ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJA rugsėjo 29 dieną svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 132(1) straipsniu įstatymo projektą IXP-3579(2).

Patarėja Justina Kirnienė supažindino Komisijos narius su svarstomu įstatymo projektu ir paaiškino, kad šio projekto tikslas yra įteisinti naują kardomąją priemonę baudžiamajame procese, pagal kurią įtariamas arba kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu asmuo teismo gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė pažymėjo, kad antrasis įstatymo projekto variantas buvo parengtas vadovaujantis Seimo sprendimu grąžinti įstatymo projektą tobulinti rengėjams (Vyriausybei) bei atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisės departamento išvadas, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Generalinės prokuratūros bei Teisės instituto pastabas ir pasiūlymus.

Giedrė Purvaneckienė pastebėjo, jog buvo įsivyravusi klaidinga prielaida, kad “…ar priėmus teikiamą projektą, neiškils jo įgyvendinimo problemų, pavyzdžiui, apgyvendinant įtariamąjį, kuriam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, tuo tarpu, kai asmenims, nukentėjusiems nuo įtariamojo smurto, suteikiant laikinąją gyvenamąją vietą problemų neiškiltų”. Nukentėjusiųjų laikino apgyvendinimo galimybių analizė rodo, kad laikinosios gyvenamosios vietos suteikimas nukentėjusiems, kurie dažniausiai būna motina su vaikais, sukelia nepalyginamai daugiau problemų, nei smurtautojo atveju. Lietuvoje nėra nė vienos valstybinės įstaigos, kuri galėtų priglausti nukentėjusius. Yra tik 1 savivaldybės įstaiga (Vilniaus motinos ir vaiko pensionas), kuri gali suteikti visavertę ilgalaikę paramą nukentėjusioms motinoms su vaikais. Utenos bei Šilutės savivaldybės turi po kelias lovas, Mažeikiuose savivaldybė gali pasiūlyti trumpam prisiglausti nakvynės namuose. Yra keletas nevyriausybinių organizacijų, kurios gali priglausti moteris kelioms dienoms (Klaipėdoje - ilgesniam laikui). Tuo tarpu nakvynės namų, kuriuose galėtų prisiglausti smurtautojas, yra beveik kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau svarbiausia, kad jeigu iškeldinami nukentėjusieji, jie nukenčia dar kartą (tiek psichologiškai, tiek ekonomiškai), ypač vaikai. Kalbant apie smurtautojo teisių apribojimą bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, aukščiausiu prioritetu turi būti laikomas vaiko saugumas.

Taip pat ji pažymėjo, kad šios kardomosios priemonės įteisinimas tuo pačiu sudarytų teisines prielaidas sumažinti ir griežčiausios kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymą, nes tais atvejais, kai asmuo kelia pavojų tik savo šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams ir pan.), teismas arba teisėjas tokiam asmeniui galės taikyti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Komisija pritarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 132(1) straipsniu įstatymo projektui IXP-3579(2). Pritarta bendru sutarimu - už. Komisijos paskirta pranešėja: Giedrė Purvaneckienė.