LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

DELEGACIJA NATO PARLAMENTINĖJE ASAMBLĖJOJE

SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

DELEGATION TO NATO PARLIAMENTARY ASSEMBLY

 

 

 

 

 

 

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nario

Alvydo Sadecko

komandiruotės į Moldovos Respubliką

2004 m. vasario 29 - kovo 4 d.

 

a t a s k a i t a

 

 

 

2004 m. kovo 1-3 dienomis Moldovos Respublikoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos Civilinės saugumo dimensijos komiteto vizitas. Surengti tokį vizitą buvo planuojama daug kartų, tačiau dėl įvairių priežasčių jis vis buvo atidedamas. Moldova NATO PA turi asocijuoto nario statusą.

Šio vizito tikslas buvo susipažinti su politine ir ekonomine situacija Moldovoje, gauti daugiau informacijos apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, sužinoti apie šalyje vykdomas reformas karinėje ir teisėsaugos srityje. Mūsų delegacijai buvo suteikta galimybė apsilankyti Tiraspolyje, susitikti su Padnestrės Aukščiausiosios Tarybos atstovais, Rusijos Federacijos karinių dalinių vadovais ir kt.

Moldovos Parlamente vyko susitikimai su Parlamento pirmininke Eugenija Ostapčiuk, įvairių komitetų bei pagrindinių frakcijų atstovais. Kai kuriuose susitikimuose dalyvavo atitinkamų sričių ministrai.

Susitikimai ir diskusijos parodė, kad ekonominė situacija Moldovoje yra gana sudėtinga. Moldova yra pati neturtingiausia valstybė Europoje. Būdama žemės ūkio šalimi, Moldova negali pakankamai investuoti į šią ūkio šaką. Šalyje bedarbystė neoficialiai siekia 15%. Valstybė įgyvendina kovos su skurdu programą, tačiau atlyginimai, pensijos ir įvairios socialinės išmokos yra labai mažos. Net 54 % valstybės biudžeto skiriama įvairioms socialinėms išmokoms. Moldovos skolos pasaulio bankui yra didžiulės, o 2002 m. siekė net 75% viso šalies biudžeto. Daugiau nei trečdalis darbingų žmonių išvyko dirbti į užsienį. Klesti šešėlinė ekonomika, ir Moldova pagal tarptautinės organizacijos Transparency International atliktus tyrimus pagal šį kriterijų yra 10 vietoje iš tiriamų 133. Akivaizdu, kad be užsienio finansinės paramos ir stiprios teisinės bazės Moldova yra nepajėgi pati išspręsti susikaupusių problemų.

 

 

Moldovos integracija į Europos Sąjungą yra vienas iš užsienio politikos prioritetų. 1997 m. gruodžio 13 d. Moldovos prezidentas kreipėsi į ES, kad būtų pradėtos derybos su Moldova dėl asocijuotos ES narystės. Moldova asocijuota ES nare tikisi tapti 2007 m. Pernai Moldovos Ministrų kabinetas prie Vyriausybės įkūrė Europos integracijos departamentą. Pagrindinė kliūtis dėl Moldovos asocijuotos narystės ES yra neišspręsta Padnestrės problema.

Nacionalinio saugumo srityje Moldova taip pat turi nemažai problemų. Pagal Moldovos Respublikos Konstituciją šalis yra neutrali valstybė, ji negali jungtis į kokius nors blokus, tačiau jau nuo 1991 m. vyksta gana aktyviai bendradarbiauja su Šiaurės Atlanto Aljansu. Pasitelkiant NATO šalių pagalbą kuriama reikalinga teisinė bazė. 2002 m. Moldovos parlamentas priėmė įstatymą dėl dviejų etapų karinės reformos. Nuo 1994 m. Moldova dalyvauja programoje Partnerystė vardan Taikos (PfP), vyksta dvišalis bendradarbiavimas. Karinis šalies biudžetas 2003 metams buvo vos 0,4% viso šalies biudžeto, ir to pakako tik minimaliems armijos poreikiams. Apie naujos ginkluotės pirkimą galima būtų galvoti tik nuo 2005 m. Kariškius savo ginkluotosioms pajėgoms Moldova rengia savo šalies aukštosiose mokyklose, pagal galimybes siunčia mokytis į Maskvą, JAV, Graikiją, Prancūziją, Rumuniją ir kitas šalis. Moldovos tikslas – iki 2014 m. sukurti nedidelę, gerai parengtą kariuomenę ir funkcionalią karinę struktūrą.

Padnestrės problematika

De facto Padnestrės regionas nėra pavaldus Moldovos Vyriausybei, kai 1990 m. jis vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę. Oficialusis Kišiniovas negali kontroliuoti ar įtakoti jokių regione vykstančių procesų. Padnestrės regione klesti šešėlinė ekonomikai ir korupcija. Sienų kontrolė yra viena iš pagrindinių problemų. Manoma, kad per Padnestrės regiono sieną su Ukraina vyksta didelio masto prekyba ginklais ir narkotikais. Turima duomenų, kad karinės gamyklos regione yra visai nekontroliuojamos ir gamina nelegalią karinę produkciją, apie kurios panaudojimą niekas nežino. Iki šiol tiksliai nežinoma, kiek regione yra Rusijos kariškių ir karinės technikos. Pagal tarptautinius įsipareigojimus, iki 2003 m. pabaigos Rusija iš regiono turėjo išvežti visą ten buvusią karinę techniką, tačiau iki šiol tai nėra padaryta.

Derybos tarp Moldovos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos dėl regiono ateities vyksta labai sunkiai, Rusija nepaiso tarptautinių organizacijų nuomonės ir vienašališkai bando įtakoti politinius procesus Moldovoje. ES remia visuotinį demokratinį referendumą, kurio metu Moldovos piliečiai galės išreikšti savo valią dėl būsimos valstybės sandaros.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alvydas Sadeckas