Komisijos nariai: Edvardas Kaniava, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulik, Antanas Napoleonas Stasiškis, Dalia Teišerskytė, Artūras Vazbys.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Valentinas Junokas;

Etikos ir procedūrų komisija (toliau - Komisija), atsižvelgdama į Seimo Antikorupcijos komisijos siūlymą įvertinti Seimo narių Eligijaus Masiulio, Raimundo Palaičio, Gintaro Steponavičiaus ir Klemenso Rimšelio veiksmus bei Seimo narių Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio prašymus įvertinti, ar jie nepažeidė įstatymų ir Seimo nario etikos reikalavimų, atliko tyrimą. Komisija pagal savo kompetenciją siekė išsiaiškinti, ar nurodyti Seimo nariai nepažeidė etikos normų ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

Komisija, susipažinusi su: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2004 m. liepos 15 d. Seimui pateiktu prašymu Nr. 8.2.-2226(02) “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių V. P. Andriukaičio, V. Kvietkausko, E. Masiulio, G. Steponavičiaus ir A. Vidžiūno” bei prie prašymo pridėta medžiaga; Seimo Antikorupcinės komisijos 2004 m. liepos 27 d. išvada “Dėl Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Arvydo Vidžiūno, Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio galimai padarytų veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu, vertinimo” bei jos priedais; Seimo narių Eligijaus Masiulio, Raimundo Palaičio, Klemenso Rimšelio bei Gintaro Steponavičiaus paaiškinimais; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko ir Vilniaus valdybos viršininko Vaido Skirmanto paaiškinimais; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šilumos ūkio įstatymo antikorupciniu įvertinimu; Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos išvada “Dėl Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo atitikimo valstybės politikai vartotojų teisių gynimo srityje”; Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sudarytos komisijos išvada “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo projekto ir Seimo priimto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų įvertinimo”; Seimo ekonomikos komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstytas Šilumos ūkio įstatymo projektas, protokolų, komiteto išvadų (kartu ir komiteto patobulintų įstatymo projektų ) kopijomis; Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstytas Šilumos ūkio įstatymo projektas, protokolų ir išvadų kopijomis; Seimo Valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstytas Šilumos ūkio įstatymo projektas, protokolų ir išvadų kopijomis; Seimo 2002 m. birželio 13 d., 2003 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 23 d., 2003 m. kovo 13 d., 2003 m. kovo 20 d., 2003 m. kovo 27 d., 2003 m. balandžio 3 d., 2003 m. balandžio 8 d., 2003 m. gegužės 13 d. ir 2003 m. gegužės 20 d. plenarinių posėdžių, kuriuose buvo pateikiamas, svarstomas ir priimamas Šilumos ūkio įstatymas, stenogramomis; balsavimo už Šilumos ūkio įstatymą rezultatais (turėdama omenyje, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje teigiama, jog “Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas”) bei atsižvelgdama į tai, kad minėti Seimo nariai baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04 yra liudytojai ir siekdama nustatyti priežastinį ryšį tarp Seimo narių veiksmų ir atsiradusių pasekmių konstatuoja:

1. Remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos paskelbta informacija apie Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje turimus duomenis, Seimo narys Eligijus Masiulis telefonu bendravo su “Rubikon” įmonių grupės akcininku, AB “Vilniaus energija” valdybos nariu, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovu Andriumi Janukoniu. Telefoninių pokalbių metu užfiksuotas A. Janukonio prašymas, kad E. Masiulis atsiimtų savo (kartu su Seimo nariu Vaclovu Stankevičiumi) Šilumos ūkio įstatymo projektui teiktus pasiūlymus, nepalankius šilumos tiekėjams. Apie kokį nors siūlomą atlygį už šią paslaugą duomenų nepateikta. Seimo narys E. Masiulis jokių veiksmų siekiant, kad šie pasiūlymai nebūtų svarstomi, nesiėmė ir neragino, kad jų imtųsi pasiūlymų Šilumos ūkio įstatymo projektui bendraautorius Seimo narys Vaclov Stankevič. E. Masiulio ir V. Stankevičiaus teikti pasiūlymai Šilumos ūkio įstatymo projektui buvo svarstyti pagrindiniame Ekonomikos komitete, kuriems komiteto nariai bendru sutarimu nepritarė.
2. Seimo narys E. Masiulis 2003 m. balandžio 8 d. Seimo plenariniame posėdyje, kai buvo priimamas Šilumos ūkio įstatymo projektas, išsakė nuomonę prieš, teigdamas, kad: “Iš tikrųjų šiandien priiminėjamas Šilumos ūkio įstatymas nuėjo labai ilgą kelią Seime ir stebėtina, kad per tiek daug svarstymų, per tiek daug aptarimų šiame įstatyme liko nuostatų, kurios kertasi su Civiliniu kodeksu. Keista, kodėl šiandien socialdemokratų teisininkai tyli? Kas jiems užkimšo burnas, nes niekas taip ir negali pasakyti, kodėl projekto 2 straipsnio 14 dalis prieštarauja Civiliniam kodeksui, arba kodėl Civiliniame kodekse nustatytų dvišalių sutartinių santykių sistemoje įvedama dar trečioji pusė – savivaldybė, kuri nusprendžia, nutraukti ar nenutraukti vartojimo sutartį tarp tiekėjo ir vartojo. Visi šie dalykai lieka neatsakyti ir matyti, kad įstatymo iniciatoriai, siekdami patenkinti senosios šilumininkų nomenklatūros interesus, žengia pavojingą žingsnį pamindami pagrindinį šalies įstatymą, kuris reglamentuoja civilinius santykius, t.y. Civilinį kodeksą. Akivaizdu, kad šio įstatymo priėmimas padiktuos tam tikras pasekmes. Manau, kad jau artimiausiu metu atsiras bylos teismuose, kur bus ginčijamasi tarp vartotojų ir tiekėjų. Be to, šitas įstatymas apriboja konkurencines galimybes ir gaila, kad dabartiniai šilumos tiekėjai, šilumos tinklai eina tokiu keliu, t.y. mėgina įstatymu užsitikrinti sau šiltnamio sąlygas užuot garbingai dalyvavę konkurencinėje kovoje ir taip savo paslaugų kokybe, lanksčia kainų politika įrodę, kad jie yra patys priimtiniausi ir patys geriausi žmonėms. Manau, kad šio įstatymo priėmimas iš tikrųjų sukels sumaištį Lietuvos šilumos rinkoje. Pirmiausia tai bus galutinė vartotojų išdavystė, nes, gerbiamieji socialdemokratai, jūsų programoje labai aiškiai įrašyta, kad jūs ginsite vartotojų interesus. Šio įstatymo priėmimas reiškia, kad jūs spjaunate vartotojams tiesiai į veidą. Kviesčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, tuo labiau kad teisininkų išvados taip pat yra abejotinos, ir šio įstatymo priėmimas tikrai gali nulemti, kad jau artimiausiu metu jis bus svarstomas Konstituciniame Teisme.” E. Masiulis balsavo prieš Šilumos įstatymo projekto priėmimą ir ragino taip elgtis ir kitus Seimo narius.

1. Remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos paskelbta informacija apie Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje turimus duomenis, Seimo narys Raimundas Palaitis, bendraudamas telefonu su Andriumi Janukoniu, susitarė susitikti prie Seimo. Jokių duomenų, kad A. Janukonis būtų prašęs R. Palaitį atlikti kokius nors veiksmus ir siūlytų už tai atlygį, nepateikta. R. Palaičio teigimu, buvo kalbama apie šilumos paslaugų kainas Palangos mieste.
2. Seimo narys Raimundas Palaitis jokių pasiūlymų Šilumos ūkio įstatymo projektui nepateikė; nekalbėjo Seimo plenariniame posėdyje pateikiant, svarstant ir priimant Šilumos ūkio įstatymo projektą. Balsuojant dėl Šilumos įstatymo projekto priėmimo balsavo “už”.

1. Remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos paskelbta informacija apie Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje turimus duomenis, Seimo narys Klemensas Rimšelis telefoninio pokalbio su A. Janukoniu metu aptaria privačios firmos “Konsena” dalyvavimo kitos privačios įmonės organizuojamame konkurse. Neužfiksuota jokių K. Rimšelio, kaip Seimo nario, veiksmų, įgalinančių daryti prielaidą, kad jis bandė daryti ar darė spaudimą siekiant sau ar jam artimiems žmonėms palankių sprendimų.

1. Remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos paskelbta informacija apie Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje turimus duomenis, Seimo narys Gintaras Steponavičius bendraudamas telefonu su A. Janukoniu kalbėjo apie frakcijos narių pozicijas dėl būsimo balsavimo už Šilumos ūkio įstatymo projektą. Pažymėtina, kad būsimo balsavimo aptarimai frakcijose vyksta viešuose posėdžiuose, todėl ir informacija, kaip frakcijos nariai žada balsuoti Seimo plenarinio posėdžio metu priimant įstatymus, nėra slapta. Tokios informacijos paviešinimas nelaikytinas įstatymo pažeidimu.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nariams, bendraujant su interesantais, privalu teikti viešą informaciją visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų užimamas pozicijas ar padėtį, nes kaip teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarime: “Konstitucinis Seimo nario - Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys nėra kurios nors teritorinės bendruomenės, piliečių bendrijos ar grupės, politinės partijos ar kurios nors kitos organizacijos atstovas; jis atstovauja visai Tautai. Seimo nario - Tautos atstovo statusas kyla iš Konstitucijos nuostatų, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis), kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 straipsnis)”.
3. Įrodymų, patvirtinančių, kad Seimo narys Gintaras Steponavičius savo mandatą naudojo ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, nepateikta. G. Steponavičius 2003 m. gegužės 20 d. kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje dėl Šilumos ūkio įstatymo teigė, kad “šis įstatymas tikrai neatspindi šiandieninės situacijos ir Lietuvos žmonių lūkesčių” ir neragino priimti tokį sprendimą, kuris būtų labiau palankus ne vartotojams, bet šilumos tiekėjams. G. Steponavičius balsavo prieš Šilumos ūkio įstatymo projektą.

Seimo etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Nėra pagrindo teigti, kad Seimo narys Eligijus Masiulis savo veiksmais sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei pažeidė Seimo nario etiką.
2. Vadovaujantis Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies nuostata, rekomenduoti Seimo nariui E. Masiuliui pokalbiuose su įvairias institucijas, organizacijas, įmones atstovaujančiais arba privačiais asmenimis vengti formuluočių ir išsireiškimų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl galimo interesų konflikto.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3. Nėra pagrindo teigti, kad Seimo narys Raimundas Palaitis savo veiksmais sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei pažeidė Seimo nario etiką.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4. Nėra pagrindo teigti, kad Seimo narys Klemensas Rimšelis savo veiksmais sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei pažeidė Seimo nario etiką.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5. Nėra pagrindo teigti, kad Seimo narys Gintaras Steponavičius savo veiksmais sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei pažeidė Seimo nario etiką.
6. Vadovaujantis Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies nuostata, rekomenduoti Seimo nariui G. Steponavičiui pokalbiuose su įvairias institucijas, organizacijas, įmones atstovaujančiais arba privačiais asmenimis vengti formuluočių ir išsireiškimų, kurie galėtų sukelti abejones dėl galimo interesų konflikto.