Rūta Kačkutė (Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja) ir Dalia Strimaitytė (Baltijos kultūros fondo direktorė) pristatė Skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo koncepcijos ir programos projektą, kuriuo siekiama kultūros, švietimo ir socialinės sferos bendradarbiavimo pagrindu sukurti mechanizmus, kuriuos įgyvendinant būtų formuojamas ir skatinamas įvairaus amžiaus žmonių poreikis skaityti, tuo padedant pagrindą visą gyvenimą ugdyti savo, kaip demokratinės visuomenės piliečio, asmenybę.

Koncepcijoje remiamasi Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu (Žin.,1998 Nr.66-1909), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin. 1991 Nr.23-593), Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu (Žin. 1996, Nr. 14-352), Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą memorandumu (2000 10 30), koncepcija atliepia JT paskelbto Raštingumo dešimtmečio 2003-2012 dvasią. Investuodama lėšas į gyventojų skaitymo skatinimą ir kalbos įgūdžių ugdymą, valstybė gali iš esmės veikti sąmoningo šiuolaikinio piliečio ugdymą.

Nuspręsta: 1. Pritarti Skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo koncepcijos ir programos projektui ir idėjai parengti Valstybinę skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programą.

1. sudaryti sąlygas politikams ir specialistams aptarti ir įvertinti skaitymo ir kalbos įgūdžių ugdymo programų reikalingumą ir poveikį visuomenei. Remiantis kitų šalių patirtimi (ypatingai ilgamete Šiaurės šalių patirtimi) aptarti valstybės vaidmenį skaitymo ir kalbos įgūdžių ugdyme;
2. pasidalinti įvairių šalių patirtimi įgyvendinant skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo projektus ir paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje;
3. inicijuoti tarpinstitucinės darbo grupės sudarymą ilgalaikei valstybinei skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programai parengti, kurios tikslas formuoti ir skatinti įvairaus amžiaus žmonių poreikį skaityti, tuo stiprinant pagrindą visą gyvenimą ugdyti savo, kaip demokratinės visuomenės piliečio, asmenybę; stimuliuoti įvairių socialinių sluoksnių, grupių bei tautybių integraciją į visuomenę, suteikti jiems vienodas galimybes tobulėti; skatinti naujas iniciatyvas ir parengti naujas tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas. Aptarti galimybę, rengiant programą, pasitelkti Šiaurės šalių ekspertus;
4. siūlomi konferencijos organizatoriai: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros ir Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, Baltijos kultūros fondas.