|
1. Aplinkos ministerija
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
3. Švenčionių rajono savivaldybė
|
1. Vyriausybė, svarstydama 2005 metų valstybės biudžeto projektą, iš dalies atsižvelgė į mūsų prašymus dėl asignavimų 2005 metams padidinimo kai kurioms gamtosauginėms veiklos sritims (pesticidų tvarkymui, aplinkos monitoringui ES paramos lėšų administravimui ir kt.). Tačiau atsižvelgiant į vis didėjančius ES direktyvų reikalavimus gamtosaugos bei aplinkotyros srityse, 2005 metams ministerijai numatytų skirti lėšų nepakaks.
Nuo 2005 m. pertvarkius nacionalinę aplinkos monitoringo sistemą pagal ES direktyvų reikalavimus aplinkos būklės matavimų kiekiui ir kokybei, monitoringo apimtys neišvengiamai išaugs keletą kartų (atskirose srityse net iki 9 kartų), lyginant su 1999-2004 m. Valstybine aplinkos monitoringo programa. Siekiant užtikrinti valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010 m. programos (toliau Programos) priemonių įgyvendinimą 2005 metais, asignavimus šios programos vykdymui reikėtų padidinti 3,6 mln.Lt. Papildomai 2005 m. biudžete šiam tikslui numatyta tik 1,07 mln. litų. Šių lėšų nepakanka numatytoms 2005 m. monitoringo priemonėms įgyvendinti.
Atsižvelgiant į esamas finansines galimybes ir dėl lėšų trūkumo 2005 m. stabdant šalies monitoringo sistemos modernizavimą bei duomenų kokybės gerinamą iki visiško atitikimo ES aplinkos sektoriaus direktyvų reikalavimams, minimaliai reikėtų skirti dar bent 450 tūkst. litų šioms prioritetinėms valstybinės aplinkos monitoringo programos priemonėms finansuoti:
1) Ekosistemų monitoringui, kurio dėka stebima iš kitų šalių atnešama oro tarša bei bendras Lietuvos oro baseino užterštumo lygis ir jo pokyčiai. Šie stebėjimai vykdomi pagal tarptautines Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) ir Bendradarbiavimo Sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksiško monitoringo srityje (ICP IM) programas. Šioje stebėjimų sistemoje dalyvauja ir duomenis Aplinkos duomenų centrui Helsinkyje pastoviai teikia 23 šalys. Foninio oro stebėjimų dėka surenkami duomenys pagal Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų konvencijos ir jos protokolų. 2002 m. vasario 12 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/EB dėl ozono aplinkos ore, 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės reikalavimus. Kitų parametrų, matuojamų ekosistemų monitoringo metu, duomenys tiesiogiai reikalingi 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvos 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išmetamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, HELCOM 1988 m. Ministrų Deklaracijos, reikalaujančios iki 2010 m. 50% sumažinti azoto ir fosforo išmetimą į Baltijos jūrą, bei Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos (Žin., 2003, Nr. 83-3792) reikalavimams įgyvendinti;
2) Gyvosios gamtos monitoringui, kurio priemonių, numatytų 2005 m. nevykdymas reikštų nevykdymą įpareigojimų dėl duomenų ir informacijos teikimo, numatytų 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvoje 78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės, 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EBB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos, Direktyvoje 2000/60/EB. Būtų reikiamais terminais nepradėta rinkti informacija, būtina EK institucijoms, atsakingoms už ES aplinkosaugos politikos tikslų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europos Sąjungoje iki 2010 m. (Sprendimas 1600/2002/EB) ir iki 2015 m. pasiekti gerą vandens telkinių būklę įgyvendinimą. Be to, nebūtų vykdomi ICES ir HELCOM reikalavimai bei ES reglamentai informacijai dėl nacionalinių žvejybos kvotų nustatymo.
Naujos veiklos sritys aplinkosauginiame inspektavime investicinių projektų aplinkosaugos srityje priežiūra ir kontrolė regionuose, atliekų tvarkymas, ekologinių avarijų prevencija reikalauja naujų žinių. Būtina siekti, kad visi aplinkos inspektavimo ir aplinkos įstatymų vykdymo užtikrinimo padaliniai atitiktų Europos Sąjungos standartus. Tačiau kvalifikacinių reikalavimų didinimas turėtų sąlygoti ir darbo užmokesčio didėjimą. Vadovaujantis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 280, minimaliai darbo užmokesčio fondą (įskaitant ir įmokas socdraudimui) Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos departamentams reikėtų padidinti 1 526 tūkst. Lt. Planuojama padidinti tik 500 tūkst. Lt., t.y. 1 026 tūkst. Lt. mažiau.
Aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-135 patvirtintame Europos Sąjungos teisės aktų derinimo priemonių 2004 m. plane numatyta perkelti Europos parlamento ir Tarybos 2001 m. birželio 27 d. direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo. Tiesioginiai priimtų nacionalinių teisės aktų, susijusių su šia direktyva, vykdytojai bus regionų aplinkos apsaugos departamentai bei Aplinkos apsaugos agentūra. Derinant direktyvos perkėlimo į nacionalinius teisės aktų projektus minėtų įstaigų atstovams, kaip tiesioginiams vykdytojams ir geriausiai žinantiems realią situaciją, teks vykti į Europos komisiją pagrįsti į nacionalinius teisės aktus perkeliamos direktyvos nuostatas. Toks aplinkos apsaugos įstaigų specialistų komandiruočių į Europos komisiją poreikis gali atsirasti ir perkeliant Europos parlamento ir Tarybos 2003 m. spalio 13 d. direktyvą 2003/87/EB dėl prekybos šiltnamio dujomis schemos bendrijos viduje nustatymo ir pakeičiančią Tarybos direktyvą 96/67/EEC. Tačiau lėšų tokių komandiruočių finansavimui aplinkos apsaugos įstaigos neturi. Todėl išlaidas komandiruotėms šioms įstaigoms minimaliai reikėtų padidinti 208 tūkst. Lt.
2004 m. pradėta Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus rekonstrukcija, įrengiant naują kondencionavimo sistemą. Tačiau jau keletą dešimtmečių nebuvo atliekamas ir muziejaus vidaus patalpų remontas.
Administracinių patalpų, eksperimentinės taksidermijos laboratorijos, Ventės rago ornitologinės stoties vidaus einamajam remontui reikėtų skirti 500 tūkst. Lt.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus biudžeto asignavimus ministerijai pavaldžioms įstaigoms prašytume padidinti 2 184 tūkst. Lt.
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi norėdamas informuoti apie esamą situaciją valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Nepaisant visų per pastaruosius ketverius metus įgyvendintų taupymo priemonių, vis dar neįmanoma subalansuoti plečiamų tarnybos funkcijų, ugniagesių gelbėtojų darbo krūvio ir darbo užmokesčio.
Ugniagesio gelbėtojo profesija visame pasaulyje priskiriama prie didelės rizikos profesijų kategorijos. Deja, iki šiol ugniagesių atlyginimas, išskaičiavus mokesčius, yra tik 860 Lt. Be to, priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose skaičiuojant darbo užmokestį dar taikomas indeksavimo koeficientas. 2005 metams numatyti valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui leistų skaičiuoti atlyginimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybės tarnautojams taikant 0,95 indeksavimo koeficientą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai 2005 metams reikėtų darbo užmokesčiui 3,6 mln. litų bei 1,0 mln. litų socialinio draudimo įmokoms. Šios papildomos lėšos sudarytų sąlygas mokėti atlyginimus netaikant indeksavimo koeficiento. Siekiant iš dalies padidinti indeksavimo koeficientą, 2005 metams reikėtų skirti nors 1,5 mln. litų darbo užmokesčiui bei 0,4 mln. litų socialinio draudimo įmokoms, tuomet atlyginimai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybės tarnautojams būtų mokami taikant iki 0,97 indeksavimo koeficientą.
Šiemet Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai gesino daugiau kaip 12000 gaisrų ir atliko per 4000 gelbėjimo darbų. Jų metu dėl didelio darbo intensyvumo stipriai susidėvi gaisrinė ir gelbėjimo technika, tenka dažniau keisti ir remontuoti gaisrinių automobilių detales: pavarų ir galios paėmimo dėžes, gaisrinius siurblius, variklius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos eksploatuoja 759 gaisrinius ir gelbėjimo automobilius, iš kurių trečdaliui reikalingas einamasis arba vidutinis remontas. Ypač daug remonto išlaidų reikia seniems rusiškiems automobiliams, kurie sudaro apie 75 proc. šalies gaisrinių ir gelbėjimo automobilių parko. Šiais metais skirta tik 50 proc. lėšų, reikalingų transportui išlaikyti. Pasikeitus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudi mo sąlygoms, 100 proc. išaugo draudimo įmokos. Be to, palyginti su praėjusiais metais, apie 20 proc. padidėjo degalų bei kitų eksploatacinių medžiagų kainos.
Vien tam, kad daugiau kaip 11 metų eksploatuojami gaisriniai ir gelbėjimo automobiliai, kurie sudaro apie 73 proc. visų gaisrinių ir gelbėjimo automobilių, atitiktų transporto priemonėms keliamus reikalavimus, kasmet reikia įsigyti 800 vnt. padangų, 300 vnt. akumuliatorių, 30 vnt. gaisrinių siurblių, 30 vnt. vakuuminių aparatų bei kitų agregatų ir deta lių.
Taip pat būtina šalies priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų automobilius nors iš dalies aprūpinti degalais ir kitomis eksploatacinėmis medžiagomis bei kompensuoti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų padidėjimą.
Atsižvelgdamas į esamą situaciją ir siekdamas nors iš dalies pagerinti gaisrinių ir gelbėjimo automobilių parko būklę bei užtikrinti visavertį priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų funkcionavimą, prašyčiau Jūsų realiai įvertinti situaciją ir tarpininkauti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai 2005 metams būtų skirta 3,6 mln. Lt darbo užmokesčiui, 1,0 mln. Lt valstybinio socialinio draudimo įmokoms bei transporto eksploatacijos išlaidoms 1,0 mln. litų.
3. Švenčionių rajono savivaldybės 2005-2007 valstybės investicijų programos projektas buvo pateiktas Finansų ministerijai, tačiau dabar paaiškėjo, kad Švenčionėlių valymo įrenginių statyba ir jos užbaigimas į 2005-2007 metų valstybės investicijų programą neįrašytas.
2004 metų vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.140 "Dėl Valstybės investicijų 2004-2006 metų programoje numatytų 2004 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimo valdytojus ir investicijų projektams" Švenčionėlių miesto nuotekų valymo įrenginių statybai iš Valstybės biudžeto skirta 1 mln. LT. 2004 metų gegužės 10 d. šio projekto atvirą projektavimo paslaugų pirkimo konkursą laimėjo UAB "Baltijos konsultacinė grupė", kuri paruoš projekto aprūpinimo dokumentaciją, reikalingą pradėti ir vykdyti Švenčionėlių naujųjų nuotekų valymo įrenginių statybos ir įrangos pirkimo konkursą, bei parengiamuosius darbus.
Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2004 metų balandžio 29 dienos sprendimu Nr.T-85 nusprendė rengiant 2005 metų savivaldybės biudžeto projektą, numatyti valymo įrenginių statybos finansavimą iki 25 proc., t.y. 2,1 mln. LT. Valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti reikia 5,5 mln. LT.
Prašome tarpininkauti, kad valstybės investicijų programoje būtų numatytas Švenčionėlių miesto valymo įrenginių statybos tęstinumas. |
Pritarti
Pritarti
Pritarti |
|
