LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 71 straipsniu, 2000 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. IX-60 sudarė nuolatinę Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją Komisijoje yra 9 nariai:

Eligijus Masiulis - komisijos pirmininkas

Artūras Vazbys - pirmininko pavaduotojas

Edvardas Kaniava

Kęstutis Kriščiūnas

Vytautas Kvietkauskas

Arminas Lydeka

Alfonsas Pulokas

Viktoras Rinkevičius

Valerijus Simulik

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai - Valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimas, jaunimo sporto, sveikatingumo, užimtumo klausimai; Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimas; didelio meistriškumo sportininkų ugdymas; Valstybinės sporto politikos įgyvendinimas. Taip pat komisija kuruoja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis ir jų finansavimo galimybes bei Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimą.

Per 2004 m. įvyko 1 Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis.

Komisija išsiuntė ir gavo 138 raštus, iš jų 42 jaunimo ir sporto visuomeninių organizacijų.

Sausio mėn. komisija surengė apskritojo stalo diskusiją dėl savanoriško darbo skatinimo Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Alfonsas Pulokas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai Artūras Melianas ir Stasys Kružinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų, nevyriausybinių jaunimo organizacijų atstovai, savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai. Sveikinimo žodžius diskusijos dalyviams tarė komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė, Valstybinės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Violeta Murauskaitė.

Socialinės etikos instituto konsultantas Arūnas Kučikas pristatė savanoriško darbo sampratą ir Vakarų šalių patirtį plėtojant savanorišką darbą. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros darbuotoja Jurgita Ribinskaitė papasakojo apie Europos savanorių tarnybos galimybes ir iššūkius, ji akcentavo, kad dalyvavimas Europos savanorių tarnyboje skatina tarpkultūrinį supratimą; suteikia neformalaus ugdymosi galimybę jauniems žmonėms; skatina jaunų žmonių sąmoningumą, savarankiškumą, supratimą apie visuomenės gyvenimą ir jos problemas, skatina aktyviai veikti kitų labui; prisideda prie vietos bendruomenės stiprinimo; skatina jaunų žmonių verslumą; skatina organizacijas mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti ne tik tarptautiniame, bet ir vietiniame lygmenyje; prisideda prie organizacijos atvirumo ir skaidrumo; padeda organizacijoms spręsti finansines ir personalo problemas; suteikia galimybę organizacijų bendradarbiavimui Europoje. Kaip dažniausiai pasitaikančios kliūtys savanoriško darbo plėtojimui buvo įvardintos supratimo ir palaikymo iš valdžios institucijų bei informacijos trūkumas, savanorio kišenpinigiams taikomas pajamų mokestis, neaiškumai dėl nulinio PVM tarifo taikymo, aiškios Migracijos tarnybos pozicijos savanorių atžvilgiu nebuvimas, vėluojanti Europos bendrijos parama ir lėtai besiformuojanti visuomenės nuomonė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistė Saulė Dagilytė apžvelgė savanoriško darbo teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Šiuo metu savanorišką darbą reglamentuoja Darbo kodeksas, LRV nutarimas dėl savanoriškų darbų organizavimo tvarkos, LRV nutarimas dėl savanorišką darbą atliekančių asmenų išlaidų kompensavimo tvarkos ir Labdaros ir paramos įstatymas.

"Jaunimo linijos" vadovas Paulius Skruibis kalbėjo apie savanorių galimybes teikiant psichologinę pagalbą, pasak jo kasmet “Jaunimo linija” sulaukia daugiau kaip 40 000 skambučių, 78% jaunų žmonių, kurie yra skambinę į “Jaunimo liniją”, teigė, kad pokalbis su savanoriu konsultantu padėjo jiems įveikti savo problemas, apie “Jaunimo liniją” žino apie 73% Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų, tarp 15-29 m. jaunų žmonių, patyrusių išgyvenimus, kai buvo reikalinga psichologinė pagalba, žinančių apie "Jaunimo liniją" yra net 91% (“Baltijos Tyrimai”, 2003 m.).

Jaunimo visuomeninės organizacijos "A.C.Patria" pirmininkė Neringa Junčytė apibūdino savanoriškos veiklos formas, savanoriškos tarnybos ypatumus ir ugdymą(si) savanoriško darbo metu, Šakių rajono jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė svarstė apie savanoriško darbo skatinimo galimybes savivaldybėse ir lygino jas su Belgijos patirtimi.

Sausio mėn. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos atstovai dalyvavo konferencijoje "Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje", kurioje buvo pristatyta jaunimui palankių paslaugų koncepcija, projektas "Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje" bei jo įgyvendinimo kryptys. Šio projekto tikslas - remiantis jau esamomis iniciatyvomis ir vietos savivaldų galimybėmis, kurti jaunimui palankias paslaugas bei jas įgyvendinti, ir taip stiprinti jaunų žmonių sveikatą, raidą ir apsaugą. Planuojama, kad projekte dalyvaus Vilniaus ir Alytaus miestų, Kauno, Utenos, Akmenės rajonų ir Druskininkų savivaldybės. Įgyvendinant projektą ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo psichinės sveikatos stiprinimui, žalingų įpročių, ŽIV/AIDS ir kitų lytinių keliu plintančių ligų bei nesaugaus sekso, prievartos, savižudybių prevencijai ir gyvenimo įgūdžių ugdymui. Šį projektą įgyvendina Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie LR Sveikatos ministerijos, jį finansuoja Jungtinių tautų vystymo programa, Jungtinių tautų vaikų fondas ir Jungtinių tautų gyventojų fondas.

Vasario mėn. komisijos atstovai dalyvavo konferencijoje "Jaunimo indėlis, atliekant krizių ir savižudybių prevenciją Lietuvoje: Jaunimo psichologinės paramos centro patirtis (JPPC)". Tai – vienas iš Psichologinės pagalbos telefonų savaitės (2004 02 23 - 03 29) renginių, kurio metu buvo galima susipažinti su jaunimo iniciatyvomis, sprendžiant krizių ir savižudybių prevencijos klausimus Lietuvoje, buvo pristatyta JPPC vykdoma veikla, socialinio konsultavimo programa ir "Infobankas". Renginio metu buvo pristatyti "Baltijos tyrimų" viešosios nuomonės apklausos apie psichologinės pagalbos telefonus rezultatai ir skambučių į Vilniaus "Jaunimo liniją" 2003 metais ataskaita. JPPC vadovė, psichologė-psichoterapeutė dr. Kristina-Ona Polukordienė pristatė savo knygą "Psichologinės krizės ir jų įveikimas", taip pat buvo pristatyta JPPC išleista knyga "Draugo laiškai".

Balandžio mėn. komisijos atstovai Panevėžio, Pasvalio ir Jurbarko rajonuose dalyvavo konferencijose "Jaunimo politikos plėtra savivaldybėse". Konferencijų metu buvo pristatytas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas ir jo įgyvendinimas savivaldybėse, kalbama apie integruotą jaunimo politiką, kuri apjungtų švietimo, kultūros, sporto, sveikatos ir kitas sritis. Konferencijų dalyviai darbo grupėse diskutavo apie nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės bendradarbiavimą, jaunimo aktyvaus dalyvavimo vietos bendruomenėse galimybes, pagalbą ir paramą jaunimo iniciatyvoms, jaunimo vadovų kvalifikacijos kėlimą, partnerių tinklo kūrimą įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybėje.

Gegužės mėn. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis. Komisija svarstė Sporto bazių ir kitų sporto įrenginių užimamos žemės apmokestinimo žemės nuomos ir žemės mokesčiu problemą, išklausė Valstybinės jaunimo reikalų tarybos 2004 m. finansuotų jaunimo organizacijų projektų ataskaitą, susipažino su Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2003 metų Rudens sesijos veiklos ataskaita. Buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę situacijai stebėti ir pateikti pasiūlymus problemai spręsti, pritarti VJRT 2004 m. finansuotų jaunimo organizacijų projektų ataskaitai ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2003 metų Rudens sesijos veiklos ataskaitai.

Gegužės mėn. komisija kartu su Vilniaus Jaunimo rūmais Seime surengė konferenciją „Iš praeities į ateitį“. Konferencijoje pranešimus skaitė UNESCO generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, architektas Augis Gučas, ekspertas Paul Koeck. Darbo grupėse buvo diskutuojama apie Europos Sąjungą: ką įsigysime ir ką prarasime, Vilniaus senamiesčio aktualijas Europos paveldo  kontekste ir kultūrinių transformacijų valdymą.

Vilniaus Jaunimo Rūmai priklauso Tarptautiniams Jaunimo Rūmams. Tarptautiniai Jaunimo Rūmai - tai pasaulinė visuomeninė jaunimo organizacija, vienijanti per 130 šalių ir turinti apie pusę milijono narių, - aktyvių, intelektualių žmonių iki 40 metų. Daugelis jų - būsimieji šalies verslo, politikos, mokslo lyderiai. Jaunimo Rūmų nariais yra buvę visame pasaulyje garsūs politikai - B. Klintonas, Ž. Širakas, K. Annanas ir kt. Lietuvoje jau įsteigtos 7 vietos Jaunimo Rūmų organizacijos (LOM). Viena iš jų, Vilniaus JR, 2002 metais dalyvavo Amsterdame vykusiame Europos sostinių susitikime. Čia ir buvo iškovota galimybę 2004 metais Europos Sostinių Susitikimą surengti Vilniuje. Toks renginys Rytų Europoje vyko pirmą kartą.

Prestižiniame renginyje dalyvauja perspektyviausi Europos sostinių lyderiai. Svarbiausias susitikimo tikslas – pristatyti vieną iš Europos sostinių. Susitikimo rengėjai stengiasi parodyti savosios sostinės unikalumą ir išskirtinumą, taip pat ieško panašumų su kitomis Europos sostinėmis. Susitikimų metu specialistai visa tai apžvelgia bei analizuoja per kultūros, ekonomikos, politikos, socialinio gyvenimo prizmę.

Šiais metais Vilniuje organizuoto Europos Sostinių susitikimo tema: „Iš praeities į ateitį“. Senamiesčiai ir jų problemos, verslo įsitvirtinimas, jo nauda bei žala, paveldo saugojimas – visa tai rūpi ir Vilniui, ir kitoms senosios Europos sostinėms.

Susitikime Vilnius buvo pristatomas kaip unikalus, UNESCO išskirtas senamiestis. Diskusijos iš uždarų salių persikėlė į išvykas bei ekskursijas, - taip svečius buvo norima iš arčiau supažindinti su mūsų sostine. Oficialūs šio renginio globėjai: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Lapkričio mėn. komisijos atstovai dalyvavo “Jaunimo savaitė-2004” Panevėžio savivaldybėje atidaryme, kur susirinko vicemeras, savivaldybės administracijos darbuotojai, kultūros darbuotojai, NVO vadovai, sporto klubų vadovai, papildomo ugdymo darbuotojai, dirbantieji su jaunimu. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Panevėžio Meras V.Matuzas.

“Jaunimo savaitė-2004” atidarymo metu buvo pristatytas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas ir jo įgyvendinimas savivaldybėse, kalbama apie integruotą jaunimo politiką, kuri apjungtų švietimo, kultūros, sporto, sveikatos ir kitas sritis. Dalyviai darbo grupėse diskutavo apie nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės bendradarbiavimą, jaunimo aktyvaus dalyvavimo vietos bendruomenėse galimybes, pagalbą ir paramą jaunimo iniciatyvoms, jaunimo vadovų kvalifikacijos kėlimą, partnerių tinklo kūrimą įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybėje. Jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovai ir moksleiviai buvo supažindinti su ES programos „Jaunimas“ galimybėmis bei projektų planavimu.

Lapkričio mėn. komisijos atstovai susitiko su Europos Parlamento nare p. Christa Prets, kuri yra išrinkta nuo Austrijos Socialdemokratų partijos ir yra Europos socialistų partijos frakcijos narė, Kultūros, jaunimo reikalų, švietimo, žiniasklaidos ir sporto komiteto narė, Moterų teisių ir lygių galimybių komiteto narė, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario pavaduotoja. Su p. Christa Prets buvo diskutuota apie Europos komisijos baltąją knygą - naują postūmį Europos jaunimui, ES programą "Jaunimas", Europos savanorišką jaunimo tarnybą, mokymosi visą gyvenimą galimybes, jaunimo dalyvavimą ir kitas aktualias temas.

Lapkričio mėn. komisija kartu su Lietuvos studentų sąjunga surengė konferenciją „Alma Mater XXI amžiuje. Aukštasis mokslas po rinkimų“. Konferencijoje sveikinimo kalbas sakė LR Prezidentas Valdas Adamkus, LR Švietimo ir mokslo Ministras ir kiti garbūs svečiai. Pranešimus skaitė LR Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius dr. S. Vengris, Verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas R. Jasinavičius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. V.Kaminskas ir kt. Lietuvos studentų sąjunga siekė sukviesti pagrindinius aukštojo mokslo sistemos interesų grupių atstovus – studentus, dėstytojus, mokslininkus, rektorius, LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovus, politikus, darbdavius ir kitus visuomenės veikėjus – aukštojo mokslo sistemos 2005 - 2009 metų plėtros plano aptarimui. 2000 m. kovo 21 d. buvo priimtas ir nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Šiame įstatyme nurodyta, kad Ministerija turi parengti 5 metų perspektyvinį Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros plano projektą. Šiais metais LR Švietimo ir mokslo ministerija parengė Aukštojo mokslo sistemos 2005-2009 metų plėtros plano projektą. Siekiant paspartinti plėtros plano svarstymą ir priėmimą, Lietuvos studentų sąjunga konferenciją ,,Alma Mater XXI a.“ šiais metais skyrė plėtros plano aptarimui. Konferencijoje buvo svarstomi svarbiausi ir problematiškiausi plėtros plano klausimai.

Gruodžio mėn. komisijos atstovai dalyvavo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos surengtoje konferencijoje "Ar reikalingas jaunam žmogui neformalus ugdymas?", į kurią susirinko jaunimo nevyriausybinių organizacijų nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto ir kitų formalaus ugdymo institucijų bei verslo bendrovių atstovai. Konferencijos metu buvo kalbama apie jaunimo neformalaus ugdymo teisinę padėtį tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse, apžvelgtos neformalaus ugdymo problemos ir perspektyvos jaunimo politikoje, buvo pateikti geros praktikos pavyzdžiai profesinėje srityje, diskutuota, kokių kompetencijų tikisi darbdavys iš ateinančio dirbti jauno žmogaus ir koks yra neformalaus ugdymo poreikis verslo sektoriui, taip pat, koks yra neformalaus ir formalaus ugdymo santykis jauno žmogaus gyvenime. Konferencija priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad neformalus ugdymas tampa itin svarbia mokymosi visą gyvenimą dalimi, papildančia formaliu būdu įgyjamas žinias, įgūdžius bei patirtį; įvairiai skirtingose institucijose apibrėžiamas ir vertinamas neformalus ugdymas reikalauja sutarimo dėl sąvokos apibrėžimo ir jos vartojimo bendrumo; Lietuvos jaunimo organizacijoms yra labai svarbus jaunimo neformalus ugdymas, jo pripažinimas užtikrintų vieningą valstybinių institucijų ir nevyriausybinių iniciatyvų požiūrį į jaunų žmonių neformalų ugdymą, pagrįstą bendrai sutartais principais ir kokybės standartais; siekiant mokymosi visą gyvenimą idėjos įgyvendinimo, būtina, kad jaunimo neformalus ugdymas realiai taptų papildančia ir lygiaverte formalaus ugdymo sistemai dalimi, būtina sukurti neformalaus ugdymo keliu įgyjamų kompetencijų pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sistemą; verslo atstovai turėtų tapti ne tik jaunimo neformalaus ugdymo sistemos praktinio pripažinimo ekspertais, bet ir jos bendraautoriais ir partneriais; valstybinio, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimas jaunimo neformalaus ugdymo pripažinime garantuos jo veiksmingumą, panaudojimą, kokybę tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje.

Gruodžio mėn. komisijos atstovai kartu su Europos savanorių tarnybos (EST) savanorius siunčiančiomis, priimančiomis bei ketinančiomis jomis tapti organizacijomis, EST savanoriais, kitų suinteresuotų organizacijų ir institucijų bei žiniasklaidos atstovais dalyvavo konferencijoje, skirtai tarptautinei savanorių dienai "Europos savanorių tarnyba - mano pasirinkimas", kurios tikslai buvo apžvelgti Europos savanorių tarnybos įgyvendinimą Lietuvoje ir Europoje, diskutuoti apie pagrindines programos vertybes ir pristatyti organizacijų patirtį, paskatinti organizacijas ir jaunus žmones aktyviai dalyvauti savanoriškoje veikloje. Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė LR Prezidento patarėjas jaunimo ir sporto klausimais Arūnas Kučikas. ES programų "Jaunimas", "Socrates", "Leonardo da Vinci" techninės pagalbos biuro darbuotojas Eberhard Lueder pristatė jaunimo savanorišką veiklą Europoje ir ką reiškia "E" Europos savanorių tarnyboje, Lietuvos Carito savanorė Silke Rode pasakojo, kaip savanoriška tarnyba gali prisidėti prie organizacijos stiprinimo, savo patirtimi dalinosi buvę EST savanoriai, konferencijos metu buvo kalbama apie jaunuolių, turinčių mažiau galimybių, įtraukimą į savanorišką veiklą ir Europos savanorių tarnybą, kaip dar vieną mokymosi galimybę.

Komisijos nariai dalyvavo įvairiuose Jaunimo ir sporto renginiuose bei projektuose, komisijos patarėja buvo kviečiama kaip ekspertė vertinant Šiaurės šalių Ministrų tarybos informacijos biuro, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos projektus. Komisija reguliariai skelbė informaciją apie savo veiklą "Seimo kronikoje". Buvo atliekamas Lietuvos spaudos monitoringas, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos jaunimo ir sporto organizacijų ir institucijų veiką, jų vykdomus projektus.

 

 

 

Komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis