G. Purvaneckienės ir A. Ramanausko komandiruotės į

Kristiansandą (Norvegijos Karalystė) 2004 m. birželio 29 – liepos 1 d.

A T A S K A I T A

apie dalyvavimą Šiaurės Tarybos Piliečių ir vartotojų teisių komiteto seminare

vyrų ir smurto tema

 

 

Seminarą vyrų ir smurto tema, kuris įvyko 2004 m. birželio 30 d. Kristiansande (Norvegija), organizavo Šiaurės Tarybos Piliečių ir vartotojų teisių komitetas ir Šiaurės Ministrų Taryba. Baltijos Asamblėjos delegaciją sudarė BA Teisės komiteto pirmininkas Mihails Pietkevičs, Baltijos Asamblėjos viceprezidentė Giedrė Purvaneckienė, BA Teisės komiteto pirmininko pavaduotojas Alvydas Ramanauskas, BA Latvijos delegacijos sekretorė Dina Tihonova ir BA Lietuvos delegacijos sekretorė Renata Jankauskaitė.

 

ŠT Piliečių ir vartotojų teisių komiteto pirmininkas Arne Lyngstad atidarė seminarą ir pabrėžė, kad smurto klausimas yra delikatus ir reikalauja greito sprendimo, taip pat būtina organizuoti plačias diskusijas šiuo klausimu. ŠT Piliečių ir vartotojų teisių komitetas sprendžia ir prievartinio įdarbinimo ir kontrabandos moterimis klausimus.

 

Norvegijos vaikų ir šeimos reikalų ministrė Laila Davoy seminaro dalyviams pristatė bendrąsias kovos su smurtu Šiaurės šalyse gaires. Ji pademonstravo pavyzdžius ir įvairias situacijas, kai smurtas tampa akivaizdus socialinėje aplinkoje. L. Davoy pastebėjo, kad Norvegijos vaikų ir šeimos reikalų ministerija savo darbo plane apibrėžė svarbiausius žingsnius, kurių būtina imtis šioje srityje – tolesnės padėties analizės ir smurto prevencijos. Ji pabrėžė, kad smurtas šeimoje dažnai siejasi su seksualine prievarta. Egzistuoja keletas vyriausybės programų, pagal kurias teikiama parama aukoms ir organizuojamos įvairios informacinės kampanijos. Norvegijos vyriausybė inicijavo ir rėmė Naujojo krizių centro (New Crisis Centre), skirto smurtą patyrusiems moterims ir vaikams, įsteigimą. Vienas iš naujų požymių šioje srityje – greitas iš užsienio šalių atvykusių aukų skaičiaus didėjimas.

 

Valstybės moterų centro Upsaloje vadovė, docentė Guna Heimere pranešė, kad darbo grupė, kuri tiria smurto atvejus šeimose Norvegijoje, buvo įsteigta tik 1993 m. Ji pabrėžė, kad tik 10-15% smurtą patyrusių moterų policijai duoda parodymus prieš smurtautoją, todėl dažnai neįmanoma turėti tikslios informacijos apie aukų skaičių. G. Heimere pabrėžė, kad labai svarbus visuomenės dalyvavimas darbe su aukomis. Įgyvendintos įvairios priemonės, kad į šiuos procesus įsitrauktų visuomenė, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai mokomi, kaip bendrauti su aukomis, taip pat gydytojai mokomi, kaip pateikti tikslius pirminius aukų apžiūros protokolus ir kt. Šios priemonės padės rinkti įrodymus, kadangi smurtas šeimoje yra baudžiamasis nusikaltimas Šiaurės šalyse.

 

Danijos Lygybės tyrimų centro atstovas Gisly Raffne Atlason seminaro dalyviams pristatė savo tyrimą smurto klausimu. Tyrimo metu jis apklausė prostitutes ir seksualinių paslaugų vartotojus (daugiausia vyrus), kad plačiai ištirtų prostitucijos priežastis ir padarinius, taip pat asmenų, kurie perka seksualines paslaugas, motyvaciją.

 

Šiaurės lygybės tyrimo instituto atstovas Knut Oftung pristatė įžvalgą savo tyrime smurto šeimose klausimu. Jis pabrėžė, kad pagrindinė smurto šeimoje priežastis yra vyrų noras įrodyti savo aukštesnį socialinį statusą ir pranašumą lyginant su moterimis. Smurtas prieš moterį dažnai yra jėgos ir galios demonstravimas, jo imasi vyrai, kurie negali kontroliuoti savęs ir išspręsti problemų kitu būdu. K. Oftung pabrėžė, kad labai svarbu, jog smurtautojai būtų nubausti, nes dažnai moterys atsisako policijai suteikti informaciją prieš smurtautojus. Todėl smurtautojai tampa dar „narsesni“. Visose Šiaurės šalyse smurtas prieš moteris baudžiamas. Egzistuoja keletas krizių centrų, kur smurtą patyrusios moterys su vaikais gali apsistoti. Norvegijos įstatymuose nustatyta, kad smurtautojas, o ne auka turi palikti namus.

 

Diskusijų metu Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė Giedrė Purvaneckienė šiuo požiūriu apibūdino situaciją Lietuvoje ir pabrėžė, kad smurtas šeimoje yra neatidėliotinas klausimas. Ji apgailestavo, kad Lietuvoje yra labai mažai krizių centrų, kurių nepakanka. G. Purvaneckienė pabrėžė, kad Lietuvos parlamente vyksta aktyvios diskusijos apie įstatymo projektą dėl smurtautojo iškeldinimo ir šeimos išskyrimo iki teismo. Ji paklausė, kokias ribojančias priemones Europos šalys taiko kaltininkams (pvz., iškraustymas iš gyvenamosios vietos, draudimas bendrauti su auka ir artintis prie jos bei kt.). Lietuvos Respublikos Seimas šiuo metu svarsto Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriose numatoma taikyti kaltininkui tokius apribojimus (bent jau ikiteisminiu laikotarpiu). Tačiau teisininkai vienu balsu teigia, kad asmens iškeldinimas iš jo gyvenamosios vietos, ypač kai tai kaltininko asmeninė nuosavybė, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos, prieštarauja Europos teisei. Teisininkai taip pat teigia, kad Vaiko teisių konvencija nenumato draudimo kaltininkui matytis su savo vaikais, jau nekalbant apie faktą, kad jis naudojo smurtą prieš jų motiną.

 

 

 

 

 

Tvirtino:

 

A. Ramanauskas, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininko pavaduotojas

 

 

 

 

 

Parengė:

 

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė