Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo projektui Nr. IXP-3575

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būto laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo įstatymo projektą Nr. IXP-3582. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Krašto apsaugo ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Protokolą dėl likusių nuo karo sprogmenų (V protokolas), papildantį Jungtinių Tautų 1980 metų konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo. V protokolo tikslas yra užkirsti kelią likusių nuo karo sprogmenų keliamai rizikai pasibaigus kariniams konfliktams. Protokolas įpareigoja valstybes nares imtis visų priemonių, kad likę nuo karo sprogmenys, esantys valstybių narių teritorijose, būtų ištirti, įvertinta jų keliama rizika bei pašalinimo, išvežimo arba sunaikinimo galimybės ir jų įgyvendinimas. V protokolas taip pat įpareigoja valstybes nares, kurios nekontroliuoja savo naudotų sprogmenų paveiktos teritorijos, tam tikru nustatytu būdu informuoti kitą valstybę apie panaudotų sprogmenų buvimą ir teikti jai paramą, palengvinančią šių sprogmenų pašalinimą, išvežimą ar sunaikinimą. Siekiant užkirsti kelią žalingam likusių nuo karo sprogmenų poveikiui, V protokolas numato valstybių narių veiklos sritis: keitimąsi informacija, tarpusavio bendradarbiavimą ir paramą, prevencinių priemonių taikymą, valstybių tarpusavio konsultacijas, civilių gyventojų įspėjimą apie esamą riziką, jų mokymą, taip pat teritorijos, kurioje rasta sprogmenų, žymėjimą ir aptvėrimą.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo projektą Nr. IXP-3575. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič. Teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo projekto paskirtis - ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais, pasirašytą 1997 metų birželio 2 dieną Vilniuje. Šiuo susitarimu siekiama plėsti Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant tiems nusikaltimams, efektyvi kova su kuriais reikalauja abiejų valstybių kompetentingų institucijų suderintų veiksmų. Susitarimas sudarytų prielaidas spręsti aktualias dvišalio bendradarbiavimo šioje srityje problemas ir prisidėtų prie viešojo saugumo abiejose valstybės stiprinimo.

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo projektą Nr. IXP-3530. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas. Valstybė, šio Protokolo dalyvė, pripažįsta Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto kompetenciją gauti ir nagrinėti pranešimus, kuriuos gali pateikti asmenys ar asmenų grupės savo ar kitų vardu, laikydami save tos valstybės dalyvės padarytų bet kurių teisių, išdėstytų Konvencijoje, pažeidimų aukomis. Pranešimai pateikiami raštu ir negali būti anoniminiai. Šiuo Protokolu nenumatomos finansinės ar kitokios sankcijos tuo atveju, jei diskriminacijos faktas būtų nustatytas. Išnagrinėjęs pranešimą, Komitetas pateikia suinteresuotoms šalims nuomonę bei rekomendacijas,  o Valstybė dalyvė apsvarsčiusi Komiteto nuomonę bei rekomendacijas, per 6 mėnesius pateikia Komitetui raštišką atsakymą, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Komiteto nuomonę ir rekomendacijas. Siūloma, kad informaciją Komitetui rengtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o teiktų Užsienio reikalų ministerija. Ratifikuodama šį Protokolą, Lietuva dar kartą patvirtintų savo pasiryžimą ir atsakomybę įgyvendinti Konvencijos nuostatas. Taip pat būtų pademonstruotas pasiryžimas bendradarbiauti ir atsakyti į kiekvieną Komiteto kreipimąsi dėl pranešimo, gauto iš Lietuvoje gyvenančių asmenų.

Įstatymo dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos IV priedo “Taršos iš laivų prevencija” pakeitimų ratifikavimo projektą Nr. IXP-3574. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Aplinkos ministerijos Vandenų skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kniežaitė. 1992 m. balandžio mėn. Suomijos Vyriausybė, šios Konvencijos depozitaras, Helsinkyje surengė diplomatinę konferenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kurios metu 1992 m. balandžio 9 d. Konvenciją pasirašė atitinkamai įgalioti Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Rusijos Federacijos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos atstovai. Pakeitimais ir papildymais įgyvendinamos Helsinkio Komisijos Kopenhagos deklaracijos dėl laivybos saugumo ir avarijų likvidavimo pajėgumo, pasirašytos 2001 metų rugsėjo 10 dieną Helsinkio Komisijos neeiliniame ministrų susitikime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos bei susisiekimo viceministrai, nuostatos. Pakeista 4 taisyklė įgyvendina Kopenhagos deklaracijos VI punktą dėl viengubo korpuso tanklaivių laipsniško nebenaudojimo Baltijos jūroje. Pagal naujas taisykles Lietuva įsipareigoja sudaryti pagrindinių laivybos maršrutų ir uostų patikrinimo planus, sukurti elektroninius laivybos jūrlapius, pripažinti elektronines jūrlapių vaizdo ir informacijos sistemas lygiavertėmis popieriniams jūrlapiams, sukurti nacionalines laivų stebėjimo sausumoje sistemas, paremtas automatinėmis laivų identifikavimo sistemomis, vykdyti uosto valstybės kontrolę, remiantis 1982 metų Paryžiaus susitarimo memorandumu dėl uosto valstybės kontrolės arba pakeista ir papildyta 1995 metų birželio 19 dienos Tarybos direktyva 95/21/EB dėl laivų saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, tiriant su sauga ar aplinka susijusius įvykius laivuose ar nelaimingus atsitikimus jūroje, nustatyti pagrindinius Tarptautinio saugaus valdymo kodekso nesilaikymo atvejus. Visus šiuos įsipareigojimus Lietuva yra prisiėmusi įgyvendinti kitais tarptautiniais teisės aktais (Europos Sąjungos ir Tarptautinės jūrų organizacijos).

   Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo projektą Nr. IXP-3573. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas. Sutartis apima 235 paukščių rūšis, kurios yra ekologiškai priklausomos nuo šlapžemių bent dalį savo gyvenimo ciklo. Sutarties ratifikavimas suteiktų galimybę Lietuvai plačiau bendradarbiauti migruojančių vandens paukščių apsaugos klausimais, prisidėti prie jų išsaugojimo visame Susitarimo areale, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.

 

 

 

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja