Lietuvos Respublikos Seimas

Komisijos išvada "Dėl Seimo narės Birutės Vėsaitės kreipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą"

2004-05-17 Nr.101-I-23

Vilnius

Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos nariai: Edvardas Kaniava, Nikolaj Medvedev, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulik, Dalia Teišerskytė, Artūras Vazbys.

Kviestieji asmenys: Seimo nariai Birutė Vėsaitė ir Algimantas Valentinas Indriūnas.

Į Etikos ir procedūrų komisiją (toliau Komisija) kreipėsi Seimo narys Algimantas Valentinas Indriūnas, prašydamas nustatyti, ar Seimo narė Birutė Vėsaitė, nesiėmusi iniciatyvos teikti atitinkamą Konstitucijos pataisų projektą, kaip jai buvo nurodyta Seimo Pirmininko rašte, pagrįstai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę, prašydama ištirti, ar Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas nepažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ir, jei būtų nustatyta, kad kreiptasi nepagrįstai, nustatyti, ar Seimo narė B. Vėsaitė, nesiėmusi teisės normomis reikalingų veiksmų, reikalingų siūlomo įstatymo projekto realizavimui, pasielgė etiškai ir ar Seimo narė savo nepagrįstu kreipimusi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kas buvo paskelbta visuomenei, nepakenkė Seimo Pirmininko ir tuo pačiu ir Seimo prestižui.

Seimo etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

2003 m. kovo 6 d. Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Juozas Olekas įregistravo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37, 43, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2336, kuriuo siūloma partijų kandidatų sąrašų kiekvienoje dešimtyje nepalikti daugiau kaip du trečdalius vienos lyties asmenų.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas 2003 m. lapkričio 27 d. savo išvadoje nurodė, kad Seimo rinkimų įstatymo 37, 43, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos, kad partijų, politinių organizacijų kandidatų į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašų kiekvienoje dešimtyje negali būti daugiau kaip du trečdaliai (2/3) vienos lyties asmenų, ir kandidatų eilė turi būti sudaryta taip, kad vienas po kito nebūtų įrašyti daugiau kaip du tos pačios lyties kandidatai, o jeigu kandidatų eilė neatitinka šio įstatymo straipsnio dalyje nustatytos tvarkos, tai rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu, prie sąrašo pavadinimo turi būti pažymėta: “Šio sąrašo kandidatų eilėje nėra įstatymo nustatyto proporcingo lyčių atstovavimo”, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, kuri draudžia žmogaus teises varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, bei 35 straipsnio 1 daliai, kuri piliečiams laiduoja teisę laisvai vienytis į politines partijas.

Seimo statuto 139 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad “Seimo Pirmininkas neteikia Seime svarstyti įstatymo projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto.”

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas 2003 m. gruodžio 4 d. raštu informavo Seimo rinkimų įstatymo 37, 43, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2336 iniciatorius, kad neteiks svarstyti Seime minėto įstatymo projekto, kol nustatyta tvarka nebus pateiktas Konstitucijos pataisų projektas, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą, kad šis įstatymo projektas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Seimo narė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydama ištirti, ar Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas nepažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo todėl, kad neteikė Seime svarstyti Seimo rinkimų įstatymo 37, 43, 44 straipsnių pataisų projekto.

Įstatymų leidybos procedūrą reglamentuoja Seimo statutas, kurio 139 straipsnyje aiškiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime. Seimo Pirmininkas privalėjo vadovautis Seimo statutu ir negalėjo pateikti svarstyti Seime įstatymo projekto, kuris gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kol nebus pateiktas Konstitucijos pataisų projektas.

Seimo narė Birutė Vėsaitė, vadovaujantis Seimo statuto 9 straipsnio 11 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, teisėtai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Vadovaujantis Seimo statuto 14 straipsnio nuostatomis Seimo narys ne tik kad turi teisę kreiptis į įmones, įstaigas ir organizacijas, bet turi teisę reikalauti, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos visais jį dominančiais klausimais pateiktų reikiamą informaciją.

Seimo etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

    1. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, neteikdamas svarstyti Seime Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37, 43, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, įstatymų nuostatų nepažeidė.
    2. Seimo narė Birutė Vėsaitė teisėtai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas




Naujausi pakeitimai - 2004 05 20.
Birutė Pūtienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komisijos  >   Etikos ir procedūrų komisija  >   Sprendimai, išvados, pareiškimai

LR Seimas