Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl savo piliečių ir užsieniečių priėmimo atgal (readmisijos) ratifikavimo įstatymo projektui Nr. IXP-3748.

 

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl savo piliečių ir užsieniečių priėmimo atgal (readmisijos) ratifikavimo įstatymo projektą Nr. IXP-3748. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Minėtą ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Anusas. Šis Susitarimas sudarys sąlygas užtikrinti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip būsimoje ES narėje, ir tuo pačiu ES teritorijoje nelegaliai esančių asmenų grąžinimą. Susitarimas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių ir Rumunijos piliečių, kurie neatitinka arba jau neatitinka vienos iš valstybių teritorijoje galiojančių atvykimo ar buvimo sąlygų priėmimo atgal procedūrą, taip pat trečiųjų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės priėmimo atgal sąlygas bei išsiunčiamų asmenų vykimo tranzitu mechanizmą. Susitarimas įsigalios praėjus trisdešimčiai dienų nuo paskutinio rašytinio pranešimo, kuriuo Susitariančios Šalys praneša viena kitai, jog atliktos jam įsigalioti reikalingos vidaus teisinės procedūros, gavimo dienos. Susitarimas sudaromas neribotam laikui.

1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų Konvencijos protokolo dėl sunkiųjų metalų ratifikavimo įstatymo projektą Nr. IXP-3746. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Minėtą ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis ir Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. Jungtinių Tautų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija buvo pasirašyta 1979 metais ir įsigaliojo 1983 metais.  Ši konvencija yra viena iš svarbiausių aplinkos oro apsaugos srityje, nes  teršalų pernašos yra globalinė problema, kurią turi spręsti visos šalys kartu, norėdamos pasiekti teigiamų rezultatų. Lietuvos Respublika prisijungė prie šios konvencijos 1994 metais ir ratifikavo šios konvencijos protokolus „Dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje ilgalaikio finansavimo“ bei “Dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo”. 1998 m. Orhuse (Danija) aplinkos ministrų konferencijoje buvo priimtas ir Lietuva pasirašė šios konvencijos Protokolą dėl sunkiųjų metalų. Šiuo metu šį Protokolą ratifikavo 21 šalis ir Europos Bendrija, kuri 2001 m. balandžio 4 d. priėmė Tarybos sprendimą 2001/379/EB dėl pritarimo šiam Protokolui. Šiuo Protokolu siekiama apriboti ir kontroliuoti dėl antropogeninės veiklos į aplinkos orą išmetamą sunkiųjų metalų kiekį, kuris pernešamas per valstybių sienas. Išmetimai ribojami siekiant pagerinti aplinkos būklę ir žmonių sveikatą. Dauguma sunkiųjų metalų - gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas, varis, nikelis, cinkas, kobaltas, vanadis, molibdenas, berilis, uranas, stroncis, arsenas ir daugelis kitų  pasižymi bent keliomis neigiamo poveikio sveikatai savybėmis. Jie veikia kancerogeniškai, mutageniškai bei teratogeniškai. Sunkiųjų metalų protokolas įpareigoja kiekvieną Šalį taikyti veiksmingas ir  tinkamas priemones, kurios sumažina metinį kiekvieno iš sunkiųjų metalų, išvardintų I priede (kadmis, švinas, gyvsidabris), išmetamą kiekį. Išmetamas sunkiųjų metalų kiekis lyginamas su pasirinktais baziniais metais. Lietuva pasirenka baziniais 1990 metus, kadangi išmetamų į atmosferą sunkiųjų metalų kiekis tais metais buvo didžiausias.

 

 

 

Užsienio reikalų komiteto patarėjas

Deividas Stankevičius (23967 98)