Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio  informacija apie pieno gamybos kvotas, apie paramą įsigyjant žemės ūkio techniką ir apie STT pasiūlymus dėl žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo.

Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis informavo posėdžio dalyvius, kad 2004 m. kovo 31 d. nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino 2004-2005  metų  pieno gamybos kvotas pagal 2003 metų pieno gamybą. Pieno gamybos kvotas gavo 118 106 pieno gamintojai. Pakeisti vienos rūšies kvotą į kitą  galima tik prašant gamintojui.

Balandžio – gegužės mėnesiais Lietuva išnaudojo 13,6% nacionalinės pardavimo perdirbti kvotos. Balandžio mėnesį pieno gamintojai  seniūnijose gavo pranešimus apie jiems nustatyta pieno gamybos kvotą.

Iki  š.m. gegužės 30 d. gamintojai galėjo teikti Centrui skundus ir prašymus dėl kvotų patikslinimo, o jei kvota nebuvo nustatyta – dėl jos nustatymo.

Pieno gamintojams, kurie nebuvo laiku įsiregistravę Žemės ūkio ir kaimo valdos iki liepos 1 d. buvo suteiktos laikinosios pieno gamybos kvotos. Šių kvotų galiojimas pratęstas iki kvotos metų pabaigos, o tie kurie suspėjo įsiregistruoti, jų kvota pakeista į individualią kvotą. Apie šį sprendimą informuoti supirkėjai, o per juos ir gamintojai, turėję laikinąsias pieno gamybos kvotas.

Ministras informavo, kad šiuo metu yra rengiama Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių nauja redakcija, nes įstojus į ES, Lietuvos teisės aktų nuostatos negali dubliuotis su ES reglamentų nuostatomis. Taip pat yra peržiūrimas kvotos perdavimas iš vieno gamintojo kitam (šiuo metu taisyklėse numatytas kvotos perdavimas tik su ūkiu ir gamintojas norėdamas atsisakyti pieno gamybos ir kvotą perduoti kitam gamintojui – tai gali padaryti tik perduodamas ūkį).

Yra parengtas projektas dėl kvotos perdavimo, leidžiantis visos pieno kvotos perdavimą kitam gamintojui su melžiamomis karvėmis. Įdėti apribojimai kvotą perimančiam asmeniui(turi turėti dešimčiai tonų kvotos – 1 ha žemės ūkio naudmenų, ateinančiais kvotos metais  tokį melžiamų karvių skaičių, kuris pagrįstų turimą kvotą), siekiant išvengti spekuliacijos pieno gamybos kvotomis.  Šis projektas buvo svarstomas Pieno taryboje,taip pat ir Žemės ūkio rūmuose.

Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis informavo, kad pagal Bendrojo programavimo dokumento pirmąją priemonę “Investicijos į žemės ūkio valdas” ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms ir žemės ūkio  įmonėms yra numatyta parama naujai žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, įskaitant ir programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms. Maksimalus paramos dydis pagal šią priemonę sudaro 50 proc. visų  tinkamų išlaidų, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkavimui vietovėse – 60 proc.  Minėtoje priemonėje nėra apribojimų, kurioje šalyje turi būti pagaminta įsigyjama žemės ūkio technika. Ji turi atitikti techninius reikalavimus, numatytus ES ir Lietuvos  teisės aktuose.

Jeigu bus numatyta remti NVS gamybos traktorių pirkėjus – žemės ūkio subjektus, kurie nedalyvauja programose, susijusiose su Bendrojo programavimo dokumento priemonėmis, turėsime teisę remti tik  tokius traktorius, kurie atitinka ES reikalavimus, t.y. turi euro-2 variklius. Apie visą paramą, tame  skaičiuje ir žemės ūkio technikos rėmimą iš Nacionalinio biudžeto turėsime informuoti Europos Komisiją. Jeigu Europos Taryba gaus informaciją, kad Lietuvoje remiama technika neatitinka  ES reikalavimų, kyla pavojus, kad bus  užkirstas kelias šiuos traktorius įvežti, taip pat Lietuvai gali būti pradėtos taikyti sankcijos.

Jeronimas Kraujelis pažymėjo, kad Ministro Pirmininko 2003 m. gegužės 10 d. potvarkiu Nr. 134 iš įvairių institucijų atstovų buvo sudaryta darbo grupė teisės aktams, susijusiems su žemės reformą vykdančių ir ją kontroliuojančių valstybės tarnautojų veiklos reglamentavimu bei jų atsakomybės didinimu, parengti. Be kitų buvo parengtas ir Seimui pateiktas Žemės reformos įstatymo 10, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuris grąžintas iniciatoriams tobulinti.  

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Tomas Pažusis nurodė, kad kai kurie iš tarnybos pateiktų pasiūlymų jau prarado aktualumą, dalį jų sunku įgyvendinti, esminiais klausimais STT ir ŽŪM sutaria.    

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, institucijos bendradarbiauja, į kai kuriuos STT pasiūlymus jau atsižvelgta, pvz., rengiamas Vyriausybės 2000-06-27 d. nutarimo, kuriuo patvirtinta piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarka, pakeitimo projektas. Šiame projekte siekiama nustatyti 2 mėnesių terminą, per kurį rajonų žemėtvarkos skyriai kiekvienais metais nuo lėšų skyrimo išmokėtų piliečiams pinigus už valstybės išperkamą turtą.

Svarbiausias klausimas yra susijęs su žemės, esančios komerciniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose, įvertinimo ir rinkos kainos nustatymo metodika. Pasak  K. Maksvyčio, šių teritorijų rinkos vertė padidėjo jau prieš keletą metų, o šiuo metu 89 proc. piliečių nuosavybės teisės į žemę atkurtos pagal galiojantį žemės vertinimą. Nustatant naują žemės vertinimą likusiems piliečiams galėtų būti pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, Seime svarstomas Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo numatoma, kad žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės (sklypų, esančių komerciniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose, savininkai mokės didesnį žemės mokestį).   

Komitetas posėdyje svarstė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Reg.Nr.3566). Šio projekto tikslas– nustatyti vienodas žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sąlygas ir tvarką visiems ūkio subjektams ir tokiu būdu sukurti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sistemą, kuri detaliau subalansuotų tarpusavio atsiskaitymus tarp žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų, tačiau Komiteto nariai suabejojo ar pakanka  atsiskaitymų kontrolės funkcijų, kurios  perduotos savivaldybių administracijoms.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė būtinybę kruopščiai išnagrinėti visus pasiūlymus, kad Lietuvoje nebūtų sutrikdytas atsiskaitymas tarp ūkio subjektų, kad žemdirbiai bei perdirbėjai nepatirtų didelių nuostolių. 

Kaimo reikalų komiteto nariai bendru sutarimu nusprendė Įstatymo projekto Nr. IXP-3566 svarstyme daryti pertrauką ir pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai iki 2004 m. liepos14 d. pateikti Seimo Kaimo reikalų komitetui pasiūlymus, suderintus su Lietuvos bankų asociacija ir kitomis valstybės institucijomis.

Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, posėdyje svarstė žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ( Reg. Nr. IXP-3198). Seimo Teisės departamento išvadą, Seimo nario G. Dalinkevičiaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo  įstatymo projekto Nr. IXP – 3198 (2).

Šiuo įstatymo projektu siekiama išspręsti problemas, susijusias su žemės reformos metu vykdomu privačios ir valstybinės žemės sklypų formavimu tose teritorijose, kur dėl savivaldos institucijų arba žemės reformą vykdančių darbuotojų kaltės asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai buvo netinkamai įforminti arba jų neišliko.

Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu nusprendė iš dalies pritarti Seimo Teisės departamento pastaboms, pritarti Seimo nario G. Dalinkevičiausir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymams.

 

 

KRK informacija