ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJA

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija 2001 m. kovo 14 dienos posėdyje svarstė Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos programos vykdymą, šios reformos ypatumus naujame Baudžiamojo proceso kodekso projekte.

Komisija išklausė Teisės instituto direktoriaus Antano Dapšio pranešimą apie Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos pagrindines kryptis, aptarė įstatyminės bazės sukūrimo, institucijų reformos, kvalifikacijos kėlimo, visuomenės informavimo klausimus.

A. Dapšys pažymėjo, kad nepilnamečių kriminalinės justicijos reformą Lietuvoje galima suskirstyti į tris etapus.

Pirmajame etape Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje iniciatyva, užsakymu ir lėšomis buvo parengta studija "Nepilnamečių justicija Lietuvoje".

Studijoje "Nepilnamečių justicija Lietuvoje" yra aptartos nepilnamečių justicijos teorinės metodologinės prielaidos bei dabartinė nepilnamečių justicijos situacija Lietuvoje, pagrindinės valstybės politikos nepilnamečių justicijos srityje kryptys. Pateikiamos išvados bei pasiūlymai ir numatytos nepilnamečių justicijos tobulinimo kryptys bei sistemos kūrimo perspektyvos Lietuvoje.

Antrajame reformos etape buvo parengta Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcija, konkretizuoti, išplėsti bei tarpusavyje suderinti pasiūlymai nepilnamečių kriminalinės justicijos tobulinimui.

Koncepcijoje yra aptariama kriminogeninė bei socialinė vaikų ir jaunimo situacija, lemianti kriminalinės justicijos reformos būtinumą, apžvelgiami Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentai, skatinantys reformą. Principinės reformos nuostatos – tai vaikų ir jaunimo kriminalinės justicijos koordinacija bei socializacija, humanizacija ir ypač specializacija. Svarbiausias reformos tikslas – padėti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus padariusiems vaikams ir jaunuoliams grįžti ir įsitraukti į aktyvų, prasmingą ir visavertį visuomenės gyvenimą. Koncepcijoje taip pat yra apžvelgiami socialiniai nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos klausimai: šeimos reikšmė vaikų ir jaunimo kriminalinėje justicijoje, nusikaltusių vaikų ir jaunuolių mokymas, darbas ir laisvalaikis, socialinė–psichologinė pagalba bei socialinis tarpininkavimas jaunimui.

Koncepcijoje yra akcentuojamos pagrindinių nepilnamečių kriminalinės justicijos institucijų reformos kryptys. Globos ir baudžiamųjų bei alternatyvių laisvės atėmimui poveikio priemonių taikymo institucijų sistemoje yra numatyta sukurti trijų lygių institucijas:

minimalios (bendros) priežiūros – savivaldybių lygmens,

vidutinės (sustiprintos) priežiūros – apskričių lygmens,

maksimalios (griežtos) priežiūros – šalies lygmens nepilnamečių įstaigas.

Yra numatyta pertvarkyti dabartines įstaigas, keisti jų pavaldumą. Apskričių centruose prevencinei atrankai vykdyti siūloma įsteigti regioninius paskirstymo namus, o alternatyvioms laisvės atėmimui bausmėms atlikti – kiekvienoje apskrityje įkurti specialios paskirties mokymo centrus. Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų pradedamas nepilnamečių sulaikymo namuose, kurie turėtų atsirasti vietoj dabartinio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, o dabartinę Kauno auklėjimo darbų koloniją siūloma pertvarkyti į uždaruosius ir atviruosius nepilnamečių pataisos namus.

Siūloma įsteigti jaunimo reabilitacijos centrą, kuris yra reikalingas tęsti jaunuolių, grįžusių į laisvę iš uždarųjų nepilnamečių pataisos namų, reabilitaciją bei reintegraciją į visuomenę. Siūlomos įsteigti probacijos tarnybos funkcija – nepilnamečio integravimas į visuomenę, nepriklausomai, kurioje – vaikų globos ar bausmės atlikimo – įstaigoje jis buvo.

Koncepcijoje taip pat yra numatyta ir teismų (teisėjų) specializacija. Pirmiausia numatyta įgyvendinti teisėjų specializaciją nepilnamečių byloms nagrinėti arba dabartiniuose teismuose sukurti atskirus nepilnamečių bylų skyrius, o vėliau – įsteigti specializuotus nepilnamečių (šeimos) teismus. Panašiai numatoma pertvarkyti ir prokuratūros darbą. Įgyvendinus prokuratūros pareigūnų specializaciją, vėliau bus galima įsteigti specializuotus padalinius Lietuvos Respublikos Generalinėje Prokuratūroje ir atitinkamose teritorinėse prokuratūrose.

Tardymo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos yra numatoma sukurti specializuotų tardytojų institutą baudžiamosiose bylose dėl vaikų ir jaunuolių padarytų nusikaltimų. Tokie tardytojai turėtų būti apskričių, miestų ir rajonų policijos komisariatuose.

Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos numatoma įkurti vaikų ir jaunimo nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų kontrolės, prevencijos bei tyrimo skyrius. Jie būtų pačiame departamente bei jo teritoriniuose padaliniuose. Perdavus Pataisos reikalų departamentą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žinion, taip pat laukiama atitinkamų reformų. Koncepcijoje yra numatyta ir advokatų specializacija vaikų ir jaunimo bylose.

Trečiasis Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos etapas yra Nepilnamečių justicijos programa, skirta praktiniam Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcijos nuostatų įgyvendinimui. Ji yra patvirtinta Jungtinių Tautų vystymo programos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 17 d. susitarimu.

Apie Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos programos vykdymą informaciją pateikė Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos problemų sektoriaus asistentas Antanas Jatkevičius. Jis kalbėjo, jog situacija ištirta, koncepcija parengta, reforma jau pradėta, tačiau jos įgyvendinimui trūksta lėšų. Daugiau dėmesio reikia skirti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai, vaikų ir jaunimo neužimtumo problemoms, informacijos parengimui visuomenei.

Nepilnamečių justicijos programą numatoma įgyvendinti per trejus metus. Nemažą dalį lėšų Programai įgyvendinti skyrė Olandijos vyriausybė.

Programą sudaro:

I dalis – Koncepcija ir teisės aktai.

II dalis – Institucijų reforma:

– Teismų ir advokatūros specializavimas;

– Policijos reorganizacija;

– Prokuratūros reorganizacija;

– Parama nepilnamečių pataisos įstaigų reformai;

– Vilniaus nepilnamečių reabilitacijos centro įsteigimas.

III dalis – Švietimo ir visuomenės informavimo kampanija.

Pirmoji programos dalis yra vykdoma. Institucijų reformos terminas yra 2-3 metai.

Teismų ir advokatūros specializavimo tikslas yra dvejopas: patobulinti Lietuvos teisėjų ir advokatų kvalifikaciją įgalinant juos specializuotis nepilnamečių bylose ir ilgainiui įkurti specializuotus nepilnamečių arba šeimos teismus, teisingomis ir humaniškomis priemonėmis priimsiančius sprendimus dėl efektyvios nepilnamečių teisės pažeidėjų reabilitacijos. Su tuo susijęs ir visos Nepilnamečių justicijos programos siekis: sumažinti nepilnamečių recidyvinį nusikalstamumą ir taip prisidėti prie visuomenės gerovės.

Policijos reorganizacijos įgyvendinimas prisidės prie šiuolaikinės nepilnamečių justicijos strategijos diegimo Lietuvoje. Reorganizacija padės įsteigti kriminalinės policijos struktūrinius padalinius darbui su nepilnamečiais teisės pažeidėjais bei apmokyti kriminalinės policijos pareigūnus dirbti su nepilnamečiais.

Prokuratūrą reikia reorganizuoti taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose. Tai pagerins kriminalinės justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises. Konkretūs šio komponento tikslai – paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos Generalinėje Prokuratūroje, o prireikus – ir kitose, teritorinėse prokuratūrose. Taip pat yra reikalinga parengti specializuoto mokymo programas ir pateikti jas prokurorams.

Paramos nepilnamečių pataisos įstaigų reformai tikslas yra reorganizuoti pataisos įstaigas į naujo tipo trijų lygių sistemą, sukurti pataisos įstaigose sąlygas nepilnamečių mokymuisi ir kitokiam užimtumui bei skatinti socialinį ir kultūrinį darbą pataisos įstaigose, padidinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį. Šio komponento galutinis tikslas – sumažinti nepilnamečių pakartotinai padarytų nusikaltimų skaičių ir apskritai sumažinti nepilnamečių nusikalstamumą.

Vilniaus nepilnamečių reabilitacijos centro įsteigimas padės Lietuvos Vyriausybei kurti iš pataisos įstaigų išėjusiems nepilnamečiams globos ir priežiūros įstaigas, sudarant šiai atstumtai visuomenės grupei mokymo, įdarbinimo bei kitas socialinės integracijos galimybes.

Pagrindinis programos III dalies “Švietimo ir visuomenės informavimo kampanija” tikslas – plačiau informuoti visuomenę ir padėti jai geriau suprasti nepilnamečių nusikalstamumo prigimtį, ieškoti veiksmingos socialinės pagalbos reabilituojant ir perauklėjant nepilnamečius teisės pažeidėjus. Papildoma komponento užduotis – suteikti galimybę žmogaus teisių gynimo organizacijoms aktyviau rūpintis nepilnamečiais teisės pažeidėjais. Konkretūs komponento tikslai – teikti informaciją teisėsaugos pareigūnams apie nepilnamečių teises bei plačiau informuoti visuomenę, kad ji aktyviau dalyvautų nepilnamečių teisės pažeidėjų reabilitavimo procese.

Už programos strateginį valdymą atsakingas Programos valdymo komitetas. Jį sudaro įvairių su Nepilnamečių kriminalinės justicijos reforma susijusių institucijų vadovai arba jų pavaduotojai, kiti suinteresuoti asmenys. Komitete yra atstovaujamas platus organizacijų ir asmenų, norinčių ir galinčių prisidėti prie nepilnamečių justicijos humanizavimo ir modernizavimo, spektras. Programa yra įgyvendinama pagal detalizuotus darbo planus.

Apie Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos ypatumus naujame Baudžiamojo proceso kodekso projekte kalbėjo Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos problemų sektoriaus vadovas Gintautas Sakalauskas.

Norminės bazės reforma yra susijusi ne tik su teisės aktų, kuriuose yra įtvirtinta institucijų sistema, reformavimu. Pagal Koncepciją, turi būti suderinti nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, taikomos humanizuotos poveikio priemonės nepilnamečiams teisės pažeidėjams, mažinant jų represinį poveikį ir didinant resocializacijos bei adaptacijos visuomenėje galimybes.

Daug dėmesio skiriama Baudžiamojo kodekso normų pataisoms. Norima tobulinti jame numatytų poveikio priemonių sistemą, plėtoti probacijos, sutaikinimo institutą, alternatyvių laisvės atėmimui kriminalinių bausmių ir kitokių poveikio priemonių taikymo galimybes. Numatoma koreguoti baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribą. Taip pat norima tobulinti nepilnamečių baudžiamųjų bylų procesą bei administracinę atsakomybę. Siūloma visas nepilnamečių kriminalinę justiciją reglamentuojančias normas išdėstyti atskirame įstatyme.

Kalbėdamas apie kardomąsias priemones jis pastebėjo, jog Baudžiamojo proceso kodekso projekte nėra išimčių vaikams, nepilnamečiams. Būtina šį projektą tobulinti. Apžvelgė Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos patvirtintas sutartis, nustatančias Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus nepilnamečių baudžiamojo proceso srityje, bei šių tarptautinių organizacijų rekomendacijas atitinkamais klausimais. Taip pat pastebėjo, jog yra rengiamas Lietuvos Respublikos paciento teisių įstatymo projektas.

Diskusijose dalyvavo Giedrė Purvaneckienė, Dalia Teišerskytė, Irena Degutienė, Janė Narvilienė, Ona Babonienė, Justina Kirnienė.

Aptartos priemonės Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformai spartinti ir pirmaeiliai darbai teisės aktų tarpusavio suderinimo nepilnamečių teisenos klausimais.

Pasiūlyta Teisės instituto bei Nusikalstamumo prevencijos centro Lietuvoje specialistams neatidėliojant rengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso projektui, o taip pat atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų pakeitimo bei papildymo įstatymų projektams. JUSTINA KIRNIENĖ