Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektui Nr. IXP-3466

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektą Nr. IXP-3466. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė patobulintam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos buvo pasirašyta Singapūre 2003 metų lapkričio 18 dieną. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys sudaromos vadovaujantis tipiniu Lietuvos Respublikos šios Sutarties projektu, kuris buvo parengtas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Jungtinių Tautų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modelius. Šiuo metu yra pasirašytos analogiškos sutartys su daugiau nei trisdešimt valstybių. Lietuva nuo 2004 metų gegužės 1 dienos tapo Europos Sąjungos pilnateise nare, todėl Singapūro Respublika yra suinteresuota pasirašyti su Lietuvos Respublika sutartį, kuri nustato pajamų apmokestinimą, dvigubo apmokestinimo panaikinimo būdus, abipusio susitarimo procedūras, nediskriminavimo sąlygas, keitimąsi informacija ir kt. Sutarties įsigaliojimas ir taikymas turėtų skatinti Singapūro rezidentus investuoti į Lietuvos Respublikos ūkį, tuo pačiu turėtų užkirsti kelią mokesčių slėpimui.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius ratifikavimo projektą Nr. IXP-3467. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo ratifikavimo projektui. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Krašto apsaugos ministerijos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas. Sutarties tikslas – įgyvendinti prevencines bei kitas žmonių, aplinkos ir turto, įskaitant kultūros paveldą, apsaugos nuo didelių stichinių, technologinių ir aplinkos avarijų bei jų padarinių, priemones, suteikti galimybę Lietuvos Respublikai gauti reikiamą pagalbą katastrofų ir didelių avarijų atvejais, paspartinti gelbėtojų grupių ir įrangos pristatymą,  taikyti supaprastintą vykimo per valstybės sieną tvarką. Pagalbą teikiančioji šalis padeda pagalbos prašančiajai šaliai pajėgomis ir įranga gaisrams gesinti, techninei ir medicinos pagalbai teikti, kitiems gelbėjimo darbams atlikti, taip pat potvynių, radioaktyviosios ir cheminės taršos, ekologinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų padariniams likviduoti. Pagalbos prašančioji šalis užtikrina, kad dėl ekstremalios situacijos nukentėję gyventojai netrukdomi ir nemokamai gautų tik jiems dalijamas pagalbai skirtas medžiagas. Šalių įgaliotosios institucijos palaiko ryšius, informuoja viena kitą apie įvykusią nelaimę ir prašomos pagalbos dydį ir skubų valstybės sienos kirtimą. Bendradarbiavimas pagal šią sutartį apima katastrofų padarinių prognozavimą, prevenciją, įvertinimą ir likvidavimą, katastrofų priežasčių tyrimą ir jų padarinių įvertinimą, katastrofų sukelto potencialaus aplinkos taršos pavojingumo įvertinimą, bendrų pratybų, skirtų katastrofų prevencijai ir likvidavimui, planavimą ir vykdymą, gyventojų mokymą tinkamai elgtis įvykus katastrofai ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą, konferencijų rengimą, stažuotes, mokslo įstaigų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, technologijomis, ekspertais ir kt.

Įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį, statuso ratifikavimo projektą Nr. IXP-3376. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė patobulintam įstatymo ratifikavimo projektui. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Krašto apsaugos ministerijos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas. Ratifikavimo projekto pagrindinis uždavinys yra ratifikuoti 1951 metų Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso ir 1952 metų Protokolą dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį, statuso, kurie reglamentuoja NATO narių karinių pajėgų ir tarptautinių karinių vadaviečių statusą Aljanso valstybėse. Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama tikslo Lietuvos Respublikai prisijungti prie NATO teisės acquis sudarančių tarptautinių sutarčių, kad būtų užtikrintas tinkamas šalies įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto Sutartį ir kitų jos narystės NATO įsipareigojimų vykdymas.

 

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja