G. Purvaneckienės komandiruotės į Bergeną (Norvegijos Karalystė)

2004 m. rugpjūčio 27 - 31 dienomis ataskaita apie dalyvavimą

13 – ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje

“Tvari plėtra – bendri rūpesčiai ir atsakomybė Baltijos jūros regione”

 

 

13 - oji Baltijos jūros parlamentinė konferencija (BJPK) įvyko 2004 m. rugpjūčio 29 - 31 d. Bergene. Baltijos Asamblėją konferencijoje atstovavo: Jānis Reirs, Andres Taimla, Giedrė Purvaneckienė, Silva Golde, Trivimi Velliste, Ērika Zommere, Mihails Pietkevičs, Igors Solovjovs, Väino Linde, Dina Tihonova, Ene Rõngelep, Renata Jankauskaitė ir Marika Laizāne-Jurkāne.

 

Norvegijos Parlamento Pirmininkas Jörgen Kosmo ir Bergeno meras Herman Friele pasakė atidarymo kalbas. Šeimininkai pabrėžė, kad Bergeno miesto istorija glaudžiai susijusi su Baltijos jūros regionu dėl Hanzos sąjungos, kuri sumaniai kontroliavo Bergeno žuvų eksportą ir grūdų importą nuo maždaug 1350 m. iki 1750 m.

 

J. Kosmo teigė, kad Norvegijos įsipareigojimas bendradarbiauti su Baltijos jūros regionu yra svarbi Norvegijos kaimynystės politikos dalis. Norvegija vertina šį darbą, nes jis suvokiamas kaip svarbus forumas, skatinantis Rusijos ir jos Vakarų kaimynų bendradarbiavimą. Atsižvelgdamas į naują, po ES ir NATO plėtros susidariusią situaciją, J. Kosmo sakė, kad reikia vengti darbo dubliavimosi įvairiapusiškame bendradarbiavimo forume. Čia turi būti stiprinamas bendradarbiavimas ir informacijos mainai. Labai svarbu būti lankstiems ir atviriems pokyčiams. J. Kosmo nuomone, reikėtų įsteigti „Šiaurės Europos parlamentinę partnerystės“ struktūrą Šiaurės Europos parlamentinei veiklai vadovauti ir ją koordinuoti. Tai būtų jungianti Šiaurės Europos struktūra – „varomoji jėga“, teikianti naujų idėjų vyriausybių ir Europos Komisijos veiklai. Partnerystės konferencijos turėtų vykti vieną arba du kartus per metus, kurias ruoštų Nuolatinis parlamentarų komitetas. Iš vyriausybių užsienio reikalų ministrai partnerystės struktūroje užimtų analogiškas pareigas kaip ir kitose institucijose. Jie jau renkasi į Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos posėdžius. Baltijos jūros parlamentinė konferencija ir jos Nuolatinis komitetas yra jau egzistuojančios priemonės, kurios turi būti šiek tiek pertvarkytos. Reikia praplėsti geografinę sritį, veikloje turi dalyvauti Europos Parlamentas, o Nuolatiniame parlamentarų komitete turi būti atstovaujamas kiekvienos šalies parlamentas. Šiaurės parlamentų dalyvavimą geriausiai gali koordinuoti Šiaurės Taryba. Svarbu, kad visi nacionaliniai parlamentai turėtų panašų požiūrį į parlamentinio bendradarbiavimo Šiaurės Europoje poreikį. Jie turėtų būti vieningi ir dirbti, skatindami tvarią ekonominę plėtrą, gerą demokratinį valdymą ir aplinkosaugą. J. Kosmo teigė pasitarsiantis dėl šių minčių su BJVT kolegomis parlamento pirmininkais.

 

Prisimindamas 2003 m. vykusią BJPK Oulu mieste, Adrijos-Jonijos iniciatyvos (AII) ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinės asamblėjos (PABSEC) atstovas aptarė šių institucijų veiklą ir pasveikino tolimesnio bendradarbiavimo su BJPK iniciatyvą. Serbijos ir Juodkalnijos Parlamento vicepirmininkas Milorad Drljevic pakvietė dalyvius į senąją Juodkalnijos sostinę Cetinje susipažinti su Adrijos-Jonijos iniciatyva. Turkijos Parlamento narys ir PABSEC vicepirmininkas Salih Kapusuz pakvietė visus į kitą Asamblėjos posėdį, kuris įvyks lapkričio 23 - 24 d. Turkijoje, Antalijoje.

 

Pirmojoje sesijoje buvo kalbama apie bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, taip pat Šiaurės dimensiją ir naujuosius kaimynus. Rusijos Parlamento ir BJPK Nuolatinio komiteto narys Gennady Khripel pirmininkavo sesijai.

 

Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos Valstybės sekretorius Adam Rotfeld pateikė BJVT veiklos ataskaitą. A. Rotfeld teigimu, BJVT turi būti bendradarbiavimo forumu, kuris turėtų prisidėti prie ES ir Rusijos dialogo ir įtraukti regionams aktualius klausimus. BJVT turi prisitaikyti prie naujos situacijos, susidariusios po ES plėtros. Jos veikla turi būti efektyvi, lanksti, o nereikalingų struktūrų reiktų atsisakyti. Reiktų toliau glaudžiai bendradarbiauti su ES, kad būtų geriau įgyvendinama Šiaurės dimensijos iniciatyva bei Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentas (ENPI). BJVT turi būti labiau orientuota į žmones ir pabrėžti kultūros, švietimo ir sporto sritis. Lenkijos pirmininkavimo BJVT metu prioritetai bus teikiami šioms sritims:

1. Bendradarbiavimas per sieną su Rytų kaimynais. ES plėtra turėtų būti naudinga ir kaimynams. Siekiama įtraukti Ukrainą ir Baltarusiją į kai kurias tarpvyriausybines ir nevyriausybines BJVT struktūras. Lenkija pritartų tam, kad Baltarusijai būtų suteiktas stebėtojo statusas BJVT, jei būtų pradėtos politinės reformos, atsižvelgiant į Europos standartus;

2. Aplinkosauga, ypač naftos transporto saugumas Baltijos jūroje. Lenkija siekia priimti apsaugos priemones, ypač tas, dėl kurių buvo susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) struktūroje;

3. Ekonominė sritis. Lenkija pirmininkauja Ekonominio bendradarbiavimo darbo grupei, Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikos srityje vyresniųjų energetikos pareigūnų grupei (BASREC) bei laikinajai transporto darbo grupei. Kaip birželio mėn. Laulasmaa mieste vykusiame vyriausybių vadovų susitikime teigė komisaras S. Kallas, turi būti atsižvelgta į aiškų darbo pasidalijimą tarp ES ir BJVT. BJVT vaidmenį ekonomikos srityje reiktų įvertinti, taip pat atsižvelgiant į numatomą Rusijos narystę PPO;

4. Socialinė integracija. Lenkija skatina asmeninius žmonių kontaktus ir įvairią decentralizuotą veiklą, pvz., per regioninių struktūrų sekretoriatus Gdanske: Baltijos miestų sąjungą, Baltijos jūros regiono valstybių subregioninio bendradarbiavimo organizaciją ir Ars Baltika;

5. Piliečių saugumas. Laikinoji darbo grupė organizuoto nusikalstamumo klausimais pratęsė savo mandatą iki 2008 m. pabaigos. Šioje bendradarbiavimo srityje pasiekta daug gerų rezultatų.

A. Rotfeld pabrėžė, kad Baltijos jūros regiono galimybės ypač susijusios su ekonomine plėtra, pažangiosiomis technologijomis bei glaudžiais kultūriniais ir istoriniais ryšiais. Jis paminėjo didelį decentralizuotų organizacijų tinklą ir pabrėžė Europos Komisijos narystės BJVT, Šiaurės dimensijos politikos bei ES ir Rusijos partnerystės svarbą. A. Rotfeld akcentavo du pagrindinius iššūkius Baltijos jūros regione: BJVT vaidmens apibrėžimas ir riboti ištekliai. Jis išreiškė viltį, kad turint galimybę prisidėti prie ES planavimo ir naudotis fondais, tai padės įgyvendinti projektus.

 

Švedijos Parlamento narys ir BJPK Nuolatinio komiteto pirmininkas Kent Olsson pateikė BJPK veiklos ataskaitą (kartu ataskaitą dėl Kaliningrado srities ir BJPK plėtros). K. Olsson paminėjo, kad BJPK Nuolatinis komitetas praeitais metais susitiko keturis kartus. Kalbėdamas apie ES plėtrą, K. Olsson teigė, kad ES „svorio centras“ nepersikėlė į šiaurę. BJPK vertina BJVT atvirumą ir bendradarbiavimą su ja. Turėdama specialaus dalyvio statusą BJVT, BJPK dalyvauja BJVT veikloje kartu su kitomis tokį pat statusą turinčiomis penkiomis institucijomis. BJVT sekretoriato praktikantės Christiane Kasack tyrimas buvo svarbus, aprašant BJPK ir BJVT santykius bei siūlant tolimesnius veiksmus. BJPK Nuolatinis komitetas dirba, vadovaudamasis konsensuso principu ir vienbalsiai sprendė šios konferencijos planavimo reikalus. BJPK Nuolatinis komitetas neturi įgaliojimų dirbti kaip valdantysis politinis organas. Jis neturi teisės imtis iniciatyvos, nebent tai būtų rezoliucijos dalis. Buvo pasiūlyta įsteigti BJVT darbo grupę, kuri nagrinėtų klausimą, kaip toliau plėtoti Baltijos jūros regiono parlamentinę dimensiją. Plečiant veiklą didėja ir išlaidos. Šią konferenciją padėjo finansuoti Šiaurės Taryba.

K. Olsson paminėjo svarbiausius BJPK ataskaitos dėl Kaliningrado aspektus. Jo teigimu, Rusijos anklave pasiekta daug gerų dalykų: didelis ekonomikos augimas – 2003 m. jis siekė maždaug 8,9%, užsienio investicijos išaugo 64%, o užsienio prekyba - 18%. Tačiau vis dar yra daug socialinių problemų. Maždaug 180 000 asmenų gyvena žemiau skurdo ribos. Optimistiškai nuskambėjo mintis, kad liks specialiosios ekonominės zonos statusas. Vis dar silpna techninė ir administracinė prekybos ir pramonės infrastruktūra, ypač kalbant apie smulkias ir vidutines įmones. Ataskaitoje teigiama, kad teisėkūros nuoseklumo ir skaidrumo trūkumas yra kliūtis užsienio investicijoms augti. Plėtros ir augimo tempai Kaliningrado mieste ir kitose 22 srities savivaldybėse labai skiriasi, kalbant tiek apie ekonominę veiklą, tiek apie aplinkosaugą. K. Olsson pabrėžė, kad plėtojami BJPK santykiai su kolegomis Kaliningrade ir teigė, kad tarp Kaliningrado Dūmos ir Šlėzvigo-Holšteino Landtago bei Brandenburgo yra pasirašytos dvišalio bendradarbiavimo sutartys. K. Olsson pateikė dešimt pasiūlymų, kaip stiprinti bendradarbiavimą su Kaliningradu.

 

Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Tarybos nario Vladimir K. Gusev pranešimo tema buvo: „Kai kurių aktualių ekonominio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione klausimų apžvalga“. Dr. V. Gusev pabrėžė regiono ekologines problemas ir pasiūlė jas spręsti tokiais būdais: 1) bendri projektai, įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką; 2) bendradarbiavimas su HELCOM; 3) 2003 m. pasirašytas susitarimas dėl daugiašalės branduolinės saugos programos Rusijos Federacijoje (MNEPR); 4) privatūs investiciniai ekologijos saugos projektai. Dr. V. Gusev teigė, kad Rusijos teritorijoje yra 40% viso pasaulio dujų, 30% naftos atsargų, o netoli Baltijos jūros regiono - 40% pasaulio nikelio atsargų. Štokmano dujų telkinio projektas bus įgyvendintas iki 2010 m., o taip pat jau įgyvendinamas 1 Jamalo projektas. Dr. V. Gusev teigimu, Baltijos jūros regiono valstybės daug pasiekė energijos taupymo metodų ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimo srityje. ES ir Rusijos diskusijų tema galėtų būti bendras projektų finansavimas. Kalbėdamas apie bendradarbiavimą transporto ir komunikacijų srityje, dr. V. Gusev pabrėžė būtinybę plėtoti tarpkontinentinio (į Aziją ir toliau) bei tarpregioninio tranzito per Baltijos jūros regioną galimybes. Pasak jo, svarbu bendradarbiauti geležinkelių transporto srityje ir užsiminė apie greitųjų traukinių liniją, jungiančią Helsinkį ir Sankt Peterburgą, kuri gali būti pratęsta iki Maskvos. Archangelsko koridorius – tai geležinkelio tinklas, jungiantis Kareliją ir Komijos respubliką su Uralu. Dr. V. Gusev išreiškė viltį, kad ES laisvojo tranzito principo dėka bus sudarytos palankios sąlygos Rusijos eksportui.

Be to, bendradarbiavimas Baltijos jūros regione turėtų apimti tokius klausimus:

1. bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant sumažinti tarifines ir netarifines kliūtis;

2. bendros laisvosios prekybos zonos sukūrimas;

3. bendras vizų režimo panaikinimas;

4. laisvas finansinio kapitalo ir asmenų judėjimas;

5. Kaliningrado regiono problemų sprendimas.

 

Baltijos 21 Sekretoriato vadovas Marek Maciejowski sakė, kad Baltija 21 – tai regioninė pasaulinio įsipareigojimo siekti tvarios plėtros išraiška, kuri pirmiausia buvo aiškiai apibūdinta 1992 m. Jungtinių Tautų „Žemės viršūnių susitikime“ ir dar kartą patvirtinta 2002 m. Pasaulio viršūnių susitikime tvarios plėtros klausimais. BJVT užsienio reikalų ministrai steigiamąjį Baltijos 21 dokumentą priėmė 1998 m. Vienas gerai žinomų Baltijos 21 privalumų yra tas, kad ji tapo daugelio interesų grupių forumu, kurį sudaro 11 BJVT valstybių narių, Europos Komisija, tarpvyriausybinės, tarptautinės finansinės institucijos, tarptautiniai valstybių regionų ir miestų tinklai, tarptautiniai verslo, akademiniai tinklai bei tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Baltijos 21 veikloje koncentruojamasi ties septyniomis ekonominėmis sritimis, kurios yra svarbios, siekiant užtikrinti tvarią plėtrą, bei švietimo ir erdvinio planavimo sritimis. Baltijos jūros regiono dar laukia ilgas kelias, siekiant tvarios plėtros. Reikia įveikti kai kurias pas mus atsirandančias neraminančias tendencijas, pvz., spartų automobilių skaičiaus didėjimą, dėl kurio „paminamos“ kitų pastangos didinti energijos efektyvumą ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. M. Maciejowski paragino BJPK dalyvius įtraukti piliečius ir verslininkus, ieškant kompromisų ir sinergijos, reikalingos tvariai plėtrai pasiekti.

 

Suomijos Parlamento narys Kimmo Kiljunen po to vykusioje diskusijoje teigė, kad reikėtų toliau tobulinti parlamentinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, kuris turėtų įgauti asamblėjos formą. Nariai būtų renkami tiesiogiai. Labai svarbus Rusijos dalyvavimas. Galima būtų galvoti apie stebėtojo statuso suteikimą Europos Parlamento atstovui. Šlėzvigo-Holšteino žemės Parlamento narys pabrėžė jaunimo bendradarbiavimo Baltijos jūros regione svarbą. Jis pasiūlė kitos BJPK metu pristatyti ataskaitą apie nacionalinių ir regioninių parlamentų pasiektus rezultatus, įgyvendinant 2004 m. BJPK rezoliuciją. Kitas dalyvis iš Vokietijos ragino dėti didesnes pastangas nelaimingų atsitikimų prevencijos srityje ir teigė, kad visų rūšių naftos tanklaiviams būtina palyda.

 

Suomijos Parlamento narė ir BJPK pranešėja teisės aktų, susijusių su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), klausimais Outi Ojala konferencijos dalyviams pristatė galutinę ataskaitą. 2003 m. gegužės mėn. Suomijoje, Turku mieste vykusio III-ojo Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumo dalyviai pabrėžė, kad Baltijos jūros regione būtina stiprinti pilietinę visuomenę ir sukurti palankias sąlygas NVO veiklai. O. Ojala pranešėja buvo paskirta 2003 m. gruodžio mėn. Asistentė buvo įdarbinta Turku miesto ir BJVT sekretoriato pastangų dėka. O. Ojala apklausė atrinktas NVO kiekvienoje BJVT valstybėje dėl jų požiūrio į teisinę sistemą ir galimybes bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi. Ji aplankė Baltijos šalis, Lenkiją ir Rusiją bei dalyvavo apskritojo stalo diskusijose su vyriausybės ir NVO atstovais. Ji gavo apie 200 atsakymų į išsiųstos anketos klausimus.

O. Ojala teigė, kad su NVO susiję teisės aktai mūsų regione yra kuriami ir jau padaryta šiokia tokia pažanga. Tačiau dar daug kas turi keistis, kad NVO turėtų tinkamas galimybes dirbti ir bendradarbiauti regione. Baltijos jūros regione nėra asociacijos laisvės ribojimų, tačiau sunkumų iškyla, analizuojant kitus klausimus. Priklausomai nuo NVO veiklos srities, jų statuso, kontaktų ir kt. veiksnių susiformuoja skirtingas požiūris į jų veiklą.

Daugelis regiono NVO turi finansinių sunkumų, o tai trukdo kurti ilgalaikius planus ir įtraukti žmones į kiekvieną politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo sritį. Šiuo metu vis mažėja tarptautinių finansavimo galimybių. Net jeigu po ES plėtros atsiranda naujų finansinių galimybių, paraiškų pateikimo procedūros daug kam atrodo gana komplikuotos. Finansavimas iš savų lėšų taip pat atrodo labai problematiškas. Parama NVO, kurioms stinga finansinių galimybių - tai didžiulis iššūkis.

Mokesčių sritis regione reglamentuojama labai skirtingai. Kai kuriose valstybėse NVO traktuojamos kaip verslo įmonės. Kitur NVO automatiškai atleidžiamos nuo daugumos mokesčių arba gali būti atleistos nuo mokesčių, jei atitinka specialias sąlygas. O kitose valstybėse jos negali tikėtis jokių lengvatų.

Antras didelis pilietinės visuomenės organizacijų rūpestis ir iš esmės svarbus klausimas NVO yra galimybė naudotis informacija, kurios dėka NVO gali atlikti savo funkciją visuomenėje. NVO labai svarbus informacijos buvimas, skaidrumas ir galimybė ja naudotis. Deja, regiono valstybėse situacija labai skirtinga. Informacija gali naudotis ne visi: daugelyje valstybių mažumos „nustumiamos į šoną“, nes nėra informacijos jų kalbomis. Labai svarbu didžiausią informacijos dalį skelbti viešai internete. Deja, mažesnėms NVO yra problematiška gauti informaciją, nes jos neišgali naudotis naujomis technologijomis. Dažnai paaiškėja, kad turima informacija ne visada susijusi su galimybe dalyvauti priimant sprendimus.

Kitas taip pat svarbus klausimas yra pilietinės visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus. Daugelyje valstybių NVO bendruomenės šiame procese nedalyvauja. Nagrinėdama šį klausimą, O. Ojala pastebėjo didžiulių skirtumų tarp valstybių ir organizacijų pobūdžio. NVO nėra kviečiamos dalyvauti procese kaip lygiaverčiai partneriai. Čia labai svarbūs asmeniniai ryšiai.

Kai kuriose šalyse pripažįstamas NVO bendruomenių vaidmuo ir jų kompetencija. NVO atstovai kviečiami į diskusijas, turi galimybę pateikti pastabas dėl teisės akto projekto ir pan. Kitose valstybėse pilietinė visuomenė ignoruojama, ir ji neturi jokių galimybių įsitraukti į procesą. Baltijos jūros regiono valstybių NVO siekia sukurti tinklus, plėtoti partnerystę ir bendradarbiauti viena su kita. Deja, dėl pastebėtų skirtumų valstybėse nėra lengva gauti reikalingą informaciją. Viename ataskaitos skyriuje nagrinėjama, kaip NVO dalyvauja Europos Tarybos ir Europos Sąjungos veikloje. O. Ojala pabrėžė kiekvienos šalies atsakomybę plėsti ir užtikrinti galimybes bei sukurti gerą sistemą NVO veiklai.

Ataskaitoje pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl bendradarbiavimo, finansavimo, paraiškų pateikimo, galimybės naudotis informacija ir dalyvavimo priimant sprendimus. O. Ojala teigimu, BJPK buvę labai svarbu gauti nacionalines ataskaitas tais klausimais ir pasiūlė jas nusiųsti BJVT sekretoriatui. Kitas posėdis su NVO numatomas 2004 m. rudenį.

 

Baltijos jūros regiono NVO Konsultacinio komiteto pirmininkas Helmut Hallemaa (2003-2004) paragino toliau plėtoti pilietinę visuomenę Baltijos jūros regione. Jis teigė, kad 2004 m. balandžio mėn. Pernu mieste vykusio IV-ojo Baltijos jūros regiono NVO forumo metu buvo įsteigti septyni NVO bendradarbiavimo tinklai. Svarbu stiprinti nacionalines programas ir esminius aspektus. Gegužės mėn. NVO Konsultacinis komitetas nusiuntė paraišką BJVT vyresniųjų pareigūnų komitetui, prašydama suteikti specialų dalyvio statusą. Finansavimas yra viena svarbiausių sąlygų NVO veiklai ir stabilumui užtikrinti. Būtų galima pasinaudoti fondų, tarp jų ir Interreg iniciatyvos, galimybėmis. Būtinas specialus Baltijos jūros regiono NVO plėtros fondas. V-asis Baltijos jūros regiono NVO forumas įvyks gegužės 12 - 14 d. Lenkijoje, Gdynėje.

 

BJVT Sekretoriato direktorius Hannu Halinen kalbėjo tema „Žmogiškųjų išteklių įtraukimas į veiklą Baltijos jūros regione“. Jis teigė, kad pilietinė visuomenė yra vieni svarbiausių išteklių, kuri turėtų būti įtraukta į sprendimų priėmimo procesą, kad šis būtų suprantamas ir priimtinas. Tokiu būdu pasiekiama aukštesnė kokybė ir didesnis patikimumas. Didesnis skaidrumas ir visų piliečių dalyvavimas yra svarbi demokratijos dalis. H. Halinen teigimu, BJVT yra bendras regioninis forumas glaudesniam Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimui. BJVT darbas vyksta daugeliu lygmenų demokratijos plėtros Baltijos jūros regione, stipresnės valstybių narių vienybės ir tinkamos ekonominės plėtros srityse. Remiantis sprendimu, priimtu 2000 m. Danijoje, Koldingo mieste vykusio Baltijos jūros regiono valstybių vyriausybių vadovų susitikimo metu, BJVT veikla apima visas regioninio tarpvyriausybinio daugiašalio bendradarbiavimo tarp narių sritis. BJVT yra puikus regionalizmo pavyzdys, vienijant Europą. Teigdamas, kad BJVT – tai „veiklūs žmogiškieji ištekliai“, H. Halinen paminėjo decentralizuotą, minimalią BJVT biurokratiją ir lanksčias struktūras, iš poreikių kylančią veiklą ir sugebėjimą bendradarbiauti, siekiant rezultatų. BJVT sekretoriatas - tai tarsi „voratinklis“, palaikantis plačius regioninius ryšius įvairiais lygmenimis ir beveik kiekvienoje įmanomoje srityje. Pavyzdžiui, sekretoriatas padėjo parengti BJPK ataskaitą apie NVO veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kuri buvo pristatyta šioje konferencijoje. H. Halinen sakė, kad Europos Komisija pabrėžia BJVT vaidmenį, skatinant pastangas regione. Galima rasti pavyzdžių, rodančių didelį ir vieningą BJVT indėlį pilietinės visuomenės stiprinimo, bendros investicinės veiklos Baltijos jūros regione, piliečių saugumo ir parlamentinio bendradarbiavimo srityse. Keturių BJVT NVO forumų metu iš vyriausybių buvo reikalaujama ilgalaikių įsipareigojimų ir paramos. NVO forumų metu buvo pabrėžta, kad pilietinei visuomenei skatinti būtinas tikrumas ir ilgalaikis planavimas. NVO yra vertingi partneriai, vykdant bendradarbiavimą per sieną ir įgyvendinant ES Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą (ENPI). Įtraukiant į veiklą žmogiškuosius išteklius, svarbu, kad viešasis sektorius laiku suteiktų atitinkamą informaciją. Turi būti sudarytos pagrindinės sąlygos ir nustatyti atskirų sektorių interesai. Svarbu sukurti strategijas, sudaryti veiksmų planus ir užtikrinti būtiną finansavimą. Stiprinant pilietinę visuomenę, kartu stiprėja visas Baltijos jūros regionas.

 

Šiaurės Ministrų Tarybos (ŠMT) departamento vadovė Rigmor Duun Grande akcentavo pilietinės visuomenės svarbą, o tai buvo svarbiausias dalykas Šiaurės visuomenių plėtros srityje. Kalbėdama apie viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus santykius, R. Grande teigė tikįs paskatinti svarstymus šia tema ir už Šiaurės valstybių sienų. Pilietinei visuomenei daro didelę įtaką visuomenės poreikiai, aiškinama 2001 m. Odensės universiteto leidykloje išleistoje naudingoje knygoje apie savanoriškumo iššūkius.

Didžiausią reikšmę pilietinė visuomenė turi savo šalyje. XIX a. pradžioje Šiaurės šalyse tiesiog klestėjo daugybė darbininkų organizacijų, kultūros, sveikatos, sporto ir kitų institucijų, kurios įgyvendino žmonių interesus didžiulių permainų, kurias sukėlė pramoninė revoliucija, laikotarpiu. Šios organizacijos įnešė didelį indėlį, gerinant situaciją lyčių lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir tvarios plėtros srityse. Šiandien matant aktyvią pilietinės visuomenės veiklą, tampa aišku, kad tokie klausimai vis dar yra bendri.

ŠMT sudarė viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus santykių gaires. Kontaktai turėtų būti atviri, skaidrūs ir struktūruoti. Prieš priimant sprendimą, reiktų konsultuotis su NVO. Kiekvienoje visuomeninėje srityje plėtojami ryšiai turėtų būti dokumentuojami. ŠMT konsultuojasi su NVO. NVO pavedus atlikti tam tikrą darbą, ŠMT remiasi principu, kad darbas turi būti atliktas kiek galima geriau, o parama NVO neteikiama. Tai skiriasi nuo Šiaurės šalių nacionalinio lygmens, kur tokia parama yra ir turėtų būti teikiama.

R. Grande teigimu, daugybė formalių ir neformalių tinklų užtikrina visuomenės veiklą Šiaurės šalių politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Labai teigiama tendencija yra ta, kad pilietinė visuomenė gali būti stiprus ir matomas veikėjas, tarsi socialinė „jungtis“ vietinėje bendruomenėje. Tokios struktūros gali lengvai daryti įtaką. Šiaurės šalys stipriai pasisako už tai, kad savanoriškos organizacijos turi būti laisvos. Pagrindinis tikslas yra didesnis piliečių dalyvavimas. Kuo laisvesnė pilietinė visuomenė, tuo dinamiškesnė politika. Pilietinė visuomenė, atlikdama tokią svarbią funkciją, nusipelno gauti viešąją finansinę paramą. Pilietinė visuomenė gali laisvai reikalauti informacijos, finansavimo ir partnerystės iš viešojo sektoriaus, siekiant stiprinti demokratiją.

R. Grande, pateikė pavyzdį, iliustruojantį Šiaurės šalių vyriausybių principą „laisva, tačiau remiama pilietinė visuomenė“. 1987 m. valstybės finansuojamos NVO „Bellona“ aktyvistai įsiveržė į Norvegijos aplinkosaugos ministro (Sissel Rønbeck) biurą, protestuodami prieš tai, kad kasybos įmonė „Titania“ pila atliekas Norvegijos vakarų pakrantės fiorde. „Bellona“ atstovai buvo pasipiktinę tuo, kad nebuvo atsakyta į 11 jų skundų. Taigi po to jie nutarė, kad geriausia išeitis – elgtis ne tokiu tradiciniu būdu. Pasak R. Grande, „Bellona“ atstovai buvo išmesti iš ministro biuro, bet ne iš valstybės biudžeto.

 

Suomijos Parlamento narė Heidi Hautala priminė apie JT Ekonomikos komisijos Europai Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kuri buvo pasirašyta 1998 m. birželio 25 d. Orhuse (Danija). Iki 2004 m. liepos mėn. šią konvenciją buvo ratifikavusios 30 valstybių. Vokietijoje nėra įstatymo dėl galimybės naudotis informacija, tuo tarpu Slovakijoje yra priimtas toks įstatymas, reglamentuojantis galimybę naudotis viešąja informacija.

 

Norvegijos Parlamento narys Lars Rise teigė, kad daug anksčiau nei viešasis sektorius NVO pradėjo teikti daugelį svarbių, žmonėms reikalingų paslaugų. JT generalinis sekretorius Kofis Ananas įžvelgia būtinybę JT užmegzti glaudesnius santykius su NVO. Nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios JT Saugumo Taryba konsultuojasi su NVO ir įsteigė darbo grupę NVO klausimais. L. Rise teigimu, bendradarbiavimo dėka stiprėja tiek vyriausybė, tiek pilietinė visuomenė. Jis paragino Baltijos jūros regiono valstybes suteikti didesnę paramą NVO, kad šis poveikis būtų stipresnis. Jis sakė, kad jie kaip įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, turi tam reikalingos įtakos.

 

Danijos Parlamento narys Ole Stavad paragino dalyvius stengtis įtraukti NVO, formuojant Baltijos jūros regiono politinę sistemą. Jis paskatino BJPK Nuolatinį komitetą pradėti šį darbą. Pastangos turi būti sutelktos į naują regioninį bendradarbiavimą, o NVO darbas, pvz., kultūros ir sporto srityse yra svarbus Baltijos jūros regiono vienybei skatinti. Po daugybės metų, kai gyvenome atsiskyrę vieni nuo kitų, dabar esame atsakingi už tai, kad suprastume vienas kitą.

 

Suomijos Parlamento narė Arja Alho pirmininkavo antrajai sesijai, kurios metu buvo nagrinėjama visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės tema.

 

Švedijos Sveikatos ir socialinių reikalų Valstybės sekretorė Ewa Persson Göransson bendrais bruožais aptarė temą „Naujos bendradarbiavimo galimybės Baltijos jūros regione“. Ji pažymėjo, kad darbo grupės užkrečiamų ligų kontrolės klausimais Baltijos jūros regione mandatas baigėsi birželio mėn. Jos veikla bus integruota į 2003 m. spalio mėn. Suomijos ir Norvegijos ministrų pirmininkų priimto projekto „Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje“ veiklą. Švedija pirmųjų dviejų metų laikotarpiui buvo išrinkta pirmininkaujančia valstybe. Pirmaisiais metais Suomijos finansuojamas sekretoriatas buvo įkurtas tiesiog BJVT Striomsborgo sekretoriato patalpose Stokholme. Po vieną ekspertą iš Lietuvos ir Švedijos buvo paskirta darbui sekretoriate. Sekretoriatas padės ruošti partnerystės metinius posėdžius, paruošti ir įgyvendinti projektus bei sukurti ir išlaikyti duomenų bazę, reikalingą veiklai koordinuoti.

 

Estijos Socialinių reikalų ministerijos Generalinė direktorė Katrin Saluvere pristatė temą „Sveikatos iššūkiai Estijoje. Ar yra naujų sprendimo būdų?“. K. Saluvere parodė keletą skaidrių su duomenimis apie gyvenimo trukmę ir įvairią ligų statistiką Baltijos jūros regione. Estijos rodikliai šioje statistikoje nebuvo labai geri, išskyrus vėžio ligas, kurių atvejų daugiausia Danijoje ir Norvegijoje. K. Saluvere teigimu, finansiniai suvaržymai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios bendradarbiaujant sveikatos srityje Baltijos jūros regione nebuvo išnaudotos visos galimybės. Ji pabrėžė, kad būtina plėtoti analitinius pajėgumus. Darbo grupės užkrečiamų ligų kontrolės klausimais veikla padarė didelį teigiamą poveikį. K. Saluvere pasveikino projekto „Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje“ iniciatyvą.

 

Vokietijos Parlamento narys ir Federalinės Sveikatos ir socialinio saugumo ministerijos Parlamentinis valstybės sekretorius Franz Thönnes pasisakė tema „Kaip įveikti socialinės ir sveikatos politikos iššūkius – bendros pastangos Šiaurės šalyse“. Jo nuomone, pats didžiausias iššūkis – tai kova su nedarbu. Norint kurti gerovę ir dalyvauti socialiniame gyvenime, labai svarbu turėti darbą. Nedarbo lygis Baltijos jūros regione svyruoja nuo keturių procentų Norvegijoje iki beveik 17 procentų Lenkijoje. Kai kuriose Rytų Vokietijos dalyse jis gali būti pakilęs net iki 20 procentų. F. Thönnes teigė, kad ŽIV/AIDS plinta ir Europoje. Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje yra infekuoti nuo 1,2 iki 1,8 milijono žmonių. Rusijoje ir Estijoje ŽIV/AIDS infekuotųjų asmenų skaičius auga sparčiausiai. Kova prieš AIDS turi būti pačiu svarbiausiu prioritetu. Svarbių žingsnių laukiama konferencijoje „Europa ir ŽIV/AIDS: nauji iššūkiai, naujos galimybės“, kuri įvyks rugsėjo 16 - 17 d. Vilniuje. „Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje“ yra šiam tikslui tinkamas forumas. Prevencija gali geriausiai padėti išvengti tolimesnio epidemijos plitimo.

F. Thönnes priminė penktojo Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimo birželio mėn. Laulasmaa (Estija) metu priimtas vyriausybių vadovų išvadas. Dalyviai aiškiai reikalavo užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, bei su ja kovoti. F. Thönnes teigimu, tarptautiniai projektai jau pradedami įgyvendinti, tai rodo, pvz., geri Vokietijos ir Latvijos policijos darbo rezultatai. Iš Vokietijoje registruotų nukentėjusiųjų moterys iš Latvijos sudarė tik tris procentus, o iš Lietuvos – 11 procentų. Kalbėdamas apie parlamentarų vaidmenį, vykdant sveikatos politikos užduotis, F. Thönnes teigė, kad parlamentarai neturėtų vengti atkreipti dėmesį į neigiamas arba nepageidaujamas tendencijas savo šalyse. Jis paragino Baltijos jūros regiono valstybes savęs paklausti, ar joms pasisekė priartinti Rusiją. Jis pakvietė šalis įveikti suskilimą, varginusį jas ištisus dešimtmečius.

 

Švedijos Parlamento nario ir Šiaurės Tarybos Prezidento Gabriel Romanus pranešimo tema buvo: „Pavojai visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje Baltijos jūros regione“, kuriame jis nagrinėjo ryšį tarp alkoholio ir nusikaltimų. Jis pažymėjo, kad nelegalūs narkotikai yra rimta problema, tačiau tvirtino, kad alkoholis yra 10 ar netgi 20 kartų svarbesnė sritis, kalbant apie žmonių, kurių sveikatai tai turi neigiamą poveikį, skaičių. Problema slypi tame, kad alkoholio vartojimą skatina legali pramonė. Prevencija yra daug svarbesnė nei gydymas, nes gydymas yra brangus ir nelabai sėkmingas. G. Romanus užsiminė apie PSO ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad taikant mokesčius ir ribojant įsigijimo galimybes, galima efektyviausiai užkirsti kelią alkoholio piktnaudžiavimui. Jo teigimu, viešos informacinės kampanijos nėra veiksmingos, jeigu sumažinamos kainos ir amžius, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus, o parduotuvių darbo laikas pailginamas. Šiaurės Taryba priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybes stengtis sumažinti galimybes įsigyti alkoholį. Deja, Švedijoje yra praktiškai neribojama teisė importuoti alkoholinius gėrimus asmeniniam naudojimui. G. Romanus nuomone, ironiška tai, kad mokslas suteikia vis daugiau informacijos apie alkoholio žalą, o tuo tarpu ES rinkos ekonomika skatina visai priešingas tendencijas. Parlamentarai privalo stengtis pasiekti tai, ką norime matyti ES. Mes turime džiaugtis laisva prekyba, bet vis dėlto vengti ir neigiamo, pvz., alkoholio poveikio.

 

Ambasadorius ypatingiems pavedimams ir BJVT Vyresniųjų pareigūnų komiteto (VPK) pirmininkas Jozef Wiejacz džiaugėsi puikiais rezultatais Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo srityje. Žvelgdamas į 14 metų regioninio bendradarbiavimo patirtį, jis prisiminė 1990 m. dalyvavęs pirmajame vyriausybių vadovų posėdyje ir 1992 m. padėjęs ruošti steigiamąjį BJVT posėdį Kopenhagoje. J. Wiejacz ėjo VPK pirmininko pareigas ir pirmojo Lenkijos pirmininkavimo metu 1994 - 1995 m. Jis sakė esąs optimistiškai nusiteikęs dėl sprendimo, kurį turės priimti VPK dėl NVO konsultacinio komiteto paraiškos suteikti specialų dalyvio statusą. BJVT pirmininkaujanti Lenkija ir jos vyriausybė visiškai remia Lenkijos organizatorių idėją penktąjį Baltijos jūros regiono NVO forumą organizuoti Gdynėje 2005 m. gegužės 12 – 14 d. J. Wiejacz pabrėžė kultūrinio bendradarbiavimo svarbą ir užsiminė apie Ars Baltika forumą, kuris įvyks rugsėjo 23 – 25 d. Gdanske.

J. Wiejacz pažymėjo, kad šių metų pabaigoje planuojamas ketvirtasis BJVT ombudsmenų posėdis, kuri tikriausiai įvyks Varšuvoje. Maždaug Lenkijos pirmininkavimo pabaigoje Lenkijos mokslų akademija planuoja organizuoti konferenciją, kad pradėtų labiau sistematišką bendradarbiavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Kaip teigė A. Rotfeld, Lenkijos pirmininkavimo metu visiškai remiama parlamentinio bendradarbiavimo plėtros idėja. Pasak J. Wiejacz, tai BJPK teisė siūlyti, ar parlamentinis matmuo turėtų būti įtrauktas į BJVT statutą, kurio nuostatos dabar yra peržiūrimos.

 

Latvijos Parlamento narys ir BJPK Nuolatinio komiteto narys Janis Reirs pirmininkavo trečiojoje sesijoje, kurios diskusijų tema - „Aplinkosaugos iššūkiai – tarša ir eutrofikacija“.

 

Suomijos Aplinkosaugos ministras Jan-Erik Enestam savo pranešimui pasirinko temą „Baltijos jūra – bendra atsakomybė tolimesnei apsaugai“. J. Enestam teigimu, Baltijos jūros situacija nėra labai gera. Nepaisant ES plėtros, daugelis aplinkosaugos iššūkių lieka tie patys. Apie 85 milijonus žmonių, gyvenančių Baltijos jūros regione prie drenažo sistemų, išmoko gerbti jūrą ir nenaudoti jos kaip atliekų sąvartyno. Tačiau žmonių veikla vis dar kelia nuolatinį pavojų jautriai ir unikaliai jūros ekosistemai. Aplinkosaugos situacija vis dar blogėja. J. Enestam apgailestavo dėl daugybės nusižengimų, įsipareigojant vykdyti ir įgyvendinant su aplinkosauga susijusius sprendimus.

J. Enestam teigimu, vieni didžiausių dabartinių iššūkių yra susiję su eutrofikacija, rizika, kylančia dėl sparčiai didėjančio naftos transporto ir nuolat atsirandančių žalingų medžiagų, pvz., dioksinų. Į Baltijos jūrą patenka vis dar pernelyg dideli maistingųjų medžiagų, azoto ir fosforo, kiekiai. Eutrofikacija atsiranda lėčiau nei įvyksta naftos tanklaivių nelaimingas atsitikimas, tačiau pasekmės gali būti tokios pat dramatiškos. Beveik kiekvieną vasarą „žydintis vanduo“ ir dumblių sankaupos krante ir žvejybos tinkluose yra aiškūs eutrofikacijos ženklai. Ekologinės pasekmės yra blogesnės nei matomas poveikis. Remiantis HELCOM, virš 50 procentų viso išmetamo azoto ir fosforo kiekio atplaukia iš pasklidusių taršos šaltinių. Labiausiai Baltijos jūrą maisto medžiagomis teršia dideli didžiausių Nevos, Vyslos, Oderio, Nemuno ir Dauguvos upių baseinai. Žemės ūkio srityje yra daugiausia pasklidusių jūros taršos šaltinių. Santykinai Suomijos įlanka yra labiausiai užterštas Baltijos jūros subregionas, į kurį patenka daugiausia teršalų. Dideli iš Rusijos atplaukiantys nuotekų kiekiai daro poveikį visai įlankai, o Suomijos pakrantės ypač jautrios taršos iš Suomijos atžvilgiu. J. Enestam išvardino įvairias priemones, kurias taiko Suomijos vyriausybė, siekdama apsaugoti aplinką.

2003 m. Suomijos įlankoje terminalais transportuojamos naftos kiekis išaugo iki maždaug 80 milijonų tonų. Buvo užsiminta, kad 2010 m. šis kiekis gali siekti 150 milijonų tonų. Nuo 2004 m. liepos 1 d. įlankoje veikia Jūrų transporto valdymo ir informacinė sistema (VTMIS). Tai bendrų Estijos, Suomijos ir Rusijos pastangų rezultatas. Suomija sveikina 2004 m. kovo mėn. priimtą HELCOM sprendimą sudaryti vienodas ledo ir ledlaužių paslaugų klasifikacijos taisykles. Remdamasis ŠMT iniciatyva parengti žemėlapius, nurodant pavojingas vietas naftai išsilieti Baltijos jūroje, Suomijos aplinkosaugos institutas sudarė Reagavimo nelaimingo atsitikimo atveju jūroje sistemą (MARIS). Šioje sistemoje pateikiamas bendras žemėlapis, kuriame įmanoma pasirinkti įvairius duomenų derinius, susijusius su pavojumi ir reagavimu, išsiliejus naftai. MARIS sistemos paslaugomis naudojasi už reagavimą taršos atveju atsakingos Baltijos jūros regiono valstybių institucijos, Šiaurės Ministrų Taryba ir HELCOM sekretoriatas.

Suomija stengiasi kuo greičiau uždrausti viengubo korpuso tanklaivius. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūros saugos komitetas jau nusprendė didelę Baltijos jūros regiono dalį paskelbti ypač jautria jūros teritorija. Suomija, įsigydama bei modernizuodama jūrų transporto priemones, specialiai naudojamas, siekiant užkirsti kelią naftos išsiliejimui, yra pati vis labiau pasirengusi reaguoti nelaimingų atsitikimų atveju. Suomija toliau remia Estijos ir Rusijos pastangas užkirsti kelią naftos išsiliejimui atviroje jūroje. J. Enestam atkreipė dėmesį į 2004 m. IMO Tarptautinę konvenciją dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir paragino Baltijos jūros regiono institucijas parengti atitinkamus regioninių strateginių veiksmų planus.

 

HELCOM pirmininkas Artūras Daubaras kalbėjo tema „HELCOM – Baltijos jūros regiono valstybių veiksmai, siekiant išvengti taršos“. Jo teigimu, apie 50 milijonų žmonių gyvena teritorijoje, nutolusioje nuo Baltijos jūros pakrantės linijos maždaug 10 km. Jūros vanduo sūrokas, nes į ją patenka nuotekos iš maždaug 200 upių. Visiškai vanduo pasikeičia tik per 30 metų per Danijos sąsiaurį. Nuo 1974 m. vyksta tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant apsaugoti Baltijos jūros jūrinę aplinką. 1992 m. Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos įsigaliojo 2000 m.

A. Daubaras teigė, kad HELCOM rezultatai pasiekti tiek politikos, tiek aplinkosaugos srityse. Prioritetai yra šie: bendra stebėsena, gamtos draustiniai ir biologinė įvairovė, eutrofikacija, pavojingų medžiagų saugumas ir gabenimas jūrų transportu, o taip pat reagavimas nelaimingų atsitikimų atveju. HELCOM eutrofikaciją įvertina kas penkerius metus. 1988 m. ministrų deklaracija ragino 50 procentų sumažinti fosforo kiekį. Siekiant šio tikslo, jau padaryta didelė pažanga. Pasklidusių taršos šaltinių kiekis mažinamas lėčiau nei pirminių taršos šaltinių. Tikimasi, kad po ES plėtros sumažės teršalų iš žemės ūkio. Metalų (gyvsidabrio, kadmio, švino, vario, cinko) koncentracija Baltijos jūroje daug didesnė nei Atlanto vandenyne. Dioksinų koncentracija Baltijos jūroje vis dar viršija naujai ES nustatytą dioksino kiekio žuvyse normą. A. Daubaras padarė išvadą, kad aplinkosaugos situacija pagerėjo, bent jau tam tikrų aspektų atžvilgiu. Tačiau vis dar lieka iššūkių, nes auga vartotojų skaičius Baltijos jūros regione. Visi suinteresuoti asmenys, tarp jų ir politikai, turi labiau stengtis apsaugoti Baltijos jūros aplinką.

 

Rusijos Parlamento narys ir Rusijos Valstybės Dūmos Ekologijos komiteto pirmininkas Vladimir Grachev pasisakė tema „Aplinkosauga Baltijos jūros regione“. Jis kalbėjo apie naują, po ES plėtros susidarančią struktūrą. Rusija siekia bendradarbiauti su savo kaimynais, ypač aplinkosaugos, o taip pat žmonių teisių srityse. V. Grachev teigė, kad Baltijos jūra gali tapti teroristų taikiniu. Čia taip pat slypi didelė grėsmė dėl galinčių sprogti senų Antrojo pasaulinio karo sprogmenų, galbūt net yra pavojus, kad gali įvykti nelaimingų atsitikimų dėl senų cheminių ginklų. Poveikis būtų siaubingas.

Galbūt tikra vandens taršos grėsmė kyla dėl daugybės medžiagų, kurių pilna jūroje. Kartu su balastiniais vandenimis išmetamas ir kuras, o tai sukelia ypač didelę žalą. Danija, Norvegija ir Švedija atliko tyrimus šia tema. Iš visų teršalų didžiausią grėsmę kelia pavojingos atliekos. V. Grachev šią problemą iškėlė Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Artimiausiu metu turi pasirodyti atitinkama ataskaita.

V. Grachev teigimu, kiekvienas turi prisijungti prie pastangų sumažinti taršą nuo žemės ūkio iki upių. Jis papasakojo apie naują aplinkosaugos projektą, susijusį su Rusijos naftos produkcija, ir pats galėjo paliudyti, kad nė vienas naftos lašelis nenutekėjo į Baltijos jūrą. Jis teigė, kad Rusija gana stipriai įsitraukė, siekiant, kad Baltijos jūra būtų pripažinta ypač jautria jūros teritorija. Tačiau nėra aišku, kurios normos bus taikomos, paskelbiant jūrą ypač jautria jūros teritorija, o tai būtina išsiaiškinti. Rusija nori didesnio saugumo ir griežto aplinkosaugos standartų laikymosi. V. Grachev teigė, kad ypač jautrios jūros teritorijos statuso suteikimas Baltijos jūrai priminė jam Kioto protokolo situaciją. Buvo rekomenduojama, kad Rusija jį pasirašytų, tačiau jai trūko mokslinio pagrindo. Rusijos požiūriu, Kioto protokolas buvo ekonomiškai neperspektyvus, o tą patį galima pasakyti ir apie pripažinimą ypač jautria jūros teritorija. Dėl šios priežasties Rusija nenori tam pritarti, tačiau ji neprieštarauja pačiam darbui. V. Grachev nuomone, antrasis Šiaurės dimensijos veiksmų planas galėtų būti naudingas Vakarų Europai, skatinant tvarią plėtrą. Šios srities politikoje reikia išlaikyti aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių kriterijų pusiausvyrą.

 

Šlėzvigo-Holšteino Landtago Pirmininkas ir BJPK Nuolatinio komiteto narys Heinz-Werner Arens pirmininkavo paskutinei sesijai, kurios metu vienbalsiai buvo priimta konferencijos rezoliucija. Kito BJPK Nuolatinio komiteto posėdžio, įvyksiančio spalio 2 - 3 d. Krokuvoje, metu bus diskutuojama, kokios pastangos turi būti dedamos, siekiant toliau plėtoti parlamentinę dimensiją Baltijos jūros regione. Tikimasi, kad posėdyje bus nutarta, ar įsteigti darbo grupę, ar paskirti pranešėją. Galutinė konferencijos rezoliucija buvo audringų diskusijų tema dokumentų projektų rengimo komitetuose, ypač dėl Baltijos jūros pripažinimo ypač jautria jūros teritorija. Galutinėje rezoliucijoje pabrėžiama Šiaurės dimensijos partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje, ES kaimynystės politikos, pilietinės visuomenės įtraukimo ir jūrinės aplinkos apsaugos svarba. Rezoliucijoje prašoma, kad BJPK Nuolatinis komitetas pateiktų pasiūlymus, kaip toliau plėtoti parlamentinę dimensiją BJPK valstybėse. BJPK 2004 m. rezoliucijoje netiesiogiai remiama ypač jautrios jūros teritorijos statuso suteikimo idėja ir užsimenama, kad, minint Helsinkio konvencijos pasirašymo trisdešimtmetį, būtina įgyvendinti jos rezultatus bei pateikiami kiti raginimai jūros saugumo srityje.

 

14-oji Baltijos jūros parlamentinė konferencija įvyks 2005 m. rugpjūčio 28 – 30 d. Vilniuje.

 

 

Priedai:

 

1. Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos ad hoc darbo grupės posėdžio dėl Europos Sąjungos reikalų ataskaita;

2. Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos darbo grupės posėdžio dėl 5 – ojo jungtinio Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos posėdžio planavimo išvados;

3. 13 – ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje priimta rezoliucija.

 

 

 

 

Tvirtino:

 

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

 

 

 

 

Parengė:

 

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė