LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

DELEGACIJA NATO PARLAMENTINĖJE ASAMBLĖJOJE

SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

DELEGATION TO NATO PARLIAMENTARY ASSEMBLY

 

53 Gediminas Ave., LT-01109 Vilnius, Lithuania     Tel.:+370 5  239 62 21     Fax +370 5  239 63 39   E-mail [email protected]

_______________________________________________________________________________________________________

 

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narių

G. Kirkilo, A. Griciaus, R. Juknevičienės ir A. Sadecko

komandiruotės į Slovakijos Respubliką

2004 m. gegužės 28 – birželio 2 d.

 

a t a s k a i t a

 

            2004 m. gegužės 28- birželio 1 dienomis Slovakijos sotinėje Bratislavoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.

Sesijoje dalyvavo virš 250 parlamentarų iš 26 NATO šalių ir asocijuotų valstybių, taip pat parlamentarai iš stebėtojo statusą asamblėjoje turinčių šalių, Slovakijoje akredituoti diplomatinio korpuso atstovai.

Lietuvos delegacija, kaip ir dar 6 naujų NATO narių parlamentarų delegacijos, šioje sesijoje dalyvavo jau kaip tikrieji NATO Parlamentinės Asamblėjos nariai ir pirmą kartą turėjo teisę balsuoti.

Pirmąją sesijos dieną vyko delegacijų sekretorių posėdis ir NATO-Rusijos parlamentinio komiteto posėdis. Tai jau ketvirtasis tokio formato susitikimas, kuris tradiciškai vyksta sesijų metu. Pirmasis šio komiteto posėdis vyko 2002 m. metinėje sesijoje Stambule. Posėdyje Bratislavoje nedalyvavo Rusijos Dūmos delegacijos vadovė Liubov Sliska, todėl jos parengtą pranešimą apie NATO ir Rusijos bendradarbiavimą pristatė Rusijos delegacijos narys Viktor Zavarzin. Pranešime Aljanso ir Rusijos santykiai buvo įvardinti kaip stabilūs, nors kai kuriais klausimais abiejų pusių nuomonė gerokai skiriasi. Vienas iš didžiausių nuomonių skirtumų yra NATO plėtra ir Baltijos valstybių priėmimas į Aljansą. Rusijos atstovo teigimu, Baltijos valstybėms nėra jokios realios grėsmės, todėl NATO lėktuvai, dislokuoti Lietuvoje ir saugantys Baltijos valstybių oro erdvę, kelia grėsmę Rusijai. Kaip visuomet, daug priekaištų Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo išsakyta dėl neprisijungimo prie Įprastinės Ginkluotė Apribojimo Europoje (CFE) sutarties.

Pranešime taip pat buvo įvertinta situacija Kosove, bendradarbiavimas kovojant su masinio naikinimo ginklais.

Rusijos Federacijos Tarybos delegacijos Asamblėjoje vadovas Viktor Ozerov pristatė pranešimą apie antiteroristinės kovos Afganistane pamokas.

Penkiems NATO PA komitetams, posėdžiavusiems dvi dienas, svarstyti buvo pateikta 14 raportų projektų.

Pagrindinės šios sesijos pranešimų ir diskusijų temos – Transatlantiniai ryšiai, Afganistano ir Irako atstatymas, Aljanso bendradarbiavimas su išsiplėtusia Europos Sąjunga, branduolinio ginklo neplatinimas, NATO reforma, kova su terorizmu.

 

 

Politikos komitete buvo pristatyti 3 raportai. Daug diskusijų kilo po Vokietijos parlamentaro Ruprecht Polenz pristatyto raporto apie ES saugumo koncepciją ir jos galimą įtaką santykiams su NATO. Algirdas Gricius pranešėjo klausė, kaip Europos Sąjunga gali konkrečiai dalyvauti kovojant su terorizmu ir iš kokių lėšų būtų finansuojamos ES karinės operacijos. A. Griciaus įsitikinimu, ES sėkmę šioje srityje gali lemti tik aktyvus bendradarbiavimas su JAV. Posėdyje pranešimą skaitė ir diskusijose dalyvavo Slovakijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Ivan Korčok.

Gynybos ir saugumo komitete buvo svarstomi 3 raportų projektai, kalbėjo Slovakijos gynybos ministras Juraj Liška. Rasai Juknevičienei pasidomėjus apie Slovakijos karinį bendradarbiavimą su Ukraina, ministras patikino, kas Slovakija suinteresuota aktyviais ryšiais su Ukraina, tačiau leido suprasti, kad Ukrainos vyriausybė nerodo didelio aktyvumo bendradarbiaujant. JAV Senato delegacijos vadovas Gordon Smith padėkojo visiems parlamentarams ir jų šalių vyriausybėms, visiems, kurie palaikė Jungtines Amerikos Valstijas Irako krizės metu, nors daugelis politikų dėl to paaukojo politinį populiarumą savo šalyse.

Labai įdomios ir svarbios Lietuvai diskusijos vyko Civilinės saugumo dimensijos komitete, kur pranešimą apie padėtį Baltarusijoje skaitė Baltarusijos Liaudies Fronto “Atgimimas” lyderis, “5 plius”koalicijos atstovas Vincuk Viačorka. Rusijos delegacijos atstovai reikalavo, kad Baltarusijos opozicijos atstovui nebūtų leista pasisakyti, tačiau komiteto pirmininkė Alice Mahon (Jungtinė Karalystė) pareiškė, kad V. Viačorka buvo pakviestas į šį komiteto posėdį ir kad vieno iš Baltarusijos opozicijos lyderio nuomonė yra svarbi ir įdomi komiteto nariams.

Pradėdamas savo pranešimą, V. Viačorka pasveikimo visas valstybes, kurios sugebėjo išsivaduoti iš komunistinės priespaudos ir kurios dabar jau yra pilnateisės Šiaurės Atlanto Aljanso ir Europos Sąjungos narės. Pranešėjas apgailestavo, kad jo šalis, Baltarusija, deja liko nuošaly viso tarptautinio bendradarbiavimo ir tapo “juodąja skyle” visai šalia ES ir NATO sienų. V. Viačorkos nuomone, visų Baltarusijoje sėkmingai vykusių demokratinių procesų žlugimą lėmė Lukašenkos atėjimas į valdžią 1994 m. Kaip tik tuomet prasidėjo totalitarinio rėžimo kūrimas šalyje: parlamentas ir teismai tapo pavaldūs prezidentui, neliko nė vieno oficialaus nepriklausomo žiniasklaidos šaltinio, buvo pradėtos griauti cerkvės ir sinagogos, uždarinėjamos mokyklos, kuriose dėstoma baltarusių kalba, įmonių veikla tapo nuostolingai. Šalis atsidūrė gilioje ekonominėje krizėje ir tapo izoliuota dėl valstybės vykdomos politikos. Prezidento rinkimai, kurie turi vykti 2004 m. spalio 17 d., pranešėjo teigimu, niekuo nesiskirs nuo iki tol vykusių – rezultatai bus klastojami, rinkėjai – gąsdinami. Boikotuoti šių rinkimų Baltarusijos opozicija neketina, nes valdžios populiarumas yra gerokai sumažėjęs, žmonių mąstymas taip pat pasikeitė, juntama didžiulė tarptautinių organizacijų parama, todėl atsiranda galimybė pakovoti dėl valdžios. Pranešėjo įsitikinimu, Lukašenkos rėžimas didelę paramą gauna iš Rusijos, todėl Baltarusijos visuomenė negali laisvai priimti sprendimų. Baigdamas savo pasisakymą V. Viačorka kreipėsi į NATO šalių parlamentarus prašydamas nepalikti Baltarusijos nuošalyje. Spalio mėnesį vyksiantys prezidento rinkimai turės didžiulę reikšmę šaliai, todėl Vakarų šalių ir tarptautinių organizacijų stebėtojai gali užkirsti kelią neteisėtai rinkimų eigai bei rezultatų klastojimui.

Po pranešimo vykusiose diskusijose Rasa Juknevičienė pasidžiaugė, kad komiteto nariai galėjo išklausyti vieno iš Baltarusijos opozicijos lyderių. Jos manymu, daugelis Vakarų valstybių, deja, mano kad problemas Baltarusijoje galima išspręsti lengvai. Ji dar kartą pabrėžė, koks svarbus yra tarptautinių organizacijų, o ypač NATO ir ES dėmesys Baltarusijai. Labai svarbi yra ir JAV pozicija. Visi pasisakiusieji, išskyrus Rusijos delegacijos atstovus, užtikrino, kad dės visas pastangas demokratinių procesų Baltarusijoje skatinimui ir šalies izoliavimo tarptautinėje areno panaikinimui.

Daug diskusijų ir ginčų sukėlė ir komiteto narės Verena Wohlleben (Vokietija) parengtas raporto projektas apie padėtį Pietų Kaukaze. Savo nuomonę dėl raporte pateiktos informacijos išsakė Azerbaidžano, Gruzijos ir Armėnijos delegacijų atstovai, diskusijose aktyviai dalyvavo Turkijos ir Rusijos parlamentarai.

Iš viso komitetui buvo pristatyti 3 raportų projektai.

3 raportų projektus pristatė Ekonomikos ir saugumo komitetas, 2 parengė Mokslo ir technologijos komitetas. 

Visi komitetų raportų projektai bus papildyti ir pateikti diskusijoms ir balsavimui metinei sesijai , kuri lapkričio mėnesį vyks Italijos mieste Venecijoje.

Nuolatinio komiteto nariai posėdyje svarstė Asamblėjos veiklos prioritetus, diskutavo dėl Statuto pakeitimo, aptarė artimiausius renginius, 2005 metų biudžetą, būsimas sesijas. Asamblėjos prezidentui Douglas Bereuter (JAV) pasiūlius buvo pritarta iniciatyvai Asamblėjos vardu išsiųsti laiškus NATO šalių valstybių, ir vyriausybių vadovams dėl pagalbos Afganistanui. Komiteto nariai nepriėmė sprendimo dėl asocijuoto nario statuso suteikimo Marokui, kuri šiuo metu Asamblėjoje yra stebėtoja. Buvo sutarta šį klausimą svarstyti metinėje sesijoje Venecijoje. Tradiciškai buvo aptarti NATO ir Rusijos santykiai. Visi kalbėjusieji pripažino, kad dabartiniai NATO ir Rusijos santykiai yra nekonstruktyvūs. Ir tai vyksta dėl Rusijos kaltės. Dėl nuolatinių Rusijos puldinėjimų Baltijos valstybių atžvilgiu gana kategoriškai pasisakė Asamblėjos viceprezidentas, Prancūzijos delegacijos vadovas Pierre Lellouche. Jo teigimu, Rusija pati turi didžiulių problemų, kurias privalo išspręsti, tačiau jokiu būdu ne kitų šalių sąskaita. Komiteto nariai taip pat svarstė, kaip būtų galima pažymėti Asamblėjos 50-metį, kuris bus švenčiamas 2005 m.

Nuolatinis komitetas plenariniam posėdžiui parengė pareiškimo projektą Dėl prezidento rinkimų Ukrainoje 2004 m. spalio 31 d. Projekte teigiama, kad Asamblėja suprasdama Ukrainos siekį tapti NATO nare, ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti rinkimų laisvumą ir skaidrumą.

Paskutinę sesijos dieną vyko Plenarinis posėdis, kuriame sveikinimo žodį tarė NATO PA prezidentas Douglas Bereuter (JAV), Slovakijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Pakol Hrušovsky, pranešimus skaitė ir į parlamentarų klausimus atsakė Slovakijos Ministras Pirmininkas Mikulaš Dzurinda,  Tarptautinės Atominės Energetikos Agentūros generalinis direktorius Dr. Mohamed El Baradei. Deja dėl lėktuvo gedimo į Bratislavą neatskrido ir Plenariniame posėdyje nedalyvavo NATO Generalinis sekretorius Jaap de Hoop Scheffer.

NATO PA Metinė rudens sesija vyks 2004 m. lapkričio 12-16 d. Italijos mieste Venecijoje.

 

 

 

 

 

 

Delegacijos vadovas                                                                 Gediminas Kirkilas