Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektui Nr.IXP-3829.

 

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė:

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3829. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Arminas Lydeka bei Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Balevičienė. Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos buvo pasirašyta Vilniuje 2004 m. gegužės 12 d. Šiuo metu taikomos trisdešimt trys dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Sutarties įsigaliojimas bei taikymas turėtų skatinti Vengrijos rezidentus investuoti į Lietuvos Respublikos ūkį, tuo pačiu turėtų užkirsti kelią mokesčių slėpimui. Sutarties nuostatos bus pradėtos taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. jei iki 2004m. pabaigos bus atliktos visos abiejų valstybių vidaus procedūros, reikalingos šiai sutarčiai įsigalioti.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3827. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Kęstutis Kuzmickas, Ūkio ministerijos Energetikos skyriaus vedėjas Audrius Bulovas bei Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Brazauskas. Šiuo susitarimu nemažai Baltijos regiono valstybių susitarė įkurti bandymų poligoną Kioto protokolo mechanizmams išbandyti praktikoje ir pradėti jį taikyti dar iki Kioto protokolo veikimo pradžios, tai yra iki 2008 m. Taip pat bendrai įgyvendinamiems projektams pagal šį susitarimą yra sukurtas bandymų poligono finansavimo mechanizmas. Dalyvavimas bandymų poligone neturi jokios įtakos dalyvių teisėms sudaryti kitus susitarimus dėl Kioto protokolo įgyvendinimo ar mechanizmų, taip pat neturi įtakos tų dalyvių įsipareigojimams pagal Kioto protokolą. Šalys iki 2005 m. gruodžio 31 d. kartu įvertina Susitarimą. Jei iki tos dienos Kioto protokolas nėra įsigaliojęs, Susitarimas automatiškai netenka galios. Jei Kioto protokolas yra įsigaliojęs, Susitarimas netenka galios 2012 m. gruodžio 31 d. Šalys gali pasitraukti iš Susitarimo pateikusios depozitarui rašytinį pasitraukimo pranešimą.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje  ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3826. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Arminas Lydeka bei Muitinės departamento prie FM Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji inspektorė Ramunė Tartilaitė. Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, ratifikavimo projektas parengtas remiantis 2004 m. balandžio 2 d. Vilniuje pasirašytu Susitarimu. Sudariusios šį Susitarimą Šalys įsipareigoja, jog jų muitinių administracijos teiks viena kitai pagalbą, siekdamos užkirsti kelią muitų teisės aktų pažeidimams, vykdyti pažeidimų tyrimą ir su jais kovoti bei informuoti viena kitą apie dokumentus, susijusius su muitų teisės aktų taikymu (galiojančių teisės aktų kopijas, išaiškinamuosius raštus ir pan.).

Klausimą dėl Baltijos Asamblėjos ateities veiklos. Su šiuo klausimu Komiteto narius supažindino Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė Giedrė Purvaneckienė. Po svarstymo Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė pateiktam Baltijos Asamblėjos Prezidiumo sprendimo projektui “Dėl Baltijos Asamblėjos ateities veiklos”. 2004 m. trys Baltijos valstybės tapo visateisėmis Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo sprendimu siekiama, kad Baltijos Asamblėjos struktūrinės ir politinės reformos būtų tęsiamos pritaikant Baltijos Asamblėjos veiklą prie naujos tarptautinės aplinkos.

Užsienio reikalų komiteto nariai bendru sutarimu, neatvykus Finansų ministerijos atstovui, nusprendė nukelti Įstatymo „Dėl Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir  Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko ratifikavimo“ projekto Nr.IXP-3833 svarstymą į kitą Komiteto posėdį.

 

 

Užsienio reikalų komiteto patarėjas

Deividas Stankevičius (23967 98)