Seimo Kaimo reikalų komitetas posėdyje išklausė Žemės ūkio ministerijos informacija apie pasirengimą supirkti šių metų javų ir rapsų derlių.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas informavo Komiteto narius, kad prognozuojamas grūdų derlius šiais metais Lietuvoje bus 2,7 mln. tonų, o tai yra 100 tūkst. tonų daugiau nei 2003 metais.

Didelis grūdų derlius prognozuojamas Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Ukrainoje bei Rusijoje.  „Tokia situacija grūdų rinkoje neišvengiamai įtakos grūdų supirkimo kainų formavimąsi ir Lietuvos rinkoje“, - teigė V. Grušauskas.

2004 metais prognozuojamas rapsų derlius Lietuvoje yra apie 175 - 180 tūkst. tonų. Rapsų supirkėjai šiais metais siūlo po 630 – 650 Lt už toną rapsų. Šiuo metu rapsai superkami pagal iš anksto sudarytas sutartis tarp augintojų ir eksportuotojų bei perdirbėjų. Biokuro gamybai numatoma supirkti apie 16 tūkst. tonų rapsų grūdų ir didesnioji šio kiekio dalis jau yra supirkta.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad UAB "Rapsoila" ir UAB "Stumbras" Šilutės spirito gamykla pakankamai pagamino biokuro, tačiau šio ekologiškai švaraus kuro pardavimas beveik nevyksta, nes Ūkio ministerija negali apsispręsti ir patikslinti jo pardavimo ir maišymo į mineralinius degalus taisykles.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta pasiūlė artimiausiame Komiteto posėdyje išklausyti Ūkio, Aplinkos ir Susisiekimo ministrų informacijas, ką ministerijos numato daryti, kad biokuras pagaliau pasiektų vartotoją.

Aptariant grūdų saugojimo klausimus, buvo apskaičiuota, kad Lietuvos grūdų saugyklose galima supilti per 2 mln. tonų grūdų, taip pat daugiau kaip 1 mln. tonų grūdų gali saugoti juos superkančios ar perdirbančios įmonės. Žemdirbiams, neturintiems tinkamų sandėlių kviečių derliui laikyti, iš Kaimo rėmimo programos lėšų bus atlyginamos 2004 metų derliaus I ir II klasės kviečių saugojimo įmonėse išlaidos, tai yra žemdirbiai iki spalio 31 d. šiuos kviečius galės saugoti nemokamai (bus mokama įmonei, o ne žemės ūkio subjektui).

Nuo šių metų visoms naujoms ES šalims narėms galioja vieningi intervencinio grūdų pirkimo reikalavimai. Lietuvoje intervencinį grūdų pirkimą organizuos valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jos supirktus grūdus saugos 13 sandėlių. Pinigus žemdirbiams išmokėti pavesta Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri privalo atsiskaityti su grūdų pardavėjais už pristatytus parduoti grūdus per 30-35 dienas nuo pirkimo dokumentų įforminimo.

Žemdirbiai gali įkeisti savo grūdus, laikomus licencijuotuose sandėliuose, komerciniams bankams ar kredito unijoms ir gauti iš jų trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti. 

Šiuo metu leidimus licencijuotų sandėlių veiklai vykdyti turi trys grūdų supirkimo-perdirbimo įmonės: AB „Tauragės grūdai“, AB „Jonavos grūdai“ ir AB „Marijampolės grūdai“.

"Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. gegužės 31 d. į intervencinius sandėlius bus superkami kviečiai ir miežiai. Europos Sąjungoje 2004 metams nustatyta vieninga kviečių ir miežių intervencinio pirkimo kaina - 101,31 eurų arba 349,80 litų už 1 toną grūdų. Minimalus intervencijai parduodamų vienos partijos grūdų kiekis turi būti ne mažesnis nei 80 tonų vienarūšių grūdų“, - sakė Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Vytautas Grušauskas.

 

Komiteto posėdyje  buvo išklausyta Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos informacija apie deklaruotų pasėlių plotų  patikros rezultatus ir pasirengimą ES tiesioginių išmokų mokėjimui bei ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos.  

NMA direktorius Valentinas Miltienis apžvelgė vykdomos deklaruotų pasėlių plotų patikros rezultatus. Direktorius nurodė, kad šiais metais Lietuvoje paraiškas tiesioginėms išmokoms už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas gauti pateikė 238171 žemdirbys - deklaruotas 2 568 611 hektarų žemės plotas.

Šiuo metu NMA Kontrolės departamento darbuotojai vykdo žemdirbių deklaruotų plotų tiesioginėms išmokoms gauti patikras. Iki spalio mėnesio ketinama atlikti apie 15 000 tokių patikrų.

Vykdant žemdirbių deklaruotų plotų tiesioginėms išmokoms gauti patikras, randama pažeidimų. Viena didžiausių problemų iškylanti tikrintojams nuvykus į patikrą ūkyje – nepažymėtos deklaruotų laukų ribos. Tai būdinga pievų ir ganyklų plotams.  Visi deklaruojami plotai privalo būti sužymėti riboženkliais. Žemdirbiai yra raginami laukus sužymėti prieš atvykstant NMA kontrolieriams. Dažnas atvejis kai pareiškėjai deklaracijose neteisingai nurodo pasėlių kultūras. Laukas, kuriame auga keletas kultūrų, deklaruojamas kaip vienos pasėlių kultūros.

Nemaža atvejų kai deklaruojami pievų ir ganyklų plotai neatitinka geros agrarinės būklės reikalavimų – plotai būna akivaizdžiai apleisti, neganomi, nešienaujami, apaugę krūmais ir jaunais medeliais. V. Miltienis pažymėjo, kad žmonės supratingai vertina kontrolierių darbą, stengiasi kuo greičiau pašalinti pastebėtus trūkumus.

NMA direktorius informavo, kad planuojama, jog per 2004-2006 m. prekinės žemės ūkio gamybos atsisakys 30 tūkst. žemdirbių, tačiau paraiškas pasitraukti iš žemės ūkio gamybos iki šiol pateikė tik 50 ūkininkų, nors susidomėjimas jaučiamas gana didelis. NMA numato suaktyvinti konsultacijas šiai priemonei įgyvendinti.

 

Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė kaip vykdomos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl žemės ūkio valstybinių (perduotų savivaldybėms) vykdymo.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Jonas Panamariovas informavo Komiteto narius, kad dauguma savivaldybėms perduotų valstybinių žemės ūkio funkcijų yra vykdoma, tačiau vykdant šias funkcijas kai kuriuos darbus galėtų atlikti seniūnijos.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsiranda galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento nuostatas. Siekiant, kad efektyviai būtų panaudotos paramos lėšos ir kuo daugiau šalies gyventojų pasinaudotų nacionaline bei ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, svarbu, kad paramos gavėjai laiku ir tinkama forma gautų informaciją apie paramos teikimo kryptis ir reikalavimus, galėtų pateikti tinkamai parengtus reikiamus dokumentus paramai gauti.

Ženkliai išsiplėtus šių darbų apimčiai, tam reikia papildomų kvalifikuotų specialistų, kurie būtų priartinti prie seniūnijos teritorijoje gyvenančių asmenų. Tuo tikslu kiekvienoje seniūnijoje siūloma įvesti po vieną etatinį darbuotoją ES paramai įsisavinti.

Kai kurių rajonų savivaldybės, siekdamos gerai vykdyti joms pavestas funkcijas atrado lėšų ir kiekvienoje seniūnijoje įsteigė po vieną ar pusę etato ir įdarbino reikiamus specialistus.  

Dauguma seniūnijų pritaria, kad būtų kiekvienoje seniūnijoje darbuotojas, kuris padėtų vykdyti žemės ūkio ir kaimo plėtros funkcijas.

Kai kurie rajonų savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai siūlo pavesti seniūnijoms registruoti galvijus, avis ir kiaules. Dabartinė gyvulių registravimo tvarka Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje šiandien sudaro nemažai nepatogumų; taip pat siūloma, kad seniūnijoje sudaryta komisija galėtų nustatyti žvėrių padarytą žalą, nekviečiant komisijos iš rajono.

Bendru sutarimu buvo pritarta Komiteto pirmininko Gintauto Kniukštos pasiūlymui pritarti Žemės ūkio ministerijos siūlymams ir kreiptis į Vyriausybę dėl etatų ir lėšų savivaldybėms skyrimo minėtų darbų atlikimui seniūnijose.

 

Seimo narys Zenonas Mačernius informavo Komiteto narius, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio ūkininkams bei žemės naudotojams nebeatitinka dabartinių kaimo gyvenimo realijų. Seimo narys mano, kad kaimo gyventojai, kurie draudžiami valstybės lėšomis  ir turi iki 3 ha žemės ūkio naudmenų,  neturėtų papildomai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pasirengęs pateikti atitinkamą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą.

 

KRK informacija