2004 03 16

 

Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus komandiruotės Į Norvegijos Karalystę 

2004 m. kovo 8 - 11 d. ataskaita

 

2004 m. kovo 8 -11 dienomis Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje vadovas Rimantas Sinkevičius  lankėsi Norvegijos Karalystėje (Osle ir Kongsberg, kur vyko Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos seminaras ginkluotės klausimais bei vizitas į karinės pramonės objektą Kongsberg mieste).

Šio vizito metu įvyko susitikimai su Norvegijos Storting'o Gynybos komitetu, vadovaujamu ponios Mari Nybakk;  apvalaus stalo diskusijos ginkluotės klausimais, dalyvaujant šalies Gynybos ministrei poniai Kristin Krohn Devolt.  Sveikinamąją kalbą pasakė Norvegijos Storting' o Pirmininkas p. Jorgen Kosmo. Pasisakyme akcentuota ESGP parlamentinės dimensijos išsaugojimo reikšmė, įtraukiant į šį forumą ne ES ir ne NATO nares; ateities bendradarbiavimo ginkluotės srityje svarba.

Susitikimas su Norvegijos Storting' gynybos komitetu:

Komiteto pirmininkė pažymėjo, jog šalies saugumo politika grindžiama naryste NATO. Norvegija nėra ES narė ir ESGP sprendimų priėmime nedalyvauja. Šalis turi vieną ilgiausių jūros krantų, todėl ir saugumo politika su šiuo geografiniu ypatumu glaudžiai susijusi: tai ir naftos verslas ir žuvininkystė. Su Rusija  - Šengeno siena, ties kuria nemažai karinio kontingento. Pastaruoju metu vykdoma Norvegijos karinių pajėgų transformacija į mobilias pajėgas.

Norvegija dalyvauja tokiuose ginkluotės projektuose, kaip antai: bendras su Ispanija fregatų statybos projektas;  Kongsberg mieste esančioje gamykloje gaminami priešlaivinių raketų komponentai.

 VES Asamblėjos DB delegacijos narys pasiteiravo, koks Norvegijos požiūris į galimybes Baltijos šalių teritorijoje dislokuoti NATO pajėgas? Atsakydama į šį klausimą, komiteto pirmininkė pabrėžė, jog Rusija yra labai svarbus Norvegijos kaimynas ir šis tikrai sudėtingas klausimas diskutuotas kol kas nebuvo.

Italijos delegacijos narys pasiteiravo, kokios Norvegijos narystės ES galimybės? Komiteto pirmininkė pabrėžė, jog asmeniškai  pati yra šios narystės propaguotoja, tačiau referendumo rezultatai buvo neigiami. Šiuo metu, jos teigimu, apie 51 procentą pasisakytų ES nenaudai. Kita vertus, realybė kinta ir ES bei NATO kinta. Norvegija pasisako už ESGP vystymą ir mano jį esant labai įdomų ir spartų procesą, todėl šis procesas turėtų vykti artimai bendradarbiaujant su NATO, įtraukiant į šį procesą ir Europos ginkluotės agentūrą.Rumunijos delegacijos narys pasiteiravo, kaip komitetas vykdo parlamentinę atitinkamų  šalies institucijų kontrolę; ar gali "prieiti" prie slaptos informacijos? Ar vykdoma parlamentinė žvalgybos tarnybų kontrolė? Komiteto pirmininkė pabrėžė, jog jos vadovaujamas komitetas yra vienintelis, galintis "prieiti" prie visos slaptos informacijos ir visų karinių reikalų, net dalyvaujant kariniuose pirkimuose. Žvalgybos tarnybų, kurių Norvegijoje yra 3, priežiūra užsiima atskiras Storting'o komitetas.

Komiteto pirmininkė paminėjo kalbamuoju metu Norvegijos šiaurėje vykstančias NATO žiemos karines  pratybas drauge su Švedija. Tai esanti labai naudinga praktika. Karinių oro  pajėgų sektoriuje  bendradarbiaujama su Danija, Portugalija, Belgija ir Olandija. Yra bendrų projektų ir su Prancūzija.

Susitikimo metu aptartas ir nemažai problemų keliantis Rusijos tanklaivių tranzitas per  Norvegijos teritorinius vandenis. Komiteto narė, buvusi šalies Energetikos ministrė pažymėjo, kad šios problemos sprendimas  - neatidėliotinos svarbos.

Dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje: yra kelios JAV ir ES kompanijos, suinteresuotos Rusijos naftos ir dujų išgavimu saugesniu būdu.

Norvegijos gynybos ministrė savo pristatyme pagrindinį dėmesį skyrė šalies karinių pajėgų dalyvavimui tarptautinėse operacijose. NATO pratyboms Norvegija esanti labai tinkama dėl savo geografinių ypatumų.

Ministrė pažymėjo, kad per pastaruosius metus 20 procentų buvo sumažintas šalies karinis personalas. Investicijos gynybos srityje išaugo 3, 98 procentais (2003 m.). Ir ateityje bus mažinamas personalo bei pastatų skaičius, o lėšos skiriamos pratyboms bei dalyvavimui tarptautinėse operacijose.

Apvalaus stalo diskusijoje kalbėjęs Hilmar Linnenkamp (Vokietijos ginkluotės direktoriaus pavaduotojas) kalbėjo apie ES ginkluotės agentūros kūrimą. Dabartiniu metu vyksta parengiamieji darbai. Gegužės mėnesį numatytas ES Bendrų reikalų Tarybos posėdis, kurio metu ketinama patvirtinti pagrindinį dokumentą "Joint Action".

Išskirtos pagrindinės EAD funkcijos:

Vystyti Europos gynybinius pajėgumus (jau šiandien ne ES nariai aktyviai įtraukti, ką demonstruoja ir Norvegijos pavyzdys); ši agentūra turi siekti europinio gynybos sektoriaus planavimo, harmonizavimo tikslų; t.y. ne ginkluotės suderinamumas, o gamybos, pirkimų planavimas yra svarbu;

Skatinti bendradarbiavimą ginkluotės srityje; ( bendrų projektų skatinimas);

            Skatinti mokslinius tyrimus bei technologijų vystymą (sąsajos su egzistuojančiom institucijom, t.y. WEAG bei EK, kuri turi su saugumu susijusių tyrimų programų);

Vystyti gynybos pramonę bei technologinę bazę (šie klausimai spręsti dar Loi rėmuos, EK rėmuose. EDA turėtų būti ryšys tarp egzistuojančių institucijų - tarpinstitucinis dialogas karinių reikmių klausimams spręsti.

Ernst van Hoek, WEAG prezidentaujančios Olandijos pareigūnas, pažymėjo, jog bendradarbiavimui ginkluotės srityje trukdo protekcionistinė politika šiame sektoriuje; nesuderinti gamybos atlikimo terminai, taigi ir atsirandantys papildomi kaštai; skirtingos darbo kultūros; fragmentuota rinka.

Šio vizito metu VES Asamblėjos nariams organizuotas apsilankymas Kongsberg mieste esančiame Gynybos pramonės objekte (įmonės veiklos pristatymo medžiaga pridedama).

 

 

 

Rimantas Sinkevičius

Delegacijos vadovas