DALYVAVO: Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, Komisijos nariai Vytautas Einoris, Gintautas Mikolaitis, Jonas Jučas, Aleksander Poplavski, Viktoras Rinkevičius, Henrikas Žukauskas.

Kviestieji asmenys: Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas prof. dr. Jonas Glemža, Komisijos Ekspertų tarybos pirmininkas Rapolas Liužinas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius Ričardas Sabaliauskas, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie KM direktorė Diana Varnaitė, Valstybinio turizmo departamento prie ŪM direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras, VšĮ “Europos geografinis centras” direktorius Stanislovas Giedraitis, UAB “Archimeta” vadovas, kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas, Širvintų rajono meras Vytas Šimonėlis, Širvintų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Purvaneckas, Valstybinio Kernavės kultūros rezervato direktorius Saulius Vadišius.

DARBOTVARKĖ:

1. Pasaulio paveldo Valstybinio Kernavės kultūros rezervato reikšmė plėtojant turizmą ir propaguojant Lietuvos istoriją. Rezervato dabartis ir perspektyva.

Pranešėjai: Prof. dr. Jonas Glemža, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas, Saulius Vadišius, Valstybinio Kernavės kultūros rezervato direktorius.

2. Europos geografinio centro apžiūra ir pasiūlymų aptarimas dėl EG centro viešosios infrastruktūros įrengimo ir panaudojimo turizmo, edukacinėms, kultūrinėms, sportinėms bei kitokioms reikmėms.

Pranešėjai: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius Ričardas Sabaliauskas,

V š.Į “Europos geografinis centras” direktorius Stasys Giedraitis.

Išvažiuojamojo posėdžio maršrute pirmuoju buvo apžiūrėtas Europos geografinis centras ir išklausyta pranešėjų Ričardo Sabaliausko ir Stanislovo Giedraičio informacija. Prisimintinas EGC dalyvavimas š.m. gegužės 1 d. Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą bendroje valstybinių renginių programoje ir pasiūlymai dėl EGC tolimesnių tvarkymo darbų. Pranešėjai priminė, kad perkerpant EGC ekspozicijos atidarymo juostą l.e.p. Lietuvos Respublikos Prezidentas Artūras Paulauskas, l.e.p. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas teigiamai įvertino atliktą šiame unikaliame objekte darbą. Kartu buvo pabrėžta, kad reikia iki galo įrengti ir pastatyti visus reikalingus EGC ir jo apylinkių infrastruktūros objektus, kad ši sparčiai populiarėjanti graži Vilniaus priemiestinė vietovė būtų gausiai lankoma turistų, tarnautų edukacinėms, kultūros, sporto ir kitokioms reikmėms.

Padedant LR Vyriausybei (priimtas specialus dėl EGC nutarimas) šia kryptimi daug padarė ir dirba Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu bendradarbiaudama su Vilniaus rajono savivaldybe, Valstybiniu turizmo departamentu, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, mokslo įstaigomis. Generalinės miškų urėdijos pasiūlymu tikslinga Centro trapecijoje esantį valstybinį mišką pertvarkyti į Europos mišką, jame įrengiant pėsčiųjų takus ir kiekvienos Europos valstybės ekspozicijai skiriant atitinkamą vietą.

Kad EG centras ir jį supančios teritorijos būtų sutvarkytos iki visiško išbaigtumo, kaip aukščiau paminėta, paskatino Centro tvarkymo entuziastus mokslininkus, valstybinių institucijų darbuotojus ir vietos bendruomenės atstovus kreiptis į Respublikos Seimą, Vyriausybę, Vilniaus apskrities administraciją ( kreipimasis, 2 lapai pridedamas). Atsižvelgiant į tai šis kreipimasis įtrauktas į Seimo išvažiuojamojo posėdžio darbotvarkę.

Kreipimosi esmė, kad EG centro tvarkymo gera pradžia susilaukė visuomenės aiškaus susidomėjimo ir pripažinimo. Todėl nebūtų tikslinga apsiriboti tuo kas padaryta, juolab, kad į tai orientuoja ir valstybės vadovai. Reikalingas tolimesnis valstybės institucijų dėmesys. Vilniaus apskrities viršininko administracija, inicijuojanti visus darbus numato ir toliau juos tęsti. Reikalingas tolimesnis aukščiau minėtų valstybinių institucijų dalyvavimas ir pagalba šalia valstybinio finansavimo telkiant privačių investitorių r verslininkų lėšas bei vietos bendruomenės dalyvavimą.

Komisijos narys Vytautas Einoris ir Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis pasiūlė, kad vadovaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai būtų parengtas planas kokius darbus reikia atlikti ir kiek tai pareikalautų lėšų, kad Centras ir į jį dedamos investicijos funkciniai pasiteisintų ir būtų pasiekti aukščiau minėti jo panaudojimo tikslai.Taip pat būtų tikslinga, kad EG centro tvarkymui biudžetinės lėšos būtų numatytos skirti atskira eilute dėl ko Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Seimo Komisija numatė kreiptis į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Finansų ministeriją. Taip pat P.Gražulis ir V.Einoris pažymėjo, kad reikalingas valstybinių institucijų sustiprintas dėmesys užbaigiant šios kadastrinės vietovės žemės reformą. Ataskaitose, atrodo kai kurių vietovių reforma užbaigta, tačiau natūroje padėtis būna kitokia. Neaiški ir šios vietovės padėtis. Todėl kartu su rajono savivaldybe šie darbai turi būti neatidėliojant tvarkomi, kad netrukdytų nustatyti EGC supančio kartografinio draustinio ribas. Taip pat draustinio ribų patikslinimą įtakoja tai, kad šiose teritorijose dar esama kitų istorinių paminklų. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM siūlo į lankytinų objektų sąrašą įtraukti vos 2 km. atstume nuo EGC mokslininko F.G.W. Struve dienovidinio lanko matavimo pirmąjį Lietuvos krašto trianguliacijos tinklo Meškonių geodezinį punktą, veikusį 1816-1821 metais.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras informavo, kad parengtas šios teritorijos tvarkymo planas įvertinus numatomų atlikti darbų įstatymišką ir praktinį pagrindimą. Tačiau plano projekto patvirtinimas sustojo laukiant Vilniaus rajono savivaldybės, kaip teritorijos šeimininko, išvadų, kurių pateikimo terminai jau seniai praėjo.

Kalbėjęs Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas informavo, kad departamentas jau nemažai padarė populiarinant ir įtraukiant EG centrą į turizmo maršrutus. Išleisti iliustruoti leidiniai “Lietuva. Tūkstantmetis Europos cente”, “Turistinė Lietuva. Dešimt maršrutų” bei Europos geografinį centrą aplankiusiųjų pažymėjimai. Be to, departamentas per Vilniaus apskrities viršininko administraciją perdavė kompiuterinę ir programinę įrangą, reikalingą turizmo informacijos biurui EGC įrengti.

Centrą jau aplankė daugiau kaip 30 Europos valstybių turistinės grupės. Departamento iniciatyva Vokietijos, Suomijos, Lenkijos ir kai kurios kitos televizijos kampanijos panaudojo EGC pristatydamos Lietuvą, kaip naują ES narę, savo šalių televizijos ir kino žiūrovams. Centrą, kaip turistinį objektą gerai įvertino neseniai jame apsilankęs Pasaulio Europos turizmo organizacijos generalinis sekretorius Frančesko Frandžiali.

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas prof. dr. Jonas Glemža pasiūlė šį objektą teikti Lietuvos ir užsienio turistams kartu su Vilniaus senamiesčiu, Trakų pilimi, Kernavės valstybiniu kultūros rezervatu ir kitais įdomiais istorijos, kultūros bei kitokiais objektais. EG centre būtų tikslinga įrengti konferencijų salę arba bent auditoriją, kurioje galėtų būti pravedamos moksleiviams geografijos, istorijos pamokos, rengiami su etnokultūra ir folkloru susiję renginiai.

Valstybinė paminklosaugos komisija pritaria atliekamiems darbams ir siūlo EG centrą supančio kraštovaizdžio tvarkymui ir išsaugojimui pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui rengiamame EGC tvarkymo plane detaliau apibrėžti statybų reglamentus draustinio ir jo buferinės zonos teritorijoje, atsižvelgiant ir į Bernotų piliakalnio, Girijos paežerės ir bendrą kraštovaizdžio vizualinę apsaugą.

Posėdyje prisiminti dar neseniai vykę ginčai dėl tikslios EG centro žymėjimo vietos. Konstatuota, kad pasirinkta vieta moksliniu ir praktiniu požiūriu yra visiškai priimtina.

Taip pat pritarta Vilniaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva įkurtos VšĮ “Europos geografinis centras” veiklai ir kartu Komisijos nariai pasiūlė apsvarstyti tikslingumą į šios įmonės veiklą įtraukti dalininku Valstybinį turizmo departamentą ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybes (žinoma, su jų vadovybės sutikimu). Tuo pačiu reikėtų numatyti šios įmonės administravimo su EG centro veikla susijusių funkcijų reglamentą, įskaitant Centro tolimesnio tvarkymo bei statybos darbų finansavimą iš valstybės biudžeto bei ūkinės veiklos vedimą ir atskaitomybę prieš steigėją – Vilniaus apskrities viršininko administraciją.

Apskrities Regioninės plėtros direktorius Ričardas Sabaliauskas informavo, kad Apskrities administracija dėl EGC tolimesnio tvarkymo planų parengimo ir finansavimo š.m. kovo 10 d. raštu Nr.(80)-12-817 kreipėsi LR Vyriausybės Ministrą Pirmininką. Ministras Pirmininkas gegužės mėn. apžiūrėjo Centrą ir pritarė atliekamiems darbams. Kartu pažymėjo, kad Centre tikslinga turėti informaciją apie kai kuriose kitose Europos valstybėse turimus regioninius ir panašius objektus. Lietuvoje esantis EGC vienintelis Europoje įrašytas į GINESO rekordų knygą vis labiau populiarėja. Todėl tuo labiau jis privalo būti tvarkomas, kad pateisintų turistų ir ypač užsienio turistų susidomėjimą, kaip pačiu Centru, o tuo pačiu ir gražiu Lietuvos kraštovaizdžiu, kultūros ir istorijos bei kitokiais objektais.

NUSPRĘSTA svarstytu klausimu Komisijos narių bendru sutarimu:

1. Pritarti dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, VšĮ “Europos geografinis centras” direkcijos atliekamam darbui įprasminant Europos geografinį centrą, parengiant lankymui bei jį populiarinant;

2. Tarpininkauti prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Finansų ministeriją ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą dėl 1 punkte nurodytų institucijų biudžetinių asignavimų poreikio 2005 metams, susijusio su Europos geografinio centro bazės išplėtimo ir pritaikymo turizmo, edukacinėms, kultūrinėms, sportinėms bei kitokioms reikmėms priemonių įgyvendinimui.

 

Posėdžio pirmininkas Petras Gražulis, pradėdamas antrojo klausimo svarstymą, Seimo komisijos narių ir posėdžio dalyvių vardu pasveikino Širvintų rajono merą Vytą Šimonėlį, Kernavės valstybinio kultūros rezervato direktorių Saulių Vadišių, savivaldybės ir rezervato darbuotojus su aukštu pripažinimu įrašant Kernavės archeologinę vietovę į Pasaulio paveldo sąrašą. Po Vilniaus senamiesčio ir Kuršių Nerijos tai trečias Lietuvos objektas tarp Pasaulio pavelde įrašytų 800 objektų. Tai aukštas paveldosaugos ir administracijos specialistų darbo įvertinimas ir kartu įpareigojimas gerai prižiūrėti ir tvarkyti šį didelį išliekamosios archeologinės, istorinės ir kultūrinės vertės turtą.

Pranešėjas, Kernavės valstybinio kultūros rezervato direktorius Saulius Vadišius papasakojo, kad oficiali šios vietovės, kaip istorinio kraštovaizdžio įteisinimo data yra 1960 metai. 1972 metais šis archeologinis kompleksas buvo patvirtintas respublikinės reikšmės kultūros paminklu. 1989 metais įkurtas valstybinio kultūros rezervato muziejus. Archeologinė vietovė su jos vertybėmis atstovauja istorijos laikotarpį nuo vėlyvojo paleolito 9-8 tūkstančiai metų pr.m.e.. Kernavė XIII -XIV amžiuje buvo medinis miestas, kartu su gynybiniais objektais išsidėstęs 25 ha plote. Tuo metu Kernavė buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostine.

Dabartinis rezervatas su archeologine vietove užima 200 ha plotą, o kartu su apsaugine zona 2400 ha. Šioje teritorijoje yra 15 archeologijos objektų, 5 piliakalniai, dvi buvusių medinių miestų vietos, 6 senovinių gyvenviečių vietos, 2 senovinės kapinės. Analogiškų ar bent panašių Kernavei objektų Europos žemyne nėra ir tai pabrėžia šio objekto unikalumą.

Rajono meras Vytas Šimonėlis pažymėjo, kad Kernavės rezervatui po 1960 metų suteikta valstybinė globa padėjo jį išsaugoti nuo civilizacijos iki šių dienų. Jis tapo pripažintas pasaulinio mąsto vertybe. Tačiau nors ir priimant dėmesin kas yra padaryta jo išsaugojimui ir pateikimui visuomenei, to yra aiškiai per maža, ypač dabar kai Kernavė tapo įrašyta į UNESKO sąrašą.

Rajono savivaldybė, nors padedant Kultūros ministerijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie KM, nėra finansiniai pajėgi deramai tvarkyti šį unikalų objektą. Tą akivaizdžiai parodė Mindaugo karūnavimo valstybinės šventės dieną didelis žmonių susidomėjimas šia vis labiau populiarėjančia vietove. Tada čia apsilankė apie 30 tūkst. žmonių. Buvo parduoti tam atvejui visi paruošti 20 tūkst. bilietų. Privažiavimo keliai ir automobilių aikštelė nepajėgė priimti automobilių srauto. Neseniai pastatytas, apie 200 tūkst. litų kainavęs, viešasis tualetas nespėjo aptarnauti žmonių. Trūko patalpų ir vietų prekybai vaisvandeniais, konditerijos ir kitokiomis tokiems atvejams reikalingomis prekėmis.

Tai pasėka to, jog iki šio laiko Kernavės valstybinis kultūros rezervatas su visai savo objektais dar neturi patvirtintos infrastruktūros, perspektyvinio tvarkymo plano. Taip pat projektavimo ir kapitalinių statybos darbų vykdymas negalimas kol nėra patvirtinto detaliojo plano. Nors detalusis planas buvo parengtas dar 1997 metais, tačiau iki šiam laikui tebesitęsiant žemės reformai, tuo planu vadovautis negalima, nes nėra aiškios kai kurių reikšmingų teritorijų ribos.

Tuo pačiu atitinkamai turės būti koreguojamas ir teritorijos bendrasis planas. Tam reikalinga 260 tūkst. litų, o 2004 metams yra skirta 130 tūkst. litų.

Rajono savivaldybės užsakymu yra parengtas Kernavės miestelio vandentiekio ir vandenvalos projektas, tačiau ir šie darbai negalimi nesant patvirtinto detaliojo plano.

Rajono savivaldybė iš savo biudžeto skyrė 170 tūkst. litų kelių įrengimui, nors iš viso reikėtų 800 tūkst. litų, tame tarpe 240 tūkst. litų 500 m. ilgio įvažiavimo kelio į Kernavės miestelį remontui. Tačiau šių darbų vykdymui nėra lėšų ir vykdymas negalimas dėl miestelio pirmos eilės inžinerinių tinklų ir įrenginių projekto nebuvimo, nes nėra sukoreguoto detaliojo plano. Rajono meras pateikė posėdžio dalyviams Kernavės miestelio sutvarkymo darbų sąrašą ir preliminarų lėšų poreikį darbų atlikimui (sąrašas pridedamas, 1 lapas).

Kaip papildė rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Purvaneckas, visi aukščiau paminėti darbai pajudėtų užbaigus žemės reformos projekto įgyvendinimą, kurio iki šio laiko įgyvendinta tik 69 procentai. Todėl kreipiamės į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų sudarytos reikiamos sąlygos šios kadastrinės vietovės žemėtvarkos reformos užbaigimui.

Svarstomu klausimu kalbėję Komisijos nariai Vytautas Einoris, Gintautas Mikolaitis, Henrikas Žukauskas pažymėjo, kad minėtas objektas išaugo iš rajono savivaldybės ribotų galimybių rėmų. Tai Lietuvą reprezentuojantis objektas ir jo sutvarkymui turi būti parengtas specialus planas numatant pirmaeilį žemės reformos plano įgyvendinimą, užbaigiant detaliojo ir bendrojo teritorijos plano koregavimą, numatant per atitinkamas Aplinkos, Kultūros, Ūkio, Susisiekimo ministerijas reikalingas lėšas projektavimo darbams ir jų įgyvendinimui. Rajono savivaldybė ir rezervato direkcija daug padarė, kad šie darbai būtų pradėti. Toliau šie darbai turi būti įgyvendinami rajono savivaldybei aktyviai padedant ir finansiškai remiant aukščiau minėtoms ministerijoms ir kitoms su tuo susijusioms žinyboms.

 

NUSPRĘSTA Komisijos narių bendru sutarimu:

1. Pritarti Širvintų rajono savivaldybės, Kultūros ministerijos ir kitų valstybinių institucijų atliekamam darbui rūpinantis Kernavės valstybinio kultūros rezervato tvarkymu ir populiarinimu;

2. Pripažinti, kad Kernavės valstybinis kultūros rezervatas yra Lietuvos istoriją ir kultūrą reprezentuojantis objektas.

Rekomenduoti, kad tolimesnis šio unikalaus objekto tvarkymas turi būti vykdomas pagal specialų tarpžinybinį perspektyvinį planą, parengtą Kultūros ministerijos kartu su Širvintų rajono savivaldybe ir Aplinkos, Ūkio, Susisiekimo ir kitomis suinteresuotomis ministerijomis ir žinybomis;

3. Tarpininkauti prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Finansų, Aplinkos, Kultūros, Ūkio ir Susisiekimo ministerijas, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą dėl 2 punkte nurodytų institucijų biudžetinių asignavimų 2005 metams poreikio , susijusio su Kernavės valstybinio kultūros rezervato tvarkymo priemonių plano įgyvendinimu;

4. Atkreipti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovybės dėmesį, kad Kernavės valstybinio kultūros rezervato tolimesnis planinis tvarkymas ribojamas dėl šios kadastrinės vietovės žemės reformos lėtų tempų.

 

 

Posėdžio pirmininkas,

Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis

 

 

 

Protokolą rašė

Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis