Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė

rezoliucijos projektui “Dėl Lietuvos Respublikos Užsienio politikos krypčių, Lietuvai tapus visateise NATO ir ES narėmis”

 

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė:

Rezoliucijos projektą Dėl Lietuvos Respublikos Užsienio politikos krypčių, Lietuvai tapus visateise NATO ir ES narėmis”. Rezoliucijos projektą pristatė Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Diskusijoje taip pat dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius, Užsienio reikalų ministerijos laikinai einantis Užsienio politikos analizės ir planavimo departamento direktoriaus pareigas Laimonas Talat-Kelpša, Respublikos Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Petras Vaitiekūnas. Komiteto nariams apsikeitus nuomonėmis šiuo klausimu nutarta su pateiktais pataisymais pritarti rezoliucijos projektui. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad artimiausiu metu Lietuvos Respublika ir toliau sieks įtvirtinti narystę Europos Sąjungoje ir NATO, visaverčiai įsilieti į euroatlantinės bendruomenės gyvenimą, tapti joje matoma ir įtakinga valstybe. Rezoliucijos projekte taip pat pabrėžiami artimiausi Lietuvos užsienio politikos tikslai tapus pilnateise NATO ir pilnateise Europos Sąjungos nare, o politinės partijos raginamos artimiausiu metu parengti partijų susitarimą dėl Užsienio politikos prioritetinių tikslų  2004 – 2008 m.

       Įstatymo dėl Sutarties dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros denonsavimo projektą Nr. IXP-3468. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Gediminas Kirkilas. 2003 m. balandžio 16 d. pasirašydama Stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Lietuvos Respublika įsipareigojo nuo narystės Europos Sąjungoje datos taikyti Europos Sąjungos acquis muitų sąjungos srityje. Pagal šios srities acquis priskirtino Bendrijos muitinės kodekso 91 straipsnį ne Bendrijos prekės iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gali būti gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą arba laikantis to paties Bendrijos muitinės kodekso nustatytų sąlygų. Įsigaliojus Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai Lietuvos Respublikos teritorija (taip pat Latvijos Respublikos teritorija ir Estijos Respublikos teritorija) taps Bendrijos muitų teritorijos dalimi. Kadangi Bendrijos muitinės kodekso 91 straipsnis nenumato galimybės gabenti ne Bendrijos prekes iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą taikant atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavyje sudarytas sutartis, Sutartis dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros prieštarautų Europos Sąjungos acquis ir dėl to turėtų būti nutraukta. Toliau ją taikyti nebūtų ir praktinio poreikio, kadangi Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarka iš esmės nesiskirtų nuo Bendrijos tranzito procedūros atlikimo tvarkos, tačiau galėtų būti taikoma tik Bendrijos muitų teritorijos dalyje (Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijose), kuri nėra izoliuota nuo kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijų, ir tik gabenant prekes kelių transportu.

 

 

Užsienio reikalų komiteto patarėjas

Deividas Stankevičius (23967 98)