Komitetas svarstė ir pritarėpatobulintam augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-3649 (ES) ir Komiteto išvadai

Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti dauginamosios medžiagos sertifikavimą, tiekimą į rinką bei įvežimą  iš trečiųjų šalių. Įstatymo projektas parengtas derinant Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymą su ES teisės aktais.

Teikiamame įstatymo projekte įtvirtinamos šios pagrindinės nuostatos – kad sertifikuojama augalų dauginamosios medžiagos veislė turi būti įtraukta į nacionalinį Augalų veislių sąrašą, Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą ar Daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą. Išbraukus augalų dauginamosios medžiagos veislę iš minėto sąrašo, Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrojo ar Daržovių rūšių veislių bendrojo katalogo, jos dauginamoji medžiaga gali būti sertifikuojama ir tiekiama į Lietuvos rinką iki trečiųjų metų birželio 30 dienos po augalo veislės išbraukimo iš minėtų sąrašų.

Iki svarstymo komitete buvo gauti pasiūlymai iš Lietuvos sėklininkystės asociacijos, kurio esmė – leisti sertifikuoti sėklas ne tik Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai, bet ir akredituotoms nevalstybinių institucijų laboratorijoms tačiau klausymų metu Sėklininkystės asociacija šį siūlymą atsiėmė. Pasiūlymus pateikė ir Valstybinis augalų veislių tyrimo centras. Šie pasiūlymai yra daugiau redakcinio pobūdžio ir klausymų metu jiems buvo siūloma pritarti. Be to, siūloma pritarti beveik visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Iš Seimo narių ar kitų  komitetų jokių pasiūlymų negauta.

Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (IXP-3689) bei Komiteto išvadai.

gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo  projektas parengtas siekiant išvengti tų pačių visuomeninių santykių dvigubo reglamentavimo bei pašalinti prieštaravimus tarp reglamentuojančio gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą  nacionalinio teisės akto – Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo  ir Europos Sąjungos  teisės akto - 2002 m. spalio 3 d. Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1774/2002 (toliau - Reglamentas), nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms.

Reglamentu reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiję su šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų produktų išvežimu į kitas Europos Sąjungos valstybes, šių produktų surinkimu, gabenimu, saugojimu ir  apskaita.

Seimo Kaimo reikalų komitetas, išklausęs Žuvininkų rūmų atstovo bei Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento atsakingų darbuotojų informaciją apie  ES  paramos priemonės  “Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą” reikalavimų įgyvendinimą, nusprendė pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai išsiaiškinti Europos Komisijoje apie galimybes pritaikyti  žvejybos laivus, kurie  numatyti atiduoti į metalo laužą,  jūros turizmui  ir iki š. m. spalio 25 d. informuoti Seimo Kaimo reikalų komitetą.

Komitetas nusprendė siūlyti Žemės ūkio ministerijai, teikiant Europos Komisijai pasiūlymus dėl struktūrinių priemonių žuvininkystės sektoriuje 2007-2013 m. laikotarpiu, atsižvelgti į tikslingumą mūsų šalyje vystyti jūros   turizmą, siūlyti paramą ir priemones, skatinančias smulkiųjų žvejų užimtumą jūros pakrantėse.

Komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektą (IXP-3082).Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ūkininkų pajamos gautos už vykdomą žemės ūkio veiklą yra neapmokestinamos.  Ūkininkai bando vystyti alternatyvius verslus, siekdami kompensuoti savo ženkliai sumažėjusias  pajamas dėl kritusių žemės ūkio produkcijos kainų. Tuo tikslu žemės ūkio paskirties žemėje jie pradeda auginti įvairius augalus, kaip žilvičius pynimui ir ekologiniam kurui gaminti, kalėdines eglaites ir kitus netradicinius žemės ūkiui augalus. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių tokių augalų auginimas priskiriamas miškininkystei arba kitai veiklai ir iš šios veiklos gautos pajamos yra apmokestinamos.

Siekiant skatinti netradicinius verslus kaime bei nustatyti aiškius kriterijus dėl ūkininkų gaunamų pajamų neapmokestinimo, siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kad ūkininkų gautos pajamos būtų neapmokestinamos ne tik  už vykdomą žemės ūkio veiklą, bet ir už kitas pajamas, kurias jie gali gauti, žemės ūkio paskirties žemėje, augindami įvairias kultūras.

Komitetas pritarė  iniciatorių pateiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektui (IXP-3082) ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Komitetas posėdyje svarstė ir pritarėKaimo reikalų komiteto IX (Rudens)  sesijos darbo planui.

 

 

KRK informacija