DALYVAVO: Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, Komisijos nariai Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Viktoras Rinkevičius.

Dalyvavo kviesti pareigūnai: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juozas Raistenskis, Aplinkos ministerijos sekretorius Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, Vilniaus apskrities Regioninės plėtros departamento direktorius Ričardas Sabaliauskas, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža, KVAD prie KM direktorė Diana Varnaitė, KVAD Vilniaus teritorinio padalinio viršininkas Artūras Bundonis, Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros vertybių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Daunoras, Vilniaus m. Senamiesčio bendruomenės valdybos pirmininkė Asta Baskauskas, Valdybos narė Ramunė Baškauskaitė, UAB “Eika” direktorius, Nekilnojamojo turto plėtros ir vystymo asociacijos prezidentas Robertas Dargis, UAB “Eika” direktoriaus pavaduotojas Robertas Grigalis, UAB ”Nekilnojamojo turto sprendimai” direktorius Andrius Apulskis, Projektavimo firmos “Archivoltas” savininkė Alina Samukienė.

DARBOTVARKĖ:

1. Dėl LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 “Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” papildymo subalansuotos plėtros aspektu.

Pranešėjai Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas,

Julius Laiconas, Aplinkos ministerijos sekretorius.

2. Dėl Vilniaus senamiesčio grupės gyventojų kreipimosi įvertinti Arklių g. 18 vienuolyno teritorijoje vykdomų archeologinių kasinėjimų su tikslu pradėti naujo pastato statybą, atitikimą įrašyto į UNESCO kultūros paveldo sąrašus Vilniaus senamiesčio statybas reglamentuojančius dokumentus.

Informuoja Diana Varnaitė, KVAD prie Kultūros ministerijos direktorė, Artūras Bundonis, KVAD Vilniaus teritorinio padalinio viršininkas, Asta Baskauskas, Senamiesčio bendruomenės valdybos pirmininkė.

1.Svarstyta:

Dėl LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 “Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” papildymo subalansuotos plėtros aspektu.

Pranešėjas A.Šeštakauskas išreiškė susirūpinimą dėl statybos verslą ir statybinių organizacijų darbus komplikuojančių aplinkybių, kurios atsirado 2004 m. sausio 27 d. įstatymu Nr. IX-1983 (Žin.,Nr.28-863) pakeitus Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatą nauja redakcija, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Dėl šios naujos nuostatos daug statybinių organizacijų, spėjusių pasirengti detaliuosius planus ir statybų projektus, atsidūrė aklavietėje. Sustojo daugelio investicinių projektų realizavimas, gyvenamųjų namų ir kitokių objektų statyba. Statybinės organizacijos ir investitoriai patiria didžiulius nuostolius nežiūrint, kad nuomotojas, sutinkamai su LR Civilinio kodekso 6.557 straipsnio 1 dalimi, privalo nuomininkui kompensuoti aukščiau minėtas išlaidas, kas yra nerealu. Todėl Lietuvos statybininkų asociacija nuodugniai išanalizavusi susidariusią situaciją, kreipiasi į LR Seimą dėl neatidėliotinai reikalingo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies suderinimo su Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, kad pakeitus pagrindinę tikslinę žemės (ne žemės ūkio paskirties) naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį atitinkamai turi būti pakeičiama, bet nenutraukiama ir žemės nuomos sutartis.

Aplinkos ministerijos sekretorius J.Laiconas Žemės įstatymo minėtos nuostatos pakeitimo būtinumą ryškiai pagrindė pailiustruodamas, kad pagal užsienio investitorių apimtis į statybos verslą Lietuva tarp dešimties naujų Europos sąjungos narių yra paskutinėje vietoje. Šalies ekonomikos ir valstybingumo stiprinimui suteikia pagrindus ir nurodo perspektyvines kryptis Lietuvos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX- 1154 patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 - Darnaus vystymosi strategija. Nuo pačios šių svarbių dokumentų įsigaliojimo pradžios valstybinės ir privačios institucijos privalome visas savo pastangas nukreipti minėtuose dokumentuose numatytų strateginių krypčių įgyvendinimui. Tačiau, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies pakeitimas, neabejoju siekiant gerų tikslų, statybų verslui turi labai neigiamų padarinių. Yra pastebėta ir kaip taisyklė, jei metams sustoja statybos tai visa kita sustoja penkeriems metams.Todėl Žemės įstatymo nuostatų suderinimas su minėtų dokumentų nuostatomis yra būtinas ir neatidėliotinas. Aplinkos ministerija tuo klausimu pateikė savo pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai.

UAB “Eika” direktorius, Nekilnojamojo turto plėtros ir vystymo asociacijos prezidentas R.Dargis kreipėsi į Seimo komisiją dėl nuo š.m. vasario 21 d. įsigaliojusios LR Žemės įstatymo naujos redakcijos 9 str. 14 punkto aukščiau minėtos nuostatos, kuri sustabdė vietines ir dar labiau užsienio investicijas į nekilnojamojo turto plėtrą Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Sparčiai besivystanti Lietuvos ekonomika lanksčiai reaguodama į rinkos poreikius, vietoj buvusių ir nemažai laiko neveikiančių gamyklų, kaip Vilniaus pieno kombinatas su didele teritorija, “Skaiteks” gamykla Užupyje, Šiaurės miestelio teritorija, Lietuvos ir užsienio verslininkų lėšomis rengė detaliuosius planus ir planavo atgyvenusių objektų vietoje statyti su visa infrastruktūra naujus gamybinės, komercinės ar gyvenamosios paskirties pastatus. Tačiau šis procesas tapo įšaldytas ir už tai kažkas turi prisiimti atsakomybę. Šiuo atveju tenka kalbėti ne vien apie Lietuvos ir užsienio investitorių patirtus ir toliau patiriamus nuostolius, bet ir šalies biudžeto įplaukų mažėjimą bei pakenkimą Lietuvos įvaizdžiui, ypač dabar kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Vyriausybės nutarimo projekte “Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo” bandoma švelninti susidariusią žemės nuomos sąlygų konfliktinę situaciją, bet manome geriausiai valstybės ir privačius interesus tenkintų minėto Žemės įstatymo tinkamas suderinimas su laikmečio reikalavimais.

R.Dargis pasiūlė šiuos aktualius klausimus aptarti Seimo komisijoje be visų suinteresuotų statybos verslo ir subalansuotos plėtros atstovų, būtinai pakviečiant įstatymo pataisų ir Vyriausybės nutarimo projekto rengėjus.

Komisijos narys J.Jučas pritardamas išsakytam susirūpinimui dėl ryškėjančių statybos mastų mažėjimo tendencijų paragino labiau ir visapusiškiau įvertinti teikiamas įstatymų pataisas ir giliau prognozuoti to pasekmes. Norint užkirsti kelią korupcijai šiandien bandoma taisyti Žemės įstatymą, kad pusvelčiui perkant menkavertes bankrutavusias įmones ar kitus statinius automatiškai už simbolinę kainą įgyjama teisė disponuoti brangiausiu turtu – žeme po pastatais ir jų teritorijomis. Ši minėto įstatymo pataisa neleidžiant keisti žemės panaudojimo paskirties neskatina, o stabdo atgyvenusių objektų pardavimą. Dėl to šalis greitu laiku gali pavirsti buvusių ir nereikalingų visokiausių objektų muziejumi.

Seimo narys Juozas Raistenskis papasakojo, kad atstovaudamas savo rinkėjų – Vilniaus miesto Pilaitės gyvenamojo rajono gyventojų interesus dažnai susiduria su žemės savininkų reikalavimu savarankiškiau disponuoti jiems nuosavybes teise priklausančia žeme Vilniaus priemiesčio teritorijose. Žmonių teigimu šiose vietose žemę naudoti žemės ūkio reikmėms nėra sąlygų, o keisti jos paskirtį neleidžia įstatymas. Tokiu būdu tokiai žemei neatsiranda pirkėjų. Suinteresuotumas įsigyti žemę būtų, jei savininko pageidavimu būtų leidžiama keisti jos panaudojimo paskirtį, kas šiandieną akivaizdžiai pribrendo.

Pirmininkaujantis posėdžiui Komisijos narys Povilas Jakučionis apibendrindamas išsakytus pasiūlymus pažymėjo, kad įstatymų vykdymo ir poveikio analizė yra reikalinga procedūra. Jų tobulinimas atsižvelgiant į laikmečio pokyčius, kaip šiuo atveju dėl Žemės įstatymo žemės nuomą ir naudojimą reglamentuojančių nuostatų tobulinimas turėjo būti atliekamas prognozuojant ir visapusiškai įvertinant laukiamas pasekmes.

Statybos verslo vystymu ir plėtra suinteresuota Aplinkos ministerija, Statybininkų asociacija turėjo glaudžiau bendrauti su Žemės ūkio ministerija, Nacionaline žemės tarnyba motyvuotai pagrindžiant ir atstovaujant savo srities interesus. Šiandieninis svarstymas parodė, kad tai buvo daroma formaliai ir dabar akivaizdžiai matome to padarinius.

1. Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu: pritarti keliamai problemai dėl žemės nuomos ir panaudojimo sąlygų tobulinimo.

Komisija neapsiribodama šiuo svarstymu, toliau gilinsis ir kartu su Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, Kaimo reikalų komitetu bei kitomis suinteresuotomis institucijomis įtakos, kad statybos verslui ir užsienio investicijų pritraukimui į mūsų šalį būtų sudaromos palankios sąlygos.

2. Svarstyta:

Dėl Vilniaus senamiesčio grupės gyventojų kreipimosi įvertinti Arklių g. 18 vienuolyno teritorijoje vykdomų archeologinių kasinėjimų su tikslu pradėti naujo pastato statybą, atitikimą įrašyto į UNESCO kultūros paveldo sąrašus Vilniaus senamiesčio statybas reglamentuojančius dokumentus.

KVAD prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė informavo, kad KVAD’as gavo Senamiesčio Arklių g. Nr.20 gyventojų pareiškimą ir maketo brėžinį apie pasirengimą naujai statybai skvere prie Bazilijonų vienuolyno. Per kelias dienas gyventojai buvo raštu informuoti, kad KVAD’as šiai statybai nėra išdavęs jokių sąlygų ir nederinęs jokios projektinės dokumentacijos. Kartu gyventojai buvo patikinti, kad numatyto statyti pastato maketo sprendiniai neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų. D.Varnaitė padėkojo vietos gyventojams už jų patriotišką požiūrį į Senamiesčio kultūros paveldo išsaugojimą.

Artūras Bundonis informavo, kad archeologiniai tyrinėjimai atliekami tik Archeologijos komisijos sprendimu. Leidimų išdavimo tvarka yra labai griežta. KVAD’o žiniomis minėtoje vietoje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai atliekami Restauratorių sąjungos prašymu. Dažniausiai jie vykdomi mokslinių tyrimų tikslu.Jei kasinėjimai atliekami kitais tikslais, tai turi būti pateikiama motyvuota paraiška. Kalbėjęs Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža pažymėjo, kad archeologiniai tyrinėjimai yra brangūs darbai. Pastaraisiais metais tokių tyrinėjimų vykdoma labai ribotai. Šiuo atveju, kai bus baigti kasinėjimai su jų išvadomis būtinai bus supažindinti gyventojai. Paaiškėjus, jei šie kasinėjimai siejami su naujomis statybomis, tai šie ketinimai bus įvertinami, kaip jie atitinka Senamiesčio apsaugos reglamento ir kultūros paveldą saugančių įstatymų nuostatų reikalavimus. Senamiesčio bendruomenės vardu kalbėjusi valdybos pirmininkė Asta Baskauskas išreiškė gyventojų susirūpinimą, kad ypač pastaraisiais metais Senamiestis tapo verslininkų susidomėjimo objektu, tyliai rengiami detalieji planai ir sparčiai pradedami statybiniai darbai.

Apie pusantro šimto senamiesčio gyventojų, sužinoję apie numatomą statybą Bazilijonų vienuolyno (Arklių g.20) kieme kreipėsi Lietuvos Prezidentą, Seimą, miesto merą.Užstačius šią žaliąją rekreacinę teritoriją senamiestis netektų dar vienos žalios oazės. A.Baskauskas pateikė dokumento kopiją (pridedama prie protokolo), kad Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba siūlo Aušros Vartų g.7 arkivyskupijai priklausančioje teritorijoje esamą rekreacinę zoną priskirti visuomeninei – komercinei paskirčiai. Nėra abejonių, kad siūlomas teritorijos statuso pakeitimas siejamas su planuojama statyba. Bendruomenės valdyba mano, kad Bažnyčios vadovai turėtų daugiau rūpintis gyventojų ir ypač vaikų interesais. Kelia abejonių vienuolyno kieme, su Arkivyskupijos žinia, kartu su norvegų komersantais statyti verslo vadybos mokyklą. Jau yra perengtas pastato maketas, statybos rangovas, nors Kultūros ministerijos patvirtintas Senamiesčio apsaugos reglamentas minėtoje teritorijoje naujas statybas draudžia. Bazilijonų vienuolyno kai kurias patalpas mokymo tikslais dar neseniai nuomojo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Manytume, kad jas atitinkamai atremontavus, būtų galima apsieiti be naujos statybos ir būtų išsaugoti reikalingi visuomenei rekreaciniai žalieji plotai.

Vilniaus arkivyskupiją atstovaujantis UAB “Nekilnojamojo turto sprendimai” direktorius Andrius Apulskis informavo, kad spaudos ir televizijos informacija apie būsimą bazilijonų vienuolyno kieme statybą neatitinka tikrovės. Vienuolyno pastatų būklė yra labai prasta. Restauracijai lėšų nėra. Nemažomis pastangomis pavyko sudominti vieną Norvegijos tarptautinę aukštąją vadybos mokyklą. Kadangi vienuolyno pasiūlytos patalpos visiškai neatitiko vadybos mokyklos poreikių, todėl imta ieškoti visus tenkinančio architektūrinio sprendimo. Tuo tikslu pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai, kuriems buvo išduoti reikiami leidimai. Pagarsintas pastato maketas yra vienas iš bandymų ieškant optimaliausio sprendimo. Dabartiniu metu aptarinėjami tik architektūriniai sprendimai. Kaip informavo architektė-restauratorė Alina Samukienė, dirbantys prie šio objekto specialistai yra gerai susipažinę su istorine ir architektūrine vienuolyno komplekso ir atskirų išlikusių elementų raida, būkle ir kaip kultūros paveldo verte. Todėl šioje stadijoje ieškoma sprendimo, galinčio išryškinti svarbiausias saugotinas ir eksponuotinas dalis nepažeidžiant komplekso visumos. Ieškoma varianto, kuris nepažeistų Senamiesčio konteksto ir paminklosauginiu aspektu neleistų sunykti kultūros paveldo paminklui bei tenkintų užsakovo ir būsimo naudotojo poreikius. Tai labai nelengvas uždavinys, bet jį spręsdami neketiname pasekti liūdnu ir nebaudžiamu Žvėryno malūno “restauravimo” atveju. Gerai žinodami Senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus, po ilgų ieškojimų apsistota prie varianto, numatančio urbanistinį užstatymą zonoje, kurioje galimas tik istorinio užstatymo atkūrimas. Šiam pasirinkimui pritarė Lietuvos restauratorių sąjungos ekspertų taryba ir to išdavoje pradėti archeologiniai, istoriniai ir architektūros tyrimai. Tik apibendrinus tyrimų rezultatus bus priimami atitinkantys paminklosauginius ir apsaugos reglamento reikalavimus.

Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros vertybių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Daunoras informavo, kad skyrius apie aukščiau minėto objekto projektavimo darbus duomenų neturi. Jo manymu objekto savininkų teisė ieškoti projektinių sprendimų ir daryti maketus, bet jei jie neatitiks keliamų reikalavimų, miesto savivaldybė tokių projektų nederins. Šiuo metu yra rengiamas Senamiesčio detalusis planas, aptarinėjamos pastabos, pasiūlymai. Apibendrintas projektas bus teikiamas visuomenės aptarimui.

Kalbėjęs Všį “Užupio angelo klubas” prezidentas Sakalas Gorodeckis pasidžiaugė, kad patvirtintas Senamiesčio, į kurį įeina Užupis, apsaugos reglamentas. Tačiau poįstatyminiai ir normatyviniai aktai, turintys užtikrinti veiksmų skaidrumą, per paliktas spragas neretais atvejais sudaro legalias sąlygas sąmoningiems pažeidimams. Krenta į akis reglamente ir detaliajame plane paliekamos galimybės įvairioms statyboms ir rekonstrukcijoms, motyvuojant atkūrimu-atstatymu. Senamiestis tuo ir unikalus, kad šalia įvairią architektūrą atstovaujančių pastatų, gatvių ir aikščių, kad ir nedaug, yra paliktos neužstatytos erdvės ir žalieji želdinių plotai. Tačiau, kaip ir Bazilijonų vienuolyno atveju, tie negausūs plotai arba žemė po įvairiais sandėliukais panaudojami gyvenamųjų namų ar komercinės paskirties pastatų statybai didina Senamiesčio užstatymo tankį ir gadina jo istorinę kvartalų sąrangą.

Vilniaus apskrities regioninės plėtros departamento direktorius Ričardas Sabaliauskas pasakė, kad departamentas kontroliuoja ir įtakoja detaliojo plano rengimo procedūras, jo atitikimą Lietuvos įstatymams. Labai gerai, kad šiuose procesuose aktyviai dalyvauja gyventojų interesus atstovaujančios bendruomenės ir kitos visuomeninės organizacijos.

Komisijos narys Petras Gražulis pritardamas svarstomo klausimo aktualumui siūlo pavesti Valstybinei paminklosaugos komisijai ir Kultūros ministerijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui apsvarstyti ir pateikti Komisijai kvalifikuotas ir suderintas išvadas atsižvelgiant į Senamiesčio gyventojų signalinį pareiškimą ir žiniasklaidos publikacijas dėl Bazilijonų vienuolyno teritorijoje numatomos statybos. Komisijos narys taip pat siūlo išsiaiškinti ir įvertinti įsigaliojančią brangiai kainuojančią valstybei netoleruotiną praktiką, kai dar turintys didelę išliekamąją vertę pastatai pasmerkiami suirti, o jų vietoje statomos “maximos”. Antai, tokio likimo matomai susilauks Kaune Šančių kareivinės, turinčios netik architektūrinę, bet ir istorinę vertę.

Apibendrindamas pasisakiusiųjų pasiūlymus pirmininkaujantis posėdžiui Povilas Jakučionis padėkojo aktyviai atstovaujantiems Senamiesčio interesus bendrijos atstovams, gyventojams, visuomenininkams. Kaip išgirdome iš pasisakiusiųjų yra aiškūs ketinimai statyti, bet iš kitos statyti suinteresuotos pusės buvome patikinti, kad visa tai bus daroma laikantis veikiančių įstatymų ir Senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų.

2. Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu:

1. Kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Vilniaus miesto savivaldybę, Senamiesčio seniūniją, Valstybinę paminklosaugos komisiją, Kultūros vertybių apsaugos departamentą prie KM, vadovaujantis Senamiesčio apsaugos reglamentu ir veikiančių įstatymų nuostatomis, dalyvaujant Vilniaus arkivyskupijos kurijos ir Bazilijonų vienuolyno atstovams įvertinti sąlygas ir galimybes bei pateikti išvadas dėl ketinamų statybų ir jų atitikimo norint pagerinti vienuolyno komplekso ir jo aplinkos, kaip kultūros ir istorijos paveldo, fizinę būklę ir tolimesnį atitikimą Senamiesčio unikaliai struktūrai.

2. Paprašyti Valstybinę paminklosaugos komisiją apie priimtus sprendimus per mėnesį informuoti Seimo Komisiją.