2004-05-03

 

2004-05-03 posėdyje Antikorupcijos komisija išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie korupcijos prielaidas ir problemas sveikatos apsaugos sistemoje. Posėdyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Gediminas Černiauskas, Vidaus audito skyriaus vedėjas Gediminas Valantavičius; Specialiųjų tyrimų tarnybos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas, vyriausiasis specialistas Algimantas Adomaitis; Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis.

 

Susipažinusi su pateikta informacija, Komisija padarė šias išvadas:

1. Sveikatos apsaugos ministerija ir jos valdymo sričiai priklausančios įstaigos netinkamai ir nepakankamai vykdo korupcijos prevencijos priemones, tai iš dalies sąlygoja neefektyvų korupcijos užkardymą.

2. Sveikatos apsaugos ministerija ir jos valdymo sričiai priklausančios įstaigos nevykdo Korupcijos prevencijos įstatymo bei Vyriausybės 2002-10-08 nutarimu Nr. 1601 patvirtintos Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos nuostatų, įpareigojančių vykdant korupcijos prevencijos kontrolę nustatyti valstybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir nepateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės. Tai rodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos vertinimu, korupcija sveikatos apsaugos sistemoje pasireikšti negali, nors Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, sveikatos apsaugos sritis yra viena iš labiausiai pažeidžiamų korupcijos.

3. Sveikatos apsaugos ministerija nėra pilnai įgyvendinusi visų Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių (patvirtinta tik 14 ligų diagnostikos ir gydymo metodikų, nepatvirtinta daugelio ligų, kurių gydymo kompensavimui skiriamos didelės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, diagnostikos ir gydymo metodikos; ne visi sveikatos sistemą reglamentuojantys teisės aktai suderinti su Civiliniu kodeksu, pavyzdžiui, Sveikatos sistemos įstatymas neatitinka Civiliniam kodekse reglamentuojamos žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo tvarkos nuostatų).

4. Svarstytina, ar racionaliai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos ir ar nėra korupcijos apraiškų sudarant Kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną (toms pačioms ligoms gydyti įrašomi vaistai, turintys identiškų savybių, tačiau labai skiriasi jų bazinė kaina, kuri skirtingai kompensuojama iš biudžeto, Kompensuojamų vaistų bazinių kainų kainynas sudarytas taip, kad ligoniai turi primokėti mažiau už vaistus, kuriems kompensuoti skiriamos didesnės lėšos, todėl jie nėra suinteresuoti pirkti pigesnių vaistų).

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nagrinėjusi sveikatos priežiūros įstaigų vykdytus viešuosius pirkimus medicinos įrangai įsigyti, nustatė, kad šios įstaigos, vertindamos viešojo pirkimo pasiūlymus, ne visada vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis; perkant brangią medicinos įrangą dažnai gaunamas vienas pasiūlymas, kuris nevertinamas ekonomiškumo požiūriu; Lietuvoje nėra susiformavusios medicininės įrangos rinkos kainos, tos pačios įmonės, dalyvaudamos konkursuose, pateikia labai skirtingas tos pačios įrangos pardavimo kainas; neatmetė prielaidos, kad tarp tiekėjų, prekiaujančių medicinine įranga, egzistuoja karteliniai susitarimai dėl konkursuose siūlomų kainų.

6. Kai kuriuose sveikatos apsaugos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos normos yra deklaratyvios, nepriimami joms įgyvendinti reikalingi poįstatyminiai teisės aktai (pavyzdžiui, nepatvirtinti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą pacientams, draudimo fondo nuostatai, nenustatytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų privalomojo draudimo sąlygos, tikslingo lėšų išmokėjimo pacientams tvarka ir kt.), įvairiuose teisės aktuose reglamentuojant tuos pačius dalykus pasigendama sisteminio požiūrio ir teisės aktų suderinamumo (pavyzdžiui, žalos sveikatai atlyginimo reglamentavimas Sveikatos draudimo įstatyme, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Sveikatos sistemos įstatyme).

 

Nuspręsta:

1. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai:

1.1. Tinkamai įvykdyti Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas:

- Sveikatos apsaugos ministerijoje bei jos valdymo sričiai priskirtose įstaigose nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę ir veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė;

- pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai motyvuotą išvadą dėl korupcijos tikimybės nustatymo sveikatos apsaugos sistemoje;

 

1.2. Visiškai įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programos priemones:

- suderinti visus sveikatos apsaugos sritį reglamentuojančius teisės aktus tarpusavyje bei su Civilinio kodekso nuostatomis;

- parengti ir patvirtinti trūkstamas ligų diagnostikos ir gydymo metodikas (standartus).

 

1.3. Pagal kompetenciją imtis korupcijos prevencijos priemonių tokiose korupciniu požiūriu pažeidžiamose sveikatos apsaugos sistemos srityse, kaip viešieji pirkimai, Kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymas.

 

2. Siūlyti Viešųjų pirkimų tarnybai efektyviau kontroliuoti, kad atliekant viešuosius pirkimus būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciją sveikatos apsaugos sistemoje.