Dalyvavo: Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė, Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, Komisijos nariai Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Gintautas Mikolaitis, Viktoras Rinkevičius.

Nedalyvavo su pateisinama priežastimi: Mindaugas Bastys – komandiruotė Briuselyje, Jonas Jučas – komandiruotė Kaune.

Dalyvavo kviestieji pareigūnai: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juozas Raistenskis, komiteto patarėjas Egidijus Jankauskas, Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės Vilniaus planas direktorius Justinas Kulakauskas, Aplinkos ministerijos skyriaus vyriausiasis specialistas, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos rengimo darbo grupės narys, Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos narys Evaldas Vėbra, Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, Lietuvos žemės ūkio universiteto dėstytojas dr. Algirdas Gavenauskas.

Taip pat dėl projektuojamo Vilniaus vakarinio greitkelio dalyvavo grupė gyventojų atstovų: registruotas lobistas Romas Stumbrys, Valerijonas Valickas, Gintaras Tamošiūnas, Arvydas Kiselis.

DARBOTVARKĖ:

1. Pranešimas apie LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.1160 “Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo”.

Pranešėjai: Dr.Algirdas Gavenauskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Evaldas Vėbra, Aplinkos ministerija.

2. Pranešimas apie projektuojamą Vilniaus miesto vakarinę greito eismo gatvę.

Pranešėjai: Justinas Kulakauskas, miesto savivaldybės įmonė Vilniaus planas, Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerija.

1. Svarstyta:

Pranešimas apie LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.1160 “Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo”.

Dr. Algirdas Gavenauskas įžanginėje dalyje priminė, kad XX amžiaus antroje pusėje prasidėjo naujas etapas žmogaus santykių su gamta. To atsiradimą iššaukė sparčiai besivystančio mokslo ir technikos revoliucija, keleriopai padidinusi gamtai ir supančiai aplinkai neigiamą poveikį. Susiformavo pagrindiniai bręstančios globalinės ekologinės krizės aspektai, kaip aplinkos tarša, nykstančios biorūšys, irstančios ekosistemos, prastėjanti žmonių sveikata. Dėl spartėjančio gyventojų skaičiaus ir poreikių augimo smarkiai eksploatuojama gamta, senka neatsikuriantys gamtos išteklių šaltiniai. Kyla realus pavojus, kad jų gali nelikti ateities kartoms. Šios problemos pirmą kartą buvo aptartos 1972 metais Jungtinių Tautų specialioje aplinkos klausimais konferencijoje. Įkurtos trys tarptautinės institucijos: Jungtinių Tautų aplinkos programa, Tarptautinė Gamtos apsaugos sąjunga, Laukinės gamtos fondas. Paskelbta 1980 metais Pasaulio apsaugos strategija, kuri faktiškai padėjo subalansuotos plėtros koncepcijos pagrindus. Rio de Ženeiro konferencijoje 1992 metais patvirtinta visoms tautoms privaloma “Darbotvarkė’ XXI amžius” – subalansuotos plėtros (darnaus vystymosi) strategija. Vyriausybės paragintos, vadovaujantis tarptautinėmis programomis, kurti ir plėtoti nacionalines darnaus vystymosi strategijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2003 m. rugsėjo 11d. nutarimu Nr.1160 “Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo” patvirtino šalies šio darbo prioritetines kryptis. Tai - nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymas; socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas išsaugant jų savitumą; pagrindinių ūkio šakų ( transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas.

Svarbiausia valstybės misija koordinuoti ir derinti paminėtų strateginių krypčių įgyvendinimą, o taip pat išeinant iš to - pagrindinius darnaus vystymosi komponentus, kaip aplinkos, ekonomikos ir socialinės srities šakų vystymąsi. Vyriausybės patvirtintoje strategijoje pagal ekonominio ir socialinio vystymosi ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius numatoma pasiekti Europos Sąjungos vidurkį iki 2020 metų.

Pranešėjas Evaldas Vėbra papildė ir informavo, kad Aplinkos ministerija minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinta atsakinga už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo koordinavimą, kreipėsi į ministerijas per tris mėnesius patikslinti kuo būtiniausia papildyti Strategiją, kad pradėti jos nuoseklų įgyvendinimą.

Tuo tikslu Aplinkos ministro įsakymų patvirtinta tarpžinybinė ekspertų ir darbo grupės. Dabar jau pradėti rengti regionų ir apskričių darnaus vystymo planai, kurie bus parengti iki 2005 metų ir savivaldybių planai – iki 2007 metų. Bus siekiama svarbiausio principo, kad gamtos išteklių naudojimas didėtų dvigubai lėčiau negu gamyba ir paslaugos.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė pažymėjo, kad šis dokumentas turi būti giliai įsisąmonintas ir jo įgyvendinimas privalo atsispindėti kasdieniniame ir perspektyviniame mūsų darbe. Jis glaudžiai susijęs su darbotvarkės antruoju klausimu.

Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu :

Pritarti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. priimtas nutarimas “Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo” Nr.1160 privalo tapti ministerijų, mokslo ir mokymo įstaigų, kitų valstybinių ir privačių institucijų kasdieniniu įrankiu atliekant einamuosius ir ypatingai perspektyvinius darbus.

2. Svarstyta:

Pranešimas apie projektuojamą Vilniaus miesto vakarinę greito eismo gatvę.

Pranešėjas Justinas Kulakauskas informavo, kad Vilniaus miesto Vakarinė greito eismo A1 kategorijos gatvė tai nėra miesto Vakarinis aplinkkelis, kaip ją vadina. Formuojant miesto urbanistinę struktūrą ir greito eismo gatvių tinklą ji yra viena iš svarbiausių Vilniaus miesto struktūrinių gatvių. Vienas iš svarbiausių faktorių, įtakojančių vakarinės miesto zonos susisiekimo infrastruktūros plėtrą, yra aukštas automobilizacijos lygis, artimas europiniam lygiui ir mažas Vilniaus miesto gatvių tankis, mažiausias tarp kitų didžiųjų Lietuvos miestų.

Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės reikalingumas ir vieta išsamiai išnagrinėta ir patvirtinta 1998 m.Vilniaus miesto bendrajame plane, 2002 m. Vilniaus miesto strateginiame plane, 2002 m. Lietuvos teritorijos bendrajame plane, 2004 m. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginiame plane.

Planavimo darbai atliekami pagal STR 2.06.01:1999 “Miestų ir kaimų susisiekimo sistemos” reikalavimus, nes ši gatvė praeina Vilniaus miesto teritorijoje. Automobilių keliai projektuojami pagal STR 2.06.03:2001 “Automobilių keliai” techninius reikalavimus.

SĮ Vilniaus planas ir UAB “Infraplanas” parengė “ IXB transporto koridoriaus ir TEN-T tinklo jungties – Vilniaus vakarinės greito eismo gatvės” detalųjį planą, šio plano ekonominį pagrindimą ir poveikio aplinkai vertinimą. Buvo išnagrinėti gatvės atkarpos ties Gudelių kvartalu keturi trasos variantai. J.Kulakauskas informavo, kad greitkelio projektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei 2003 m. gegužės mėn. Svarstyme su Lazdynų gyventojais dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Buvo nutarta atlikti poveikio aplinkai įvertinimą, kas buvo padaryta. Poveikio aplinkai ataskaita buvo pateikta susipažinti Gudelių, Gineitiškių, Lazdynėlių gyventojams. Orientacinė šio objekto kaina apie 150 mln.Lt. Numatoma, kad 75 procentai šios sumos bus gaunama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Todėl šis projektas rengiamas ir derinamas ypatingai atidžiai. Su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir siūlomomis įgyvendinti kompensacinėmis priemonėmis susipažino ir joms pritaria Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Pranešėjas Vitalijus Auglys informavo, kad šiuo metu Aplinkos ministerija nagrinėja planuojamos gatvės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, analizuoja kaip geriau apsaugoti gyventojus nuo triukšmo ir taršos. Triukšmo lygis, dar nesant Vakarinės gatvės, ties Gudeliais, Lazdynais ir Lazdynėliais jau šiandien viršija norminį lygį gyvenamoje teritorijoje. Todėl Vakarinė greito eismo gatvė bus tiesiama reikiamose vietose įrengiant akustines sienutes ir pritaikant kompensacinę priemonę, kaip langų pakeitimą. Gudelių apie 50 individualių namų gyventojai pageidauja gatvės trečio varianto su tuneliu. Tunelio įrengimas tarp Gudelių ir Lazdynų užtikrintų saugų ir patogų susisiekimą tarp gyvenamųjų rajonų ir rekreacinių zonų. Dalis planuojamos gatvės trasos praeis per natūralias raguvas, kurių šlaitai efektyviai mažina triukšmo neigiamą poveikį.

Dėl Vakarinės greito eismo gatvės buvo pristatyta raštiška Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento nuomonė, kur pasiremiant transporto infrastruktūros vystymo kryptimis, numatytomis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane iki 2020 m. pažyma, kad Vakarinės greito eismo gatvės įrengimas yra labai reikšmingas, kaip susisiekimo sistemos dalis ir transporto koridorius, integruojantis Lietuvą į Baltijos jūros regioną bei tarptautinį susisiekimo tinklą.

Vilniaus miesto plėtros departamentas supranta, kad Vilniaus miesto savivaldybės, kaip pagrindinio šio projekto užsakovo uždavinys, jog realizuojant šį svarbų objektą maksimaliai būtų suderinti valstybės, miesto savivaldybės ir gyventojų interesai. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas šios greito eismo gatvės projektiniai sprendimai šių metų liepos-rugpjūčio mėnesį bus pateikti ES ekspertams. Tarptautinių ekspertų įvertinimas ypač svarbus vertinant gatvės statybos pasekmes ir poveikį gyventojams ir aplinkinėms teritorijoms. Gyventojų atstovai Valerijonas Valickas, Gintaras Tamošiūnas, Arvydas Kiselis, Romas Stumbrys išsakė gyventojų susirūpinimą, kurių daugiabučiai ir individualūs namai patenka į numatomos Vakarinės greito eismo gatvės zoną, dėl triukšmo, oro taršos ir vibracijos. Gudelių didelės individualių namų gyvenvietės problemą numatyta išspręsti įrengiant tarp Gudelių ir Lazdynų mikrorajono 400 m. požeminį tunelį. Šį sprendimą palankiai vertina gyventojai. Tačiau kai kurie projekto pakoregavimai yra tik formalaus pobūdžio. Antai, po Pašilaičių mikrorajono 18 namų kvartalo gyventojų kreipimosi buvo pakoreguota gatvės trasa atitraukiant apie 20 metrų, tačiau tai neduoda laukiamo efekto. Šios vietovės gyventojai, kaip pažymėjo V.Valickas iki 2003 m. II-jo pusmečio dar nežinojo, kad pro jų namų valdas bus tiesiamas greitkelis. Todėl dėl šio objekto statybos dabar yra sunerimę nemaža gyventojų.

Seimo narys Juozas Raistenskis, į kurį kreipėsi gyventojų atstovai, kaip Parlamento narys ir gydytojas, suprasdamas jų susirūpinimo pagrįstumą ragina šio projekto užsakovus ir projektuotojus dar nuodugniau paieškoti efektyvesnių sprendimų.

Komisijos narys Vytautas Einoris, kaip vieną iš rezultatyviausių sprendimų, pasiūlė greitkelio trasą perkelti į metalinių garažų kooperatyvo teritoriją. Šiems garažams suradus kitą vietą greitkelio atstumai nuo gyvenamųjų namų visiškai atitiktų sanitarinių normų reikalavimus. Kartu jis pasiūlė atkreipti dėmesį, kad šioje teritorijoje neatidėliojant būtina sustabdyti žemės nuosavybės atstatymą iki paaiškės galutinė minimos gatvės trasa.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė pažymėjo, kad išklausius pranešėjus ir gyventojų atstovus išryškėja, jog šios strategiškai svarbios greito eismo gatvės projektas dar privalo būti tobulinamas priimant dėmesin išsakytas pagrįstas gyventojų atstovų pastabas.

Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu :

1. Pasiūlyti Vilniaus miesto savivaldybei, kaip pagrindiniam projekto užsakovui, kartu su SĮ Vilniaus planas dar kartą įvertinti teikiamus pasiūlymus ir išieškoti kitas efektyvias galimybes apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo žalingų triukšmo, oro taršos ir vibracijos poveikių. Tuo tikslu:

- pritarti siūlymui tarp Gudelių individualių gyvenamųjų namų kvartalo ir Lazdynų mikrorajono įrengti požeminį tunelį;

- pasiūlyti panagrinėti galimybę ir parengti Vakarinės greito eismo gatvės trasos variantą ties Pašilaičių kvartalu numatant ją nutiesti per metalinių garažų teritoriją. Iki nebus patvirtinta galutinė šios gatvės trasa šiose teritorijose laikinai sustabdyti žemės nuosavybės ir privatizavimo procesus.

2. Prašyti Aplinkos ministeriją ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, atlikti poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai situacijos įvertinimą.