LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

 

 

 

Jaunimo ir sporto reikalų komisija įkurta 1998 m. kovo 3 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-646, pakeitus 1996 m. gruodžio 5 d. Seimo nutarimą Nr. VIII-20 “Dėl Jaunimo reikalų komisijos sudarymo”.

Komisijoje yra 9 nariai:

Eligijus Masiulis - komisijos pirmininkas

Artūras Vazbys - pirmininko pavaduotojas

Edvardas Kaniava

Kęstutis Kriščiūnas

Vytautas Kvietkauskas

Arminas Lydeka

Alfonsas Pulokas

Viktoras Rinkevičius

Valerijus Simulik

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai - Valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimas, jaunimo sporto, sveikatingumo, užimtumo klausimai; Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimas; didelio meistriškumo sportininkų ugdymas; Valstybinės sporto politikos įgyvendinimas. Taip pat komisija kuruoja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis ir jų finansavimo galimybes bei Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimą.

Per 2003 m. Rudens sesiją įvyko 3 Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžiai. Komisija, kaip papildomas komitetas nagrinėjo ir pateikė išvadas 5 įstatymų ir Seimo nutarimų projektams, dalyvavo klausymuose dėl Asociacijų įstatymo, Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektų bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto, toliau buvo tobulinamas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektas. Komisija išsiuntė ir gavo 21 raštą, iš jų 14 buvo susirašinėjimas su valstybinėmis institucijomis, 7 - su nevyriausybinėmis Jaunimo ir sporto organizacijomis.

Rugsėjo mėn. Jaunimo ir sporto reikalų komisija kartu su viešąja įstaiga "Rafaelis" surengė PHARE ACCESS 2000 finansuoto projekto "Pagalbos šeimai, esančios krizinėje situacijoje, tinklo kūrimas" pristatymą ir įvertinimą, ir menotyrininkės Aldonos Dapkutės knygos "Kalba be žodžių" pristatymą.

"Pagalbos šeimai, esančios krizinėje situacijoje, tinklo kūrimas" projektas yra 2001-2002 metais vykdyto projekto „Rizikos grupės vaikų integracija į visuomenę, taikant dailės terapijos metodus“, (finansuoto taip pat iš PHARE ACCESS programos) tęsinys. Šių dviejų projektų pagrindinis tikslas buvo suteikti kuo daugiau ir kokybiškų paslaugų ne tik vaikui, bet ir visai šeimai, esančiai krizinėje situacijoje. Ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos socialinės politikos prioritetų įgyvendinimo ir pagerinti kriminogeninę situaciją Lietuvoje. Projekto išskirtinumas- tai modernūs socialiniai sprendimai ir patraukli socialinė paslauga šeimai. Darbe su vaikais buvo taikomi dailės terapijos metodai, kurių dėka buvo pasiekti labai geri rezultatai. Projektų vykdymo metu buvo įsitikinta, kad svarbiausia darbe su vaikais ir šeima yra ne tik naujausių metodų taikymas, bet tų metodų dėka asmeninio santykio (vadovas- vaikas ir vadovas-tėvai) kūrimas ir to asmeninio santykio kūrimo įgūdžių perdavimas tiek vaikui, tiek tėvams. Projekto metu buvo atliktas programos efektyvumo tyrimas, jis siekė 80 proc.

Projekto metu buvo organizuojamas seminarų ciklas „Darbas su krizinėje situacijoje esančia šeima“. Seminaro metu išdalinti 148 sertifikatai. Seminarų dalyviai atvyko iš visos Lietuvos. Projektų vykdymo metu buvo išleisti 2 metodiniai leidiniai, skirti socialiniams darbuotojams ir socialiniams pedagogams lietuvių kalba: „Dailės terapijos taikymo galimybės“ (aut. M. Leliugienė), „Kalba be žodžių“ (aut. A. Dapkutė). Ši knygelė yra metodinė priemonė, taikant dailę terapiniais tikslais paaugliams, kaip meninę saviraišką geresniam savęs pažinimui, kaip emocinę ir socialinę pagalbą ir pan., dailės raišką - kaip psichinės higienos profilaktiką sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimui.

Komisijos patarėja rugsėjo mėn. kartu su Lietuvos jaunimo darbuotojų delegacija dalyvavo studijų vizite Vokietijoje tema "Asmenų, atsakingų už jaunimo politiką ir jaunimo darbą, pasikeitimas idėjomis dėl jaunimo darbo ir jaunimo tarnybų vietiniame lygmenyje".

Spalio mėn. komisija svarstė Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2864, kuriam iš esmės pritarė bei pasiūlė pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sujungti šį projektą su Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. IXP-2782. Komisijos nariai išklausė Valstybinės jaunimo reikalų tarybos 2003 metų finansuotų jaunimo organizacijų projektų ataskaitą, patvirtino Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2003 metų Pavasario sesijos veiklos ataskaitą ir 2003 metų Rudens sesijos darbo planą.

Spalio mėn. komisijos atstovai dalyvavo ES programos "Jaunimas" forume. Sveikinimo žodžius forumo dalyviams tarė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, Europos Komisijos Delegacijos Lietuvoje vadovas Michael Graham, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Artūras Vazbys. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros direktorė Lilija Gerasimienė pateikė ES programos "Jaunimas" 2000-2002 metų veiklos ataskaitą.

Darbo grupėse forumo dalyviai diskutavo apie tai, kas yra gera jaunimo iniciatyva, ką reiškia gyventi ir dirbti daugiakultūrėje Europoje, kaip įgyti tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo patirties, ką galima veikti savo noru, apie savanorišką darbą ES šalyse ir Europos savanorius Lietuvoje, apie neformalaus ugdymo principus ir kaip išmokti dirbti su jaunimu, apie socialinį sutelktumą ir kaip į aktyvią veiklą įtraukti socialiai atskirtas grupes.

Lapkričio mėn. komisija svarstė 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Atsižvelgdama į posėdžio metu išsakytas Kūno kultūros ir sporto departamento pastabas ir pasiūlymus, komisija nutarė siūlyti 2004 m. biudžeto asignavimus Kūno kultūros ir sporto departamento programoms padidinti 2 395 tūkst. Lt Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirengimui dalyvauti Olimpinėse žaidynėse.

Komisija svarstė ir iš esmės pritarė Asociacijų įstatymo projektui su komisijos pastabomis ir pasiūlymais, buvo nutarta siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui atsižvelgti į Lietuvos Jaunimo organizacijų tarybos pasiūlymus, papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį žodžiais "sulaukę 18 metų" ir ją išdėstyti taip: "1. Asociacijos steigėjais gali būti sulaukę 18 metų veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys."

Komisija išklausė jaunimo centro "Babilonas" informaciją dėl patalpų problemos šio centro veiklai.

Komisija kartu su Lietuvos studentų sąjunga surengė konferenciją "Alma Mater XXI amžiuje". Ši konferencija – tai tradicinis Lietuvos studentų sąjungos renginys, sukviečiantis diskusijai švietimo politikos klausimais pagrindinius šios politikos formuotojus bei vartotojus – valdžios atstovus, Lietuvos aukštųjų mokyklų administracijas bei akademinį jaunimą. Jos tikslas – padėti švietimo politikos formuotojams sukurti racionaliai veikiančią demokratinę švietimo sistemą, atitinkančią visos akademinės bendruomenės interesus bei garantuojančią kiekvieno jos nario teisių apsaugą. Per pirmąją konferenciją, vykusią 1999 metų rugsėjo mėnesį, buvo diskutuota apie bendrą aukštojo mokslo viziją XXI - ame amžiuje. Antrojoje nutarta detaliau nagrinėti Lietuvos politinių partijų nuostatas bei veiklą išsilavinusios tautos vardan, naudojantis susiklosčiusia politine situacija – LR Seimo rinkimais. 2001 metais vykusi konferencija buvo skirta aptarti studijų kokybės gerinimo klausimą, 2002 – apžvelgti esamą Lietuvos aukštojo mokslo administravimo situaciją aukštųjų mokyklų administracijos, darbdavių ir studentų akimis bei išryškinti probleminius aspektus, kad kokybiškas aukštojo mokslo sistemos valdymas skatintų jaunus žmones studijuoti ir siekti aktyvesnės integracijos į visuomenę bei darbo rinką. Šie metai – paskutiniai prieš Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare, todėl jau penktosios konferencijos „Alma Mater XXI amžiuje“ tema: „Lietuvos aukštojo mokslo pasirengimas integruotis į Europos Sąjungos mokslo ir studijų erdvę“. Ja buvo siekiama apibendrinti skirtingų interesų grupių požiūrius ir parengti išvadas apie Lietuvos aukštojo mokslo pasirengimą integruotis į Europos Sąjungos mokslo ir studijų erdvę, statistinių rodiklių pagalba pristatyti Lietuvos aukštojo mokslo efektyvumą ir išsivystymą Europos Sąjungos kontekste, tarptautinių ekspertų akimis apžvelgti Lietuvos aukštojo mokslo raidą nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų.

Pagal konferencijos pranešimus ir pateiktus pranešimų komentarus bus paruoštos konferencijos išvados apie Lietuvos aukštojo mokslo pasirengimą integruotis į Europos Sąjungos mokslo ir studijų erdvę, kurios bus pateiktos konferenciją pristatančiame leidinyje.

Lapkričio mėn. komisijos patarėja kartu su Valstybinės jaunimo reikalų tarybos delegacija Vokietijoje dalyvavo bendradarbiavimo protokolo 2004-2005 metams tarp Valstybinės jaunimo reikalų tarybos ir Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo reikalų ministerijos pasirašyme.

Gruodžio mėn. komisija svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos patvirtinimo” projektą (IXP-3035) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 2004 metų paskelbimo švietimo per sportą metais Lietuvoje” projektą (IXP-2833). Buvo nutarta iš esmės pritarti pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos patvirtinimo” projektui (IXP-3035) su komisijos pastabomis:

1. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad kelia abejonių naujai kuriamo Narkotikų kontrolės departamento veiklos efektyvumas ir tikslingumas.
2. Didesnė programos lėšų dalis yra numatyta skirti institucijų išlaikymui, o ne narkomanijos prevencijai.
3. Abejonių kelia 33.4 punkto formuluotė, kuri leidžia įvairiai interpretuoti numatytas diegti ankstyvas vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo taikymo ir diegimo prevencijos priemones. Tai sudaro prielaidas būsimame Priemonių plane numatyti priverstinį moksleivių testavimą švietimo įstaigose.

Komisija pritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 2004 metų paskelbimo švietimo per sportą metais Lietuvoje” projektui (IXP-2833), atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.

2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba savo sprendimu Nr. 291/2003/EB 2004-uosius paskelbė Europos švietimo per sportą metais ir nustatė tikslus - ES šalyse narėse stiprinti ryšius tarp švietimo ir sporto institucijų, fizinio ugdymo priemonėmis gerinti formalaus bei neformalaus ugdymo kokybę, per sportą formuoti jaunų žmonių vertybines nuostatas bei lavinti socialinio gyvenimo įgūdžius. Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, atsižvelgdama į: minėtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą; Europos Parlamento ir Tarybos numatytą galimybę 10-čiai į ES stojančių valstybių dalyvauti šiame ES projekte; didelį jaunimo domėjimąsi sportu; esamas Lietuvos jaunimo fizinės sveikatos ir užimtumo problemas, pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui savo nutarimu prisidėti prie šios Europos Parlamento ir Tarybos iniciatyvos paskelbiant 2004-uosius – Švietimo per sportą metais Lietuvoje ir pasiūlant Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis sudaryti 2004 – Švietimo per sportą metų komitetą, kuris parengtų Švietimo per sportą metų Lietuvoje veiksmų planą bei numatytų lėšas šiam planui įgyvendinti. Vykdant 2004 – Švietimo per sportą metų Lietuvoje veiksmų planą bus siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 291/2003/EB nustatytus tikslus ir populiarinama svarbi bendrosios šalies kultūros dalis, siūlanti aktyvaus ir sveiko gyvenimo formas jaunimui - kūno kultūra ir sportas. Šio nutarimo projekto įgyvendinimui lėšas turės skirti Lietuvos švietimo ir sporto institucijos bei organizacijos, dalyvaujančios Europos Komisijos ,,2004 – Europos švietimo per sportą metai“ programoje ir gaunančios dalinį finansavimą iš Europos Komisijos biudžeto.

Sausio mėn. komisijos atstovai dalyvavo konferencijoje "Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje", kurioje buvo pristatyta jaunimui palankių paslaugų koncepcija, projektas "Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje" bei jo įgyvendinimo kryptys. Šio projekto tikslas - remiantis jau esamomis iniciatyvomis ir vietos savivaldų galimybėmis, kurti jaunimui palankias paslaugas bei jas įgyvendinti, ir taip stiprinti jaunų žmonių sveikatą, raidą ir apsaugą. Planuojama, kad projekte dalyvaus Vilniaus ir Alytaus miestų, Kauno, Utenos, Akmenės rajonų ir Druskininkų savivaldybės. Įgyvendinant projektą ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo psichinės sveikatos stiprinimui, žalingų įpročių, ŽIV/AIDS ir kitų lytinių keliu plintančių ligų bei nesaugaus sekso, prievartos, savižudybių prevencijai ir gyvenimo įgūdžių ugdymui. Šį projektą įgyvendina Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie LR Sveikatos ministerijos, jį finansuoja Jungtinių tautų vystymo programa, Jungtinių tautų vaikų fondas ir Jungtinių tautų gyventojų fondas.

Komisija Seime surengė apskritojo stalo diskusiją dėl savanoriško darbo skatinimo Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų, nevyriausybinių jaunimo organizacijų atstovai, savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai.

Diskusijos metu buvo kalbama apie savanoriško darbo sampratą ir Vakarų šalių patirtį plėtojant savanorišką darbą, Europos savanorių tarnybos galimybes ir iššūkius, Lietuvai tampant ES nare, buvo akcentuota, kad dalyvavimas Europos Savanorių Tarnyboje skatina tarpkultūrinį supratimą; suteikia neformalaus ugdymosi galimybę jauniems žmonėms; skatina jaunų žmonių sąmoningumą, savarankiškumą, supratimą apie visuomenės gyvenimą ir jos problemas, skatina aktyviai veikti kitų labui; prisideda prie vietos bendruomenės stiprinimo; skatina jaunų žmonių verslumŕ; skatina nevyriausybines organizacijas mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti ne tik tarptautiniame, bet ir vietiniame lygmenyje; prisideda prie organizacijos atvirumo ir skaidrumo; padeda organizacijoms sprćsti finansines ir personalo problemas; suteikia galimybę organizacijų bendradarbiavimui Europoje.

Buvo atkreiptas dėmesys į kliūtis, atsirandančias įgyvendinant Europos Savanorių Tarnybos projektus:

1. Teisinė bazė:

- nėra savanorišką tarnybą reglamentuojančių dokumentų, ko pasėkoje kyla didelės ne tik teisinės, bet ir finansinės problemos (šiuo metu savanorišką darbą reglamentuoja Darbo kodeksas, LR Vyriausybės nutarimas dėl savanoriškų darbų organizavimo tvarkos, LR Vyriausybės nutarimas dėl savanorišką darbą atliekančių asmenų išlaidų kompensavimo tvarkos ir Labdaros ir paramos įstatymas. Tarnybos savanoris netelpa į savanorio statusą, kuris numatytas Vyriausybes nutarime);

- nenustatytos taisyklės ilgalaikiams savanoriams gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (nėra nustatyti aiškūs reikalavimai, jie dažnai priklauso nuo Migracijos tarnybų darbuotojų);

- išvykstantys savanoriai turi problemų, kai jiems atsisakoma išduoti ilgalaikę vizą arba ta procedūra užtrunka labai ilgai. Galbūt tokius dalykus galima būtų numatyti ir reglamentuoti tarpvalsybiniuose susitarimuose.

2. Mokesčiai/finansai:

- savanoriams mokami kišenpinigiai apmokestinami 33 proc. pajamų mokesčiu. Mokesčių inspekcijos teigimu, jeigu užsienietis apsistoja trumpam laikui (iki 6 menesių) šių mokesčių mokėti nereikia. Savanoriškos tarnybos trukmė yra 6-12 mėnesių ir jeigu savanoris lieka Lietuvoje bent diena ilgiau viso laikotarpio kišenpinigiai turi buti apmokestinti. Tai didelė suma, kurią nevyriausybinės organizacijos turi dengi iš savo ar projekto lėšų.

- nesutvarkytas nulinio PVM tarifo dokumentų tvarkymas Lietuvos verslo įmonėse. Nevyriausybinės organizacijos, gaunančios Europos bendrijos paramą, privalo nemokėti PVM, tuo tarpu verslo įmonės tik “gali” parduoti be PVM (pvz. UAB “VP market” ir kitos verslo įmonės be priežasties atsisako parduoti prekes be PVM, kai valstybinis reikalavimas yra ES projektus vykdyti be PVM). Ši problema iškyla įgyvendinant ne tik Europos Savanorių Tarnybos pogramą, bet visas ES programas.

3. Informacija:

- informacijos sklaidoje trūksta ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybinių institucijų nuomonės išsakymo apie Europos Savanorių Tarnybą.

Kaip dažniausiai pasitaikančios kliūtys savanoriško darbo plėtojimui Lietuvoje buvo įvardintos lėtai besiformuojanti teigiama visuomenės nuostata savanoriško darbo atžvilgiu, supratimo ir palaikymo iš valstybės institucijų bei informacijos trūkumas, savanorių transporto ir ryšių išlaidų kompensavimo problemos, savanoriško darbo skatinimo trūkumas mokymosi įstaigose.

Atsižvelgdama į išdėstytas problemas, komisija pasiūlė Vyriausybei:

- sudaryti darbo grupć savanoriđkos tarnybos reglamentui parengti ir priimti savanoriđkŕ tarnybŕ reglamentuojantį nutarimŕ, kuris aiškiai apibrėžtų tiek Lietuvos gyventojų, atliekančių savanorišką tarnybą (ši nuostata galėtų būti taikoma ir alternatyviai karo proevolei), tiek užsieniečių, dalyvaujančių įvairiose programose, statusą. Esant tokiam statusui, Migracijos tarnyba turėtų aiškų savanorio statuso supratimą ir taikytų vienodus standartus, toks nutarimas leistų mokėti savanoriams kišenpinigius ir maistpinigius, tuo būdu nebeliktų savanorio kišenpinigių apmokestinimo problemos;

- kadangi nulinio PVM tarifo problema aktuali visoms organizacijoms, gaunančioms Europos Bendrijos paramą, įpareigoti parduodančias, gaminančias ir paslaugas teikiančias įmones taikyti nulinio PVM tarifą, jeigu to pagrįstai reikalauja pirkėjas;

- pasiūlyti ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms per savo viešųjų ryšių tarnybas skatinti jaunus žmones ir nevyriausybines organizacijas dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Vasario mėn. Komisija dalyvavo Seimo nutarimo “Dėl 2004 metų paskelbimo švietimo per sportą metais Lietuvoje” įgyvendinimo programos pristatyme.

Komisijos atstovai dalyvavo konferencijoje "Jaunimo indėlis, atliekant krizių ir savižudybių prevenciją Lietuvoje: Jaunimo psichologinės paramos centro patirtis (JPPC)". Tai – vienas iš Psichologinės pagalbos telefonų savaitės (2004 02 23 - 03 29) renginių, kurio metu buvo galima susipažinti su jaunimo iniciatyvomis, sprendžiant krizių ir savižudybių prevencijos klausimus Lietuvoje, buvo pristatyta JPPC vykdoma veikla, socialinio konsultavimo programa ir "Infobankas". Renginio metu buvo pristatyti "Baltijos tyrimų" viešosios nuomonės apklausos apie psichologinės pagalbos telefonus rezultatai ir skambučių į Vilniaus "Jaunimo liniją" 2003 metais ataskaita. JPPC vadovė, psichologė-psichoterapeutė dr. Kristina-Ona Polukordienė pristatė savo knygą "Psichologinės krizės ir jų įveikimas", taip pat buvo pristatyta JPPC išleista knyga "Draugo laiškai".

Rudens sesijos metu komisijos pirmininkas dalyvavo Kūno kultūros ir sporto komisijos ir Švietimo per sportą metų koordinacinio komiteto posėdžiuose. Komisijos nariai dalyvavo įvairiuose Jaunimo ir sporto renginiuose bei projektuose, komisijos patarėja buvo kviečiama kaip ekspertė vertinant Šiaurės šalių Ministrų tarybos informacijos biuro, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos projektus. Komisija reguliariai skelbė informaciją apie savo veiklą "Seimo kronikoje". Buvo atliekamas Lietuvos spaudos monitoringas, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos jaunimo ir sporto organizacijų ir institucijų veiką, jų vykdomus projektus.

 

 

Komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis