LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

PASIPRIEŠINIMO OKUPACINIAMS REŽIMAMS DALYVIŲ IR NUO OKUPACIJŲ NUKENTĖJUSIŲ ASMENŲ TEISIŲ IR REIKALŲ KOMISIJA

PROTOKOLAS

2004-05-06 Nr. 2 (21)

Vilnius

Komisijos posėdis

Posėdžio pirmininkas A. Stasiškis.

Protokolą rašė - patarėja D. Stonytė.

Dalyvavo Komisijos nariai S. Buškevičius, A. V. Indriūnas, P. Jakučionis, V.Popovas, A.Sadeckas, A. Stasiškis; Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai R. Narvydas, B. Gailius, LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko pavaduotojas A. Flikaitis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja D. Latvelienė.

Darbotvarkė:

1. Piliečių skundai dėl Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis pripažįstami netekusiais galios sprendimai išduoti teisių atstatymo pažymėjimus, priėmimo praktikos (L. Česnučio, P.Vegio, S. Kauno atvejų pavyzdžiu).

2. Dėl padėkos rašto Abezės kapinių prižiūrėtojui V.V.Ložkinui.

3. Dėl savavališko Lietuvos genocido aukų koplyčios likvidavimo.

4. Dėl Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos.

1. SVARSTYTA:

Piliečių skundai dėl Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis pripažįstami netekusiais galios sprendimai išduoti teisių atstatymo pažymėjimus, priėmimo praktikos (L. Česnučio, P. Vegio, S. Kauno atvejų pavyzdžiu).

Komisijos pirmininkas A.Stasiškis pristatė piliečių skundus dėl Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis pripažįstami netekusiais galios sprendimai išduoti teisių atstatymo pažymėjimus. Nereikėtų svarstyti, ar asmenys, minimi AT nutartyse, dalyvavo žudynėse. Klausimai kyla dėl pačios procedūros, dėl papildomo tyrimo. AT nutartyse remiamasi formaliai tik Karinio tribunolo nuosprendžiu jį pažodžiui cituojant. Tai nepriimtina. Pernai ir šiemet, neseniai, buvo kalbėta su Aukščiausiojo teismo pirmininku V. Greičiumi, kuris pasiūlė dalyvauti reguliariai vykstančiame kolegijų pirmininkų posėdyje ir aptarti dereabilitacijos procesų procedūros klausimą. Reikėtų peržiūrėti LR Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą, įvertinti jame esančias spragas bei teisines sąvokas, kurios galbūt yra nepakankamai apibrėžtos ar dviprasmiškos.

S. Buškevičius sutiko, kad čia yra problema ir reiktų didžiausią dėmesį skirti principui – ar nusikalto žmoniškumui. Komisijos narys įžvelgė atsiradusius neaiškumus reabilitavimo klausimu dėl didelių darbo krūvių ir laiko stygiaus. Buvo pasiūlyta į reabilitacijos klausimą žiūrėti atidžiau.

A. Flikaitis įžvelgė įstatymų nesuderinamumą LR Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatyme nustatyta, kad papildomas tyrimas atliekamas pareiškėjui prašant. Iš 120 peržiūrėtų AT nutarčių tik 3 buvo atliekamas papildomas tyrimas. LR Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme kario savanorio statusas pripažįstamas 1941-ųjų birželio sukilimo dalyviams, nenusikaltusiems žmoniškumui. AT nutartyse dereabilituojami ir asmenys, kurie įstojo į sukilėlius ir saugojo tiltą. 1957 metų Karinio tribunolo pažymoje ir AT nutartyse ta pati leksika, žodis žodin atkartojamas nuosprendis. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko pavaduotojo nuomone, privaloma tvarka turėtų būti vykdomas papildomas tyrimas. Be to, reiktų apibrėžti, ar laikytina nusikaltimu kaimo namų saugojimas ar vadovybės įsakymas sulaikyti ir pristatyti partijos sekretorius, pirmininkus bei kitokius sovietinius pareigūnus. AT nutartyse jie įvardijami dvejopai, dažniausiai painiojant terminologiją: tarybiniai aktyvistai arba žydų tautybės atstovai.

A. Stasiškis sutiko, kad susiduriame su dviprasmybėmis: pripažįstame kario savanorio statusą 1941-ųjų birželio sukilėliams, o AT nutartyse tai traktuojama kaip bendrininkavimas su vokiečių okupantais. Komisijos pirmininkas siūlė išsiaiškinti ir tiksliai apibrėžti, kas yra bendrininkavimas to meto aplinkybėmis.

A. Sakalas pritarė pozicijai, kad Karinio tribunolo protokolai politizuoti ir dažniausiai neatspindi tiesos. Reiktų vertinti atsargiai, nes tiesa nebuvo sakoma – liudytojai buvo priverčiami pasakyti, taip kaip tuomet reikalavo tardytojas. Turėtų būti faktinis duomenų patikrinimas – apklausiami, jeigu įmanoma, iš naujo liudininkai, surenkama ir analizuojama archyvinė medžiaga.

B. Gailius pritarė, kad yra blogai, kai sovietiniams dokumentams suteikiama teisinė galia. Turi būti tiriamos faktinės aplinkybės. Tai turėtų būti traktuojama kaip tyrimas, o net ne kaip papildomas tyrimas. Jei įstatymas būtų taisomas, jame reiktų nurodyti RTSFR baudžiamojo kodekso konkrečius straipsnius, už kuriuos baustas asmuo, yra reabilituojamas.

D. Latvelienė akcentavo, kad reabilitacijos procesą reglamentuoja specialus LR Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas. Teisių atėmimo klausimus gali nagrinėti tik Aukščiausiasis Teismas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, procesas turėtų būti atnaujinamas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėją stebino, kad suinteresuoti asmenys per vienerius metus (5 str. 2 d.) nuo AT nutarties priėmimo nesikreipė, į 7 teisėjų kolegiją, nors turėjo tokią teisę, numatytą įstatyme.

A. Stasiškis TTK ir patarėjos pastabą replikavo tuo, suinteresuoti asmenys galėjo būti labai senyvo amžiaus arba nepakankamai teisiškai raštingi, kurie nežinojo (ar nesuprato) apie savo teisę kreiptis į 7 teisėjų kolegiją. Nėra gerai, jei reabilitacijos ar dereabilitacijos klausimas gali priklausyti nuo to, ar yra suinteresuoti asmenys, ar jų nėra bei nuo to, ar šie asmenys kreipiasi į teismą ar ne. Be to, Komisijos pirmininkas pastebėjo, kad dėl neteisėto reabilitavimo yra kreipęsi Vizentalio centras bei LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ir šiais atvejais ypač būtinas išsamus tyrimas ir yra neleistinas sovietinių karo tribunolų nuosprendžių atkartojimas.

V. Popovas susipažinęs su LGGRTC pažyma dereabilitacijos klausimu pastebėjo, kad pažyma išsami, tačiau joje nėra pasiūlyta sprendimų būdų.

R. Narvydas pastebėjo, kad iš AT nutarčių matyti, kad neatliekamas išsamus tyrimas, aiškinamasi paviršutiniškai. Jis paaiškino, kad papildomą tyrimą turėtų padėti vykdyti LGGRTC specialiųjų tyrimų skyrius, surasdamas liudininkus, tačiau juos apklausti turėtų prokuratūros pareigūnai, kadangi LGGRTC negali to atlikti, nes neturi kvotos teisės. LGGRTC galėtų surinkti išsamią archyvinę dokumentaciją. Tada vertinimas būtų tikslesnis, vienareikšmiškas.

S. Buškevičius pasiūlė, kad būtų įstatymiškai įpareigojama ištirti papildomas aplinkybes. Nors tai būtų papildomas darbas, bet būtų laikomasi teisingumo principo.

V. Popovas pasiūlė teikti Teisių atkūrimo įstatymo pataisą ir į 6 straipsnio 8 dalį įterpti nuostatą dėl proceso atnaujinimo, kad 7 teisėjų kolegija svarstytų ir pavestų dar kartą tirti bylą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

A. Stasiškis pasiūlė sudaryti darbo grupę įstatymui tobulinti. Tokiu būdu būtų galima patikslinti, griežčiau apibrėžti reabilitacijos (ar dereabilitacijos) proceso vykdymą. Į darbo grupę galbūt būtų galima pakviesti ir Aukščiausiojo Teismo atstovus. Į darbo grupę būtinai turėtų įeiti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai.

A. Sakalas pritarė tokiam pasiūlymui.

NUSPRĘSTA: bendru sutarimu nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę dereabilitacijos procesų procedūros klausimams išnagrinėti, kuri turėtų pateikti pasiūlymus bei parengti LR Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pataisų projektą.

2. SVARSTYTA:

Dėl padėkos rašto Abezės (Komi Respublika) kapinių prižiūrėtojui V.V.Ložkinui.

A. Stasiškis informavo, kad Abezės (Komi Respublika, Rusijos Federacija) kapinėse esančius lietuviškus kapus tvarko vietos gyventojas Viktoras Vasiljevičius.Ložkinas. Kultūros ministerija ruošiasi jam padėkoti už šį darbą. Todėl būtų gražu, kad ir komisija savo vardu nusiųstų padėkos raštą.

NUSPRĆSTA: Bendru sutarimu nusprćsta Komisijos vardu V.V. Ložkinui nusiųsti padėką.

3. SVARSTYTA:

Dėl savavališko Lietuvos genocido aukų koplyčios buv. KGB rūmuose likvidavimo.

A. Stasiškis informavo, kad koplyčia LGGRTC vadovybės nurodymu išardyta.

S. Buškevičius pasiūlė ją atstatyti.

R. Narvydas informavo, kad koplyčia buvo virtusi rūkymo vieta

A. Stasiškis argumentavo, kad koplyčia buvo LGGRT Centro teritorija, todėl buvo galima dėl tvarkos tartis su Teismų darbuotojais. Kadangi sumažėjo šios vietos lankymas, būtų galima tą istorinę vertę turinčią vietą užtverti kaspinu ir prižiūrėti.

A.V.Indriūnas informavo, kad LGGRTC siūlo kitas patalpas, uždaras, izoliuotas nuo pašalinių. Komisijos narys tokiam sprendimui siūlė pritarti.

A. Stasiškis nepritarė tokiai išeičiai, kadangi netektų galimybės užsukti praeivis ar buv. KGB rūmuose įsikūrusių įstaigų, teismų ar kiti lankytojai.

R. Narvydas taip pat motyvavo, kad buvusios koplyčios patalpos yra labai nuošaliai nuo LGGRTC kitų turimų patalpų, todėl ne itin atidžiai buvo prižiūrimos

P. Jakučionis replikavo, kad turėjo būti žmoniškas susitarimas, o ne savavališkas LGGRTC generalinės direktorės sprendimas.

A. Stasiškis pasiūlė Komisijos vardu kreiptis į LGGRTC vadovybę.

V. Popovas pritarė šiai minčiai siūlydamas pasikviesti į Komisijos posėdį LGGRTC generalinę direktorę D. Kuodytę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininką P. Gvazdauską, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus m. susivienijimo “Labora” tarybos pirmininką L. Kerosierių.

A. Stasiškis pasiūlė posėdį daryti po 2 savaičių ir į jį pakviesti visus abiejų šalių suinteresuotus asmenis.

NUSPRĘSTA: bendru sutarimu nuspręsta pakviesti į Komisijos posėdį LGGRTC generalinę direktorę D. Kuodytę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininką P. Gvazdauską, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus m. susivienijimo “Labora” tarybos pirmininką L. Kerosierių.

4. SVARSTYTA:

Dėl Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos.

A. Stasiškis informavo, kad yra kuriamas Tuskulėnų rimties parkas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 932. Šiais metais bus pastatytas Kolumbariumas ir iki Vėlinių jame bus palaidoti aukų palaikai. Reikalingos lėšos yra skirtos. Svarbu, kad kitiems metams būtų skirti šiame nutarime numatyti asignavimai. Taip pat reikalinga išspręsti buv. Tuskulėnų dvaro pastatų (būsimo muziejaus) šeimininko problemą bei parko ribų (raudonųjų linijų) klausimą ir parengti detalų planą.

NUSPRĘSTA: bendru sutarimu nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu užtikrinti, kad būtų vykdoma patvirtinta Rimties parko įkūrimo programa bei sprendžiami paminėti klausimai.

 

 

Komisijos pirmininkas Antanas Stasiškis