APIE KOMISIJOS VEIKLĄ 2004-11-15 Nr. 119-05-462

2001-2004 METAIS

 

Šeimos ir vaiko reikalų komisijoje dirbo 9 Seimo nariai: Giedrė Purvaneckienė (Komisijos pirmininkė), Ona Babonienė, Irena Degutienė, Janė Narvilienė, Egidijus Skarbalius, Dalia Teišerskytė, Valdemar Tomaševski, Valerij Tretjakov, Virmantas Velikonis. Darbą jie buvo pasiskirstę pagal veiklos sritis. Komisija savo veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymų, kitų teisės aktų, Seimo statuto, Komisijos nuostatų reikalavimais. Įstatymų, kitų teisės aktų projektus Komisija svarstė papildomo komiteto teisėmis.

2001-2004 metais buvo surengta 113 Komisijos posėdžių, kuriuose apsvarstyti 336 klausimai. Komisijos posėdžiuose buvo išnagrinėti 137 įstatymų, kitų teisės aktų projektai. Išnagrinėjus ir apsvarsčius teisės aktų projektus papildomo komiteto teisėmis Seimo posėdžių sekretoriatui pateiktos 123 išvados.

Be to, Komisija kartu su Seimo komitetais organizavo išplėstinius posėdžius, teisės aktų projektų klausymus. Komisija, jos nariai dalyvavo 25-se Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos komitetų posėdžiuose bei teisės aktų klausymuose.

Komisijos iniciatyva Seimo Valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė parengė Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos projektą, kuris 2003 m. gegužės 20 d. patvirtintas Seimo nutarimu Nr. IX-1569. Koncepcijos pagrindu pastaruoju metu yra rengiama vaiko gerovės strategija, analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistema, įtraukiant valstybės bei mokslo institucijas.

Komisija aktyviai dalyvavo Prezidento sudarytoje darbo grupėje vaiko globos, jo teisių apsaugos problemoms spręsti, o taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarpžinybinėje darbo grupėje įvaikinimo procesui Lietuvoje gerinti.

Kartu su Nacionalinio konsultacinio moterų forumo atstovėmis buvo nagrinėjamos ir aptariamos moterų, vaikų, šeimos problemos. Gilesnei šių klausimų analizei ir pasiūlymams teikti iš Nacionalinio konsultacinio moterų forumo valdybos narių buvo sudaryta darbo grupė.

Komisija 28 posėdžiuose nagrinėjo ir svarstė ministerijų, kitų valstybės institucijų veiklą parlamentinės kontrolės kontekste, išklausė departamentų, kitų padalinių vadovų informaciją apie teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. Vykdydama parlamentinę kontrolę Komisija siekė, jog būtų taikomi Europos teisės, Jungtinių Tautų bei Hagos konvencijų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko, moterų teises, jų interesų apsaugą, reikalavimai. Kartu su ministerijų, tarnybų, kitų valstybės institucijų vadovais, specialistais, teisininkais, visuomeninėmis organizacijomis, buvo siekiama išsiaiškinti reikalingas teisės aktų pataisas.

Nuolat buvo nagrinėjamos gautos konferencijų rezoliucijos, visuomeninių organizacijų, piliečių pasiūlymai, aptariami laiškuose keliami klausimai. Ne kartą buvo nagrinėta vaiko teises ginančių institucijų veikla, aptartos gausių šeimų problemos, išklausytos valstybės institucijų informacijos. Siekiama, kad keliamos negerovės būtų šalinamos teisinėmis priemonėmis.

Komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, ne kartą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento, Paramos šeimai, Vaikų ir jaunimo skyriaus vadovais, specialistais nagrinėjo ir aptarė vaikų globos bei Vaikų teisių apsaugos tarnybų veiklos problemas. Siekiant geriau apsaugoti vaiko teises, Komisija inicijavo ir rengė atitinkamų teisės aktų pataisas.

Išklausius Įvaikinimo tarnybos vadovės informaciją, išsiaiškinus trūkumus įvaikinimo srityje, buvo inicijuotos bei rengiamos Civilinio kodekso Trečiosios knygos "Šeimos teisė" pataisos, aktyviai dalyvavome rengiant, nagrinėjant ir svarstant kitus teisės aktų projektus, teikėme pasiūlymus, išvadas.

Su Teisės instituto, Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos problemų sektoriaus, Kriminologinių tyrimų skyriaus, policijos komisariatų vadovais, asistentais, specialistais buvo nagrinėtos ir aptartos nepilnamečių nusikalstamumo problemos. Aptartos justicijos reformos pagrindinės kryptys, programos vykdymas bei justicijos reformos ypatumai rengiamame Baudžiamojo proceso kodekso projekte, numatyti atitinkamų įstatymų pakeitimai bei papildymai vaikų, moterų bei šeimų padėčiai gerinti, inicijuotos Civilinio, Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso, Administracinio kodeksų, kitų teisės aktų pataisos.

Komisija, vykdydama parlamentinės priežiūros funkcijas, rengė išvažiuojamuosius išplėstinius posėdžius. Kartu su Seimo Žmogaus teisių komitetu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijoje, dalyvaujant Švietimo ir mokslo ministerijos, departamento, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, vaikų teisių apsaugos tarnybų vadovams, specialistams, aptartos specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų problemos. Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlyta pateikti Seimui projektą, reglamentuojantį sunkiai auklėjamų vaikų mokymosi ir integravimosi į visuomenės gyvenimą.

Vilniaus miesto savivaldybės Motinos ir vaiko pensione kartu su Vilniaus policijos komisariato, miesto savivaldybės departamento, Socialinės paramos centro, Vaikų teisių apsaugos tarnybos, pensiono vadovais, specialistais buvo nagrinėtos ir aptartos pagalbos smurtą patiriančioms motinoms galimybės. Komisija paprašė Vilniaus miesto policijos komisariato pateikti siūlymus įstatymų pataisoms.

Gausių šeimų bendrijos, vaiko teises ginančių, kitų visuomeninių organizacijų problemos buvo nagrinėjamos ir aptariamos kartu su ministerijų, tarnybų savivaldybių, kitų valstybės institucijų specialistais.

Išvažiuojamajame posėdyje į Kauno miesto savivaldybės Vaikų gerovės centrą "Pastogė" buvo aptartos vaiko globos bei darbo su šeimomis problemos.

Kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, dalyvaujant Švietimo ir mokslo ministerijos vadovams, specialistams, Ikimokyklinio ugdymo asociacijos, vaikų darželių vadovams, buvo nagrinėtos ir aptartos ikimokyklinio ugdymo problemos rengiant Švietimo įstatymo projektą. Kartu su Parlamentine moterų grupe, dalyvaujant Vilniaus universiteto, Sociologijos, Teisės institutų, kitų mokslo institucijų mokslininkams, Lygių galimybių kontrolierei, ministerijų, tarnybų vadovams, specialistams, visuomeninių organizacijų atstovams buvo išnagrinėti ir aptarti sociologiniai tyrimai "Moteris Lietuvos visuomenėje".

Narystės ES sąlygomis Komisija stiprino savo darbą šeimos ir lygių galimybių srityje, atsižvelgiant į ES reikalavimus vaiko teisių klausimais, buvo vadovaujamasi Jungtinių Tautų konvencijų reikalavimais. Suorganizuoti 28 Komisijos susitikimai su Europos Sąjungos šalių, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, kitų institucijų vadovais, ekspertais.

Šeimos ir vaiko reikalų komisija palaiko ryšius su Švedijos parlamento, Švedijos valstybės programos vyr. patarėja Simon Ek, Ombudsmeno vadove Lena Nyberg, profesoriumi Stefan de Vylder, tarptautinės organizacijos Save the Children pirmininke G.Thurdin, Rusijos Ombudsmeno vadove dr. N.A.Lisicina, kitų šalių vaiko teisių apsaugos bei lygių galimybių kontrolės institucijomis.

2001-2004 metais surengtos 55 konferencijos (14 tarptautinių) bei seminarai, kiti renginiai. Renginiuose buvo nagrinėjamos ir aptartos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo, vaikų teisių apsaugos, jų teisių ir ekonomikos, smurto prieš vaikus ir moteris, motinystės ir tėvystės, moksleivių vasaros poilsio, jų užimtumo gerinimo, paauglių nusikalstamumo mažinimo, narkomanijos, AIDS ir kt. problemos. Komisija nagrinėdama šeimos, moterų, vaikų bei paauglių problemas į šią veiklą siekė plačiau įtraukti visuomenę.

Tarptautinėje konferencijoje "Nepilnamečių justicijos reforma Baltijos šalyse" kartu su ekspertais iš Europos tarybos, Vakarų šalių, kitų kaimyninių valstybių specialistais buvo išnagrinėti Nepilnamečių justicijos reformos tarptautiniai standartai, aptarti šalies teisinės bazės bei atitinkamų institucijų reformos klausimai.

Tarptautinėje dviejų dienų konferencijoje “Sukurkime Europą vaikams – lai vaiko teisės tampa realybe Europos Sąjungos programos plėtros proceso metu” priimtos rekomendacijos buvo pateiktos Užsienio reikalų ministerijai.

Diskusijoje prie apskrito stalo su moksleivių parlamento atstovais buvo aptarti Niujorke vykusio forumo ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos rezultatai bei moksleivių parlamento keliamos problemos.

Dalyvaujant Šiaurės Ministrų Tarybos sekretoriato vyriausiajam patarėjui socialiniais ir sveikatos klausimais Nils Petter Karlsson, Šiaurės kraštų informacijos biuro Lietuvoje direktoriui Knuht Hjorth Johansen, biuro koordinatorei, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų padalinių vadovams, buvo išnagrinėtas ir aptartas Šiaurės šalių veiksmų planas vaikų ir jaunimo padėčiai Lietuvoje gerinti.

Kartu su Didžiosios Britanijos ambasada bei Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija "Pagava" surengtoje tarptautinėje konferencijoje buvo nagrinėjamos šeimų, auginančių kurčius ar neprigirdinčius vaikus, problemos. Renginyje dalyvavo Europos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, konfederacijos FEREDA prezidentė Lena Fernstrom, Švedijos neprigirdinčių žmonių asociacijos HRF atstovė Helene Vistbacka-Roth, Anglijos kurčių vaikų bendrijos NDCS atstovas Iain Simpson.

Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija surengtoje tarptautinėje konferencijoje buvo nagrinėjamos priešmokyklinio ugdymo, kuriant vaiko gerovę, problemos. Kartu su SADM, Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų vadovais organizuotoje konferencijoje buvo apibendrintas Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso baigiamasis etapas, įteikti apdovanojimai bei surengta atrinktų darbų paroda.

Kartu su Lietuvos nacionaliniu UNICEF komitetu organizuotoje konferencijoje buvo aptartas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Lietuvos Respublikos ataskaitos Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui projektas ir pateikti pasiūlymai.

Savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, siekiant vaiko gerovės, klausimai buvo išnagrinėti ir aptarti kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotoje konferencijoje.

Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti kasmet buvo organizuojamos konferencijos, seminarai, diskusijos, vaikų piešinių, parodos. Moksleivių darbų paroda buvo organizuota surengus konferenciją "Atstatykime valdovų rūmus". Be to, pastoviai buvo atnaujinama vaikų piešinių, foto, rankdarbių parodos Seimo III-jų rūmų foje.

Nemažai renginių organizuota smurtui prieš vaikus, moteris sumažinti. Pagal Tarptautinės kampanijos žiniasklaidoje "16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų" programą Seime buvo organizuota paroda, spaudos konferencija, diskusijos.

Moterų organizacijų klausimai buvo aptarti konferencijoje, dalyvaujant Danijos bei Norvegijos moterų organizacijų atstovėms. Kartu su Vilniaus moterų krizių centru organizuotoje konferencijoje buvo išnagrinėti moterų organizacijų steigiamų krizių centrų bei telefoninių tarnybų ateities klausimai.

Per 4 Komisijos veiklos metus Seimo kronikai buvo pateikti 153 informaciniai straipsniai apie Komisijos veiklą, organizuojamus posėdžius, konferencijas, kitus renginius.

Pastoviai buvo teikiama informacija apie Komisijos veiklą internetiniame Šeimos ir vaiko reikalų komisijos puslapyje. Taip pat šiame puslapyje teikiama informacija apie vaiko, šeimos, moterų teises ginančias valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas, pateikiami teisės aktai ir kiti visuomenę dominantys klausimai. Nuolat bendravome su radijo, televizijos, dienraščių korespondentais, teikėme informaciją apie Komisijos veiklą, kvietėme juos į Komisijos organizuojamas konferencijas, seminarus, posėdžius, pasitarimus, diskusijas.

2001-2004 metais Komisija gavo 2587 įvairius raštus, laiškus, prašymus. Buvo parengta ir išsiųsta per 1760 laiškų, iniciatyvinių raštų bei atsakymų į gautus skundus, laiškus, prašymus. Nemaža dalis laiškuose keliamų problemų, pasiūlymų buvo svarstomi Komisijos posėdžiuose. Kasdien suteikiama konsultacija įstatymų taikymo ir kitais klausimais į Komisiją besikreipiantiems 2-3 piliečiams ar valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų darbuotojams.

Patarėja Justina Kirnienė

 

Tel. 239 68 22

veikla-2001-2004