Kaimo reikalų komitetas posėdyje svarstė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3197 ir bendru sutarimu nusprendė pritarti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-3197 bei siūlyti pagrindiniam komitetui:

1) patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą;

2) prašyti Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad įstatyme įtvirtinti naikinamieji terminai užkerta kelią Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą remiantis LR Konstitucija, kas gali sudaryti sąlygas tokį teisinį reglamentavimą traktuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimu;

3) kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, prašyti šio teismo nuomonės dėl įstatymo projekto Nr. IXP-3197.

Komiteto posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija apie paraiškų pildymo eigą tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenas  ir pasėlių plotus. Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2004 m. gegužės 13 d. duomenis Žemės ūkio ir kaimo verslo registre buvo registruota 266 970 žemės ūkio ir kaimo valda. Iš to skaičiaus buvo registruotos 255 655 didesnės už 1 ha valdos, kurios galėtų deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. 2004 m. gegužės 14 d.  buvo pateiktos 70693 paraiškos paramai gauti, o tai sudaro 27,6 proc. registre įregistruotų valdų didesnių už 1 ha skaičiaus.

Į žemėtvarkos skyriaus specialistus seniūnijose iki 2004 m. gegužės 14 d. dėl individualių žemėlapių suformavimo jau kreipėsi 191 010 žemės naudotojų, t. y. daugiau kaip  60 proc.  registruotų  žemės  naudotojų, kurie  užsisakė 525 591 žemėlapių.  Jau 87 354 naudotojai kreipėsi dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų pažymėjimo žemėlapiuose. Naudotojai pateikė 206 041 žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribos.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė  Virginija Žoštautienė informavo, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į didžiąsias įmones, kurios vykdo žemės reformos darbus Lietuvoje su prašymu prisijungti prie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymo žemėlapių fragmentuose darbų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad ne visi žemdirbiai patys gali pamatuoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų plotus natūroje, todėl labai svarbu, kad būtų pakankamai specialistų, kurie padėtų  žemdirbiams atlikti šį darbą.

Kaimo reikalų komitetas pasiūlė  Žemės ūkio ministerijai apsvarstyti galimybę pratęsti paraiškų pateikimo terminą tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Komiteto posėdyje buvo svarstyta Valstybės kontrolės Valstybinio audito 2004-03-04 d. ataskaitoje Nr.2030-13 pateiktos rekomendacijos “Lietuvos Respublikos Žemės ūkio  rūmams skirtų  valstybės lėšų  panaudojimo vertinimas”, išklausyta  žemės ūkio rūmų pateikta informacija.  

Kaimo reikalų komitetas,apsvarstęs valstybinio audito ataskaitą apie Žemės ūkio rūmams skirtų valstybės lėšų panaudojimą, nusprendė:

1. Pažymėti, kad Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija nepakankamai kontroliavo Žemės ūkio rūmams skirtų asignavimų naudojimą pagal tikslinę paskirtį. 

2. Pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai kartu su Finansų ministerija išnagrinėti valstybinio audito ataskaitą apie Žemės ūkio rūmams skirtų valstybės lėšų panaudojimą ir užtikrinti veiksmingą minėtų lėšų naudojimo kontrolę.

3. Rekomenduoti Žemės ūkio rūmų tarybai kartu su revizijos komisija apsvarstyti valstybinio audito ataskaitą ir imtis konkrečių veiksmų siekiant racionaliaiir taupiainaudoti valstybės biudžeto asignavimus, skirtus Žemės ūkio rūmų įstatymu įtvirtintų pagrindinių funkcijų įgyvendinimui.  

4. Nepritarti siūlymui sumažinti asignavimus Žemės ūkio rūmų funkcionavimui.

Svarstant klausimą “Dėl pasirengimo supirkti pieną stacionariuose pieno supirkimo punktuose”, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas Komiteto narius  informavo, kad nuo 2004-05-01 pieno supirkimas vykdomas stacionariuose pieno supirkimo punktuose. Iš viso yra registruotų 2290 pieno supirkimo punktų, per dvi gegužės mėnesio savaites užregistruoti 123 nauji stacionarūs pieno supirkimo punktai, pradėti statyti dar 268 stacionarūs punktai. Pieno pristatymą į stacionarų pieno supirkimo punktą su gamintojo talpyklomis vykdo 141 autotransporto priemonė (per savaitę jų padaugėjo 24).

Daugiausiai Stacionarių pieno supirkimo punktų yra Panevėžio apskrityje – 374, Šiaulių apskrityje – 303, Kauno apskrityje – 294. Mažiausiai tokių punktų įrengta Telšių apskrityje – 140, Alytaus apskrityje – 119, tačiau pagal pieno gamintojų išsidėstymą, teritorijos stacionariais punktais padengtos tolygiai visoje Respublikoje. Atokesnėse vietovėse vykdoma pieno surinkimo su gamintojo tara paslauga. Respublikoje yra 1603 vietovės, kuriose vykdoma pieno surinkimo paslauga, tokiu būdu pieną parduoda 10272 pieno gamintojai. Lyginant su praeita savaite tokių vietovių sumažėjo 127, nes tose vietovėse įrengti ir užregistruoti stacionarūs pieno supirkimo punktai.

VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis po gegužės 1 d. nei tiriamų mėginių skaičius, nei pieno gamintojų skaičius, taip pat pieno supirkimas iš gamintojų nesumažėjo.

            Išklausęs informaciją ir siekiant gerinti produkcijos kokybę, Komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai toliau didinti stacionarių pieno supirkimo punktų skaičių ir kas mėnesį teikti informaciją Kaimo reikalų komitetui.

 

KRK informacija