LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

PASIPRIEŠINIMO OKUPACINIAMS REŽIMAMS DALYVIŲ IR NUO OKUPACIJŲ NUKENTĖJUSIŲ ASMENŲ TEISIŲ IR REIKALŲ KOMISIJA

PROTOKOLAS

2004-06-17 Nr. 4 (23)

Vilnius

Komisijos posėdis

Posėdžio pirmininkas A. Stasiškis.

Protokolą rašė - patarėja D. Stonytė.

Dalyvavo Komisijos nariai S. Buškevičius, P. Jakučionis, S. Kružinauskas, J. Narvilienė, V. Popovas, A. Stasiškis; Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A. Sakalas, Žmogaus teisių komiteto nariai G. Dalinkevičius, Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja V. Karklelienė, Lietuvos Ypatingojo archyvo direktorius O.Lėveris, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius A.Anušauskas, LGGRTC Teisės skyriaus vedėjas A. Stankevičius.

Darbotvarkė:

Dėl Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo papildymo 3(1) straipsniu bei 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (IXP-3564) stvarstymas.

1. SVARSTYTA:

Dėl Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo papildymo 3(1) straipsniu bei 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (IXP-3564) stvarstymas.

V. Karklelienė nepritarė projektui motyvuodama, kad turi išlikti 70 metų apribojimas susipažinti su bylomis, kuriose yra agentūrinės informacijos. Ribojimas susipažinti su archyvuose esančiais dokumentais turi būti nustatytas šiame įstatyme. Svarbiausi KGB dokumentai turi būti suvežti į Lietuvos Ypatingąjį archyvą, kuris nebus naikinamas, o liks kaip to laikotarpio atmintis. Bet pasiūlė pirmųjų skyrių dokumentų neįtraukti į Ypatingąją nacionalinio dokumentų fondo dalį, nes ten tikrai nereikšmingi dokumentai – registracijos, priešgaisrinės saugos žurnalai.

A. Sakalas siūlė vienareikšmiškai nevertinti pirmojo skyriaus dokumentai. Specialioji komisija turi juos peržiūrėti ir išskirti priklausančius Ypatingąją nacionalinio dokumentų fondo daliai.

A. Anušauskas nepritarė Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos siūlymui, apribojimus numatyti šiame įstatyme, kadangi tai numatyta kituose įstatymuose, pvz., LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose, tad nereiktų kitų įstatymų dubliuoti. Užtenka įstatyme įrašyti, kad Ypatingosios nacionalinio dokumentų fondo dalies saugojimo, tvarkymo, tyrimo ir priėjimo prie jo tvarką nustato atskiras reglamentas, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, LRV išduoda leidimus times, kas gali prieiti ir naudotis Ypatingąja nacionalinio dokumentų fondo dalimi. Šie fondai buvo 10 metų prieinami specialistams. Dabar atsirado tokie apribojimai, kad primena sovietinių laikų situaciją, net specialistai tyrimo tikslais prie archyvinių bylų neprieina, neturi galimybių su jomis susipažinti.

A. Stankevičius pritarė, kad archyvas dar tik formuojasi ir turi būti tiriami jame esantys dokumentai, todėl reiktų palikti galioti LGGRTC ir LAD metodinės tarybos nustatytą susipažinimo, tvarkymo, tyrimo, saugojimo tvarką. Netekus galios reglamentui, LGGRTC darbuotojai gali netekti galimybės tyrinėti archyvuose esančius dokumentus, atlikti tiriamąjį darbą.

G. Dalinkevičius pritarė minčiai į įstatymą įrašyti apribojimą susipažinti su archyvuose esančiais dokumentais. Bet tai reiktų daryti gerai apsvarsčius, nes įstatymai greitai nekeičiami. Taip pat buvo pasiūlyta iš įstatymo projekto išbraukti žodį “tyrimo”, kadangi šio įstatymo paskirtis kita.

O. Lėveris pastebėjo, kad dabar galiojančiame LR Archyvų įstatyme yra numatytas naudojimosi dokumentais reglamentas, todėl dokumentai yra saugūs. Tačiau naujojoje Archyvų įstatymo redakcijoje šis reglamentas išbrauktas, todėl dokumentų likimas bus neaiškus. Naujojoje LR Archyvų įstatymo redakcijoje atsiras nemažai subjektyvizmo faktorių. Jei įstatyme bus numatytas 70 metų apribojimas susipažinti su bylomis, kuriose yra agentūrinės informacijos, tai Lietuvos Ypatingąjį archyvą bus galima uždaryti, kadangi terminas agentūrinė informacija nėra iškristalizuotas ir visose bylose tokios informacijos yra.

A. Stasiškis pasiūlė 20 straipsnio 3 dalį ne išbraukti ir keisti nauja pasiūlyta redakcija, o ją pakoreguoti. Reiktų tikslinti, supaprastinti, apribojimas susipažinti su bylomis, kuriose yra agentūrinės informacijos, gal net sumažinant 70 metų laikotarpį iki galimo minimumo. Visa medžiaga vėliau ar anksčiau turi būti išslaptinta.

P. Jakučionis pritarė, kad kuo greičiau slaptieji archyvai atsivertų plačiajai visuomenei.

A. Sakalas pasisakė už tai, kad agentūrinė informacija nebūtų greitai išviešinta, kadangi dar gyvi tų asmenų vaikai, anūkai. Užsienyje agentūrinė informacija apskritai nėra skelbiama. Tik įrašyti išviešinimo terminų nėra būtina, to LR Konstitucija nereikalauja.

A. Anušauskas patikslino, kad nacistinės Vokietijos, Stazi informacija yra skelbiama.

A. Stasiškis pasiūlė redaguoti įstatymą atsižvelgiant į kaimyninių Estijos ir Latvijos galiojančius įstatymus: jei vienur - uždara, kitur – atvira bus minėta informacija, atsiras nenumatytų problemų. Taip pat reiktų papildyti 3 (1) straipsnį dėl Ypatingosios nacionalinio dokumentų fondo dalies, įtraukiant į jos turinį ir pasipriešinimo okupaciniams režimams, rezistencijos dokumentus.

V. Karklelienė pritarė, kad pasipriešinimo okupaciniams režimams, rezistencijos dokumentai galėtų būti įtraukti į šį fondą ir saugomi Lietuvos Ypatingajame archyve.

G. Dalinkevičius pasiūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos archyvų departamento, Lietuvos Ypatingojo archyvo darbuotojams per savaitę sutvarkyti LR Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo papildymo 3(1) straipsniu bei 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pateikti Žmogaus teisių komitetui.

NUTARTA: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui IXP-3564 su pastabomis (bendru sutarimu):

1. Teikiamo pakeitimo įstatymo projekto 1-ajame straipsnyje padaryti pakeitimus:

1. 1. Iš teikiamo projekto išbraukti žodį “tyrimo”.

Motyvai: įstatyme “tyrimo” sąvoka bei procesas nėra apibrėžti. Be to, galima teigti, kad “priėjimo” sąvoka apima ir “tyrimą”.

1. 2. Papildyti Ypatingosios nacionalinio fondo dalies dokumentų sąrašą po žodžių “skyrių dokumentai”, įterpiant žodžius “ginkluoto pasipriešinimo bei kitų pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) struktūrų dokumentai bei su pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) veikla susiję dokumentai”.

Motyvai: tokia padėtis yra de facto, todėl teisinga būtų ją fiksuoti įstatymo nuostata.

1. 3. Papildyti 1-ąjį straipsnį 2 dalimi:

“Ypatingosios nacionalinio fondo dalies dokumentai negali būti naikinami ar išvežami iš Lietuvos. Negali būti pažeistas jų fondų vientisumas”.

2. Pasiūlyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos archyvų departamento bei Lietuvos ypatingojo archyvo atstovams per savaitę aptarti teikiamo pakeitimo įstatymo 2-ąjį straipsnį ir pateikti pagrindiniam komitetui suderintus pasiūlymus dėl šio straipsnio tikslingumo ir jo redakcijos.

 

Komisijos pirmininkas Antanas Stasiškis