudojimo ir prekybos jais tvarką, Pašarų gamybos ir prekybos leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei kitus nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius pašarų sektorių. Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pasiūlymus pateikė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.

            Komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (Reg.Nr.3447) ir Komiteto išvadai. 

           

            Bendrame Seimo Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų posėdyje buvo išnagrinėtos smulkaus ir vidutinio verslo bei netradicinių žemės ūkio šakų plėtros kaime problemos.

            Kaimo reikalų komiteto piemininkas Gintautas Kniukšta pažymėjo, kad spartesnis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimas būtų vienas iš veiksmingiausių kaimo plėtros būdų. Verslininkai įkurdami įmones kaimo vietovėse ne tik sukuria naujas darbo vietas, bet ir investuoja į gamybinę ir socialinę infrastruktūrą, skatina kultūros, švietimo ir sveikatos įstaigų darbą.

            Tačiau, kad verslininkai steigtų įmones kaime reikia  patrauklios infrastruktūros - gerų kelių, vandentiekio, kanalizacijos, patikimo elektros tiekimo, lengvatų investicijoms. Tačiau Lietuvos kaime tokių galimybių dar yra mažai.                   

            Pirmininkas pažymėjo, kad smulkaus verslo ir paslaugų sfera kaime apima ne tik Žemės ūkio ministerijos kompetencijos ribas, bet reikalinga koordinuota  kitų ministerijų pagalba.

            Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vaclovas Karbauskis akcentavo, kad  labai svarbu stiprinti kaimo bendruomenes ir didinti jų iniciatyvą siekiant kuo daugiau kaimo žmonių būtų įtraukti į jiems opiausių problemų sprendimą. Labai svarbu tinkamai pasinaudoti ES struktūrinių fondų, tačiau, be kooperuotos kaimo gyventojų veiklos - sunku bus galima išlikti ir konkuruoti su stambiomis koncentruotomis verslo struktūromis.

            Atsakingos  valstybinės institucijos už smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą turi numatyti palankesnes ekonomines ir teisines sąlygas netradicinei žemės ūkio veiklai ir alternatyviems verslams plėtoti, didžiausią dėmesį skiriant alternatyvių verslų rinkodaros sistemos formavimui, remiant rinkų paiešką ir plėtrą ir informacinės sistemos sukūrimą.

            Atsižvelgiant į posėdžio dalyvių pastabas ir pasiūlymus bus parengtas abiejų komitetų bendras sprendimas, numatant: sustiprinti ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklos koordinavimą plėtojant smulkų ir vidutinį verslą bei vystant netradicinius verslus kaime; sudaryti palankesnes sąlygas kaimo jaunimui steigti savo verslą; sparčiau gerinti kaimo infrastruktūrą (vietinių kelių tiesimas ir remontas, vandentiekis ir kanalizacija, elektros tiekimas, ryšiai) tose kaimo vietovėse, kuriose yra potencialios galimybės   naujoms  gamyboms  ir alternatyviems  verslams kurtis; sudaryti  palankesnes sąlygas kaimo turizmo sodybų statybai, suderinant Turizmo, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo bei Miškų įstatymų atitinkamas nuostatas, daugiau teikti informacijos kaimo gyventojams apie netradicinių žemės ūkio šakų vystymo galimybes bei ES struktūrinių fondų panaudojimą  alternatyvioms kuro rūšims vystyti.      

           

 

KRK informacija