|
Darbo grupės EVyriausybės koncepcijai parengti pirmojo posėdžio (2000 m. rugpjūčio 18 d.) stenogramaKęstutis MASIULIS Interneto srityje tempai sulėtėjo ir mes maždaug jaučiame priežastis. Vyriausybė savo pavyzdžiu rodo, kad aktyviai ir drąsiai eina į informatikos sritį, padeda teikti vienas ar kitas paslaugas, ruošiasi tam. Jeigu reikia, racionalizuoja, pertvarko, ar kažką sunormina, jeigu tai yra reikalinga. Šita darbo grupė sudaryta labai konkrečiam tikslui - parengti koncepciją, pradėti kai ką realizuoti ir įgyvendinti. Palinkėčiau sėkmės, o, savo ruožtu, su Rimantu mes jau pradėjom pašnekesius dėl Interneto problemų ir idėjų, nes neaišku, kaip pavyks jas realizuoti. Matyt, su daugeliu jūsų dar teks šnekėtis. Vyriausybė pati negali judėti, jinai tegali bandyti išjudinti kitus privačius tiekėjus, kad jie susitartų, atpigintų paslaugas, pamatytų perspektyvas greitoje plėtroje ir susilaikytų nuo tariamų didelių pelnų dabar, bet pamatytų didelius pelnus ateity, kada daug vartotojų ir panašiai. Vyriausybė tiesiog turi parodyti pavyzdį, kaip galima sutvarkyti savo sritį. Vyriausybė čia eina, kaip moderniausia, pažangiausia, geriausia firma, Vyriausybė - geriausias UAB'as Lietuvoje. Seimas jau seniai rodo gerą pavyzdį. Tai moderniausia ir geriausia institucija, daugiausia informacijos iš jos galima gauti ir palankiai, parankiai prieiti nemokamai.Edmundas KAZAKEVIČIUS Mano nuomone, reikėtų siekti, kad kokybiška informacija, būtų pateikta kokybiškai. Dabar mes turime dabar tik krūvą atskirų galimybių. Norėčiau jas palyginti su geru būriu gerų kareivių. Iš pradžių treniruojamas kiekvienas atskirai. Jis turi gauti pagrindą, tik tada galima ištreniruoti rimtą, pajėgų kolektyvą. Tokiu keliu ir siūlyčiau eiti, nes dažnai mūsų ti kslai, pateikti visuomenei ar verslui informaciją arba paslaugą atsiremia į labai ribotas atskirų institucijų galimybes. Vyriausybė nėra vientisa: yra ministerijos, departamentai. Labai dažnai tie norai atsiremia į jų galimybes. Iš visų ministerijų tiktai dvi reguliariai atnaujina savo tinklalapius. Ministerijos neturi pakankamai pajėgų. Atsižvelgus į tai, buvo prašoma dėti aktualiausią informaciją. O, kai yra žodis "aktualiausią" - tai suprantama du kartus per metus. Situacija tokia ir čia tikrai reikėtų lygiuotis į Seimą. Taip pat Seimas yra ir pavyzdys, kiek maždaug žmonių ir koks finansavimas turi būti skirtas tiems darbams. Aš labai norėčiau iš Informatikos departamento rekomendacinio pobūdžio dokumentų tiek Vyriausybės kanceliarijai, tiek departamentams. Kokie darbuotojai turi būti, kad tos paslaugos visos būtų teikiamos tikrai pakankami kokybiškai. Nes kokybė tikrai ne paskutinis dalykas šitame darbe. Labai paprastas ir aiškus pavyzdys. Jeigu aš surandu tinklalapyje telefono numerį, skambinu ir negaliu prisiskambinti, jei yra pasenęs, reiškia čia jau yra dezinformacija, o ne informacija. Kol aš jo ten neturiu, aš ieškau ir surandu galų gale tikrą. Jeigu surandu blogą, tai yra tiktai blogiau.Jonas MILERIUS Viena iš konkrečių susikoncentravimo problemų būtų sutvarkyti ir projektų skelbimą? Edmundas KAZAKEVIČIUS Taip. Be jokios abejonės. Ir siūlyčiau vis dėlto eiti ne nuo didelių integracinių projektų, o stiprinti ir sutvarkyti kiekvienoj institucijoj informacijos pateikimo procesus. O portalo projektai turėtų būti kaip antstatas ant jau egzistuojančios informacijos. Rimantas ŽYLIUS Prisijungčiau prie Kęstučio ir Edmundo minčių apie tai, kad visa su Valstybės įstaigom susijusi informacija būtų kiek įmanoma lengviau prieinama, o kita dėl žmonių galimybių įsitraukti į projektų rengimą ir panašius dalykus. Kitas dalykas - tai Vyriausybės paslaugų teikimo verslui ir piliečiams numatymas. Aš nemanau, kad mes suspėsime numatyti visą koncepciją ir realizuoti kažkokį deklaracijų pildymo portalą mokesčių inspekcijai. Tačiau šitos grupės didžiausias tikslas turėtų būti numatyti tuos žingsnius, kuriuos artimiausiu metu galima padaryti ir tą viziją, kurią reikia pasiekti per ilgesnį laiką. Turime aiškiai pasakyti, ką galime padaryti artimiausiu metu ir ką norime padaryti vėliau. Jonas MILERIUS Reiktų atkreipti dėmesį, kas galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą ir pagal laiką, ir pagal šiandienos biudžeto galimybes. Tai būtų pirmaeiliai dalykai. Ne dėl to, kad jie svarbiausi, bet dėl to, kad jie pakankamai svarbūs ir realiai įgyvendinami, nes biudžetas šiais metais nebus koreguojamas. Kitų metų biudžeto formavimą, ko gero, mūsų sprendimai gali paveikti. Todėl pasiūlymai turi būti šių metų. Bet neatisakome ir tokių idėjų, kurių iš tikrųjų per vienus metus neįmanoma įgyvendinti. Čia bet kokiai partijai, bet kokiai vyriausybei esant už valstybės vairo problemos bus aktualios ir anksčiau ar vėliau jas reikės spręsti. Dalia BANKAUSKAITĖ Aš vargu ar galiu ką nors naujo pasakyt, ką jau sakė ponas Evaldas vasaros pradžioje. Svarbiausia iniciatyvos poreikis, informacijos prieinamumas, viešumas, skaidrumas ir lengvumas. O šios grupės darbą, kaip suprantu skaitydama ministro pirmininko potvarkį. Čia reikia turėt galvoje du dalykus - gavėją informacijos ir tiekėją. Šiuo atveju Vyriausybę kaip tokią, atsižvelgiant, kad laikas ir galimybės ribotos, jas įvertinant, ką turime šiandieną ir ką galime tobulinti ir atsižvelgti į gavėją, t.y. visuomenę, žmones, jų poreikius. Šitą įvertinus jau galima kalbėti labai konkrečiai: ką daryti. Įvertinus, apžvelgus, jeigu iniciatyva kilo arba pokalbis buvo, pirmiausia, kad tai būtų tas pats principas vienų durų arba vieno langelio. Kad informacijos ieškotojas arba gavėjas tikrai neklaidžiotų ir nepasiklystų arba nepavargtų ir neatsibostų jam ieškoti. Reikalingas principas, kaip tai padaryti, nes problema ir mūsų grupės darbo struktūra, sakyčiau, labai aiškios. Edmundas KAZAKEVIČIUS Ar jums neatrodo, kad reikėtų daugiau ekspertų, sakykim, jūsų darbo pobūdžio žmonių pritraukti į tą grupę, nes čia dauguma informatikų ir mūsų sprendimai gali būti labai technologiški, o jūs daugiau su žmonėm bendraujate, žinote jų poreikius, norus ir, sakykim, tą aktyvumo pobūdį Dalia BANKAUSKAITĖ Man atrodo mielai bet kuris iš mūsų sutiks. Žiūrint kaip lengva surasti bet kurioj ministerijoj bet kokią informaciją. Ir kiek tu gali laukti tos informacijos, ieškot nesinervuodamas, kol tavęs nesuerzina, kad tu negali jos gauti arba informacija yra pateikiama taip, kad nekyla daugiau klausimų. Tai pagrindinis principas - pabandymas pamatuoti. Bet aš mielai (ir pa ti ir mano kolegos, dirbantys šitoje srityje) galėsiu ir pritraukti, ir pati įsitraukti dalyvauti. Bet čia jau kalbam apie pačios informacijos turinį, kuris vis dėlto irgi yra instrukcija su principais. Jeigu kalbam apie potvarkius, punktą 2.1., kur kalbama: "užtikrinti tinklalapių, valdžios institucijų, vykdomosios valdžios institucijų tinklapių, koncepcijos sukūrimas". Praktiškai ir reikėtų susitarti, kas yra privaloma, vėl gi, išnaudojant mūsų visą turimą patirtį, pačius principus, koks turi būti tinklalapis, kas privalo jame būti, kokiu principų veikti ir kaip tai turi būti racionaliai centralizuota arba prieinama. Kad tai iš tiesų būtų vieno langelio priėjimas, o ne keliavimas ieškant telefonu ar dar naujo adreso ieškojimas, užsirašymas, įėjimas ir išėjimas iš tinklalapio.Jonas MILERIUS Dar gal poniai Dalei. Aš norėčiau dar vieną prašymą ant jūsų pečių, kadangi jūs atstovaujat būtent tą pasaulio kraštą, į kurį Lietuva taip svajoja pakliūti. Aš dar norėčiau jūsų prašyt, kad jūs sukoncentruotai mums pateiktumėt visą informaciją, kas panašaus tokioj srity daroma Europoj: irgi palyginant kokios valstybės yra, kokie yra sprendimai skatint šį verslą apskritai visos Europos Sąjungos, kur ir kiek šiandien kaštuoja Interneto paslaugos, kokiais dokumentais reglamentuojama. Žodžiu tiek informacinė visuomenė, tiek Vyriausybės vadinama elektroninė koncepcijos, ypatingai Europos šalyse ir aišku išskiriant mūsų kolegas baltijiečius - estus latvius, kiek jie toj srity yra pažengę į priekį. Aš net nežinau, ar jums bus patogu, jeigu ne, mes savo Informacijos analizės skyrių, savo kolegas, bandysim pritraukt. Tai jeigu jūs sutiktumėt vadovaut tokiai grupei (čia pas mane buvo pažymėta), aš tikrai prašyčiau ir mūsų infoanalizės ekspertų įsijungimo į tą darbą, bet jums tektų idėjų ten pamėtėt. Romualdas KRUKAUSKAS Vienas klausimas yra ta analizė, kas vyksta, bet antras klausimas, man atrodo labai svarbu, kaip lietuviui ar verslininkui, ar eiliniam žmogui susigaudyt tuose Europos Sąjungos įstatymuose, kuriuos mes jau prisijungėm, kurie jau galioja ir kurie dar negalioja. Ir iš viso, kaip man sužinoti, kokie yra Europos Sąjungos reguliavimai tam tikroj srity. Galiu sužinoti per Seimo tinklalapį, galiu lyginti. Esu bandę s ieškoti Europos sąjungos bazėse, ten yra tiek klaidų ir netgi mums neįprasta sistema ir pateikimas. Reikėtų padaryt kaip sąsają, kaip rodyklę. Gerai būtų lietuvių kalba, kad lietuvis iš Lietuvos galėtų susigaudyti, bent jau gautų kažkokią kompiuterinę konsultaciją su tom nuorodom į teisinę bazę: Europos sąjungos bendrai ir ypač atskiriant tai, ką Lietuva jau patvirtino, kokie ten standartai. Pavyzdžiui, jau yra standartizacijos departamento Juk jie sako: "šitie standartai nuo š.m. sausio 1 d. yra Lietuvos standartai". Ir viskas. Jie neverčia jų, man atrodo.Jonas MILERIUS Čia labai puiki Romo mintis. Ir kaip tik yra situacija tokia. Gali būti, kad kitame susitikime mes galėtumėm siūlyti konkrečias koncepcijas įvairioms sritims. O čia pataikėm tiesiai į tašką, kadangi ta vadinama "Aqua" programos kontrolė yra Europos komiteto rankose, o technologijas tam darė Seimo Informatikos skyriaus darbuotojai. Visada galima pritaikyti tą sistemą, kad jinai būtų tikrai gyva, veiksminga, atvira, vieša kaip ir praeitais metais Romualdas KRUKAUSKAS Aš gal kitais žodžiais pasakysiu savo siūlymą. Mūsų supratimas apie "Aqua' os" programą ir bendrai Europos Sąjungoj yra fragmentuotas. Gerai būtų uždėti ant to supratimo kažkokį tai žemėlapį, vaizdžiai sakant, sistemą, jų klasifikavimo, jų terminais ir tada padaryti išėjimus į tenai, ir padalint kiekvieną sritį: tas jau Lietuvoj veikia, tas veiks tada, tas neveiks. Jonas MILERIUS Kita vertus, aš dar tokį nedidelį štrichą. Lietuva, ko gero, bent jau žiūrint su baltijiečiais, esam vieni iš tokių nedaugelio, kurie iš tikrųjų skelbiam visuomenei visus galiojančius teisės aktus. Ten tos pačios informacijos sistemos pagrindu Seimo serveriuose sukasi ir ES dokumentų bazė. Yra vienas niuansas. Kadangi Europoj irgi daug kas yra privatizuota, mes neturim teisės ten viešai rodyti angliškus originalius tekstus. Tai yra, viskas su Europos dokumentika kainuoja 5 ar 6 tūkstančius svarų sterlingų. Jeigu mes atidarom Lietuvos žmonėm anglų kalba, tai reiškia atidarom Europai ir visam pasauliui. Iš karto kažkas praranda biznį. Mes bandėm vesti derybas su Europos Sąjunga. Jie neleido mums atidaryti, bet valdininkai registruojasi pas mus, kad į tą puslapį galėtų išeiti. Mes tą darom saviveikla (nėra oficialiai nei žmonių tam pasodinta), tik suprantam, kad tai yra labai reikalingas dalykas. Kai tik iškyla problema, prasideda kažkokios direktyvos ar svarstymas. Užtenka paskambinti poniai Vilei Tamuliūnienei. Iš karto jis atitempiamas iš Europos bazių, iš diskų yra įkraunamas ir įsiregistravę, savo vardu galit prieiti ir tuos visus dokumentus rasti. Šiandien neatsinešiau lentelės. Ten yra ne vienas tūkstantis Europos dokumentų, bet pagal schemą jų dar daug daug trūksta. Kitame posėdyje aš dar parodysiu. Apie 10 proc. mažiau jų yra sutvarkyta. Vertimai, kurie yra spėti padaryti ES, visi yra Lietuvos visuomenei prieinami, net ir tie tarpiniai variantai, draftai, nesuredaguoti. Bet čia reikėtų irgi kažkokiu tai būdu išspręst. Jeigu mes, sakykim, per bibliotekas atidarytumėm tą bazę aš manau, kad reikia ieškot kompromisinių variantų. Europa bijo, kad kažkas nepradėtų iš tos bazės daryt biznio. Romualdas KRUKAUSKAS Bet, Jonai, aš atsiprašau, aš tris valandas naršiau popierius ir tą įstatymų bazę Tenai to draudimo nėra. Užprašiau Internet telefonija terminą, man išmetė 120 dokumentų. Vieną atsispausdinau. Gal mums tada nereikia atsivežt bazes ir čia jas eksploatuoti, reik padaryt tik nuorodas į tenai ir, galbūt, paaiškint, kaip ten dirba sistema. Jonas MILERIUS Tą reikia analizuot. Mes Šerkšnio pagalba, oficialaus dokumento, kad mes galim atidaryti ES dokumentus, oficialiai su jo pagalba kreipėmės. Mes jo negavom. Aš tik tiek noriu pasakyti. Mums buvo pasakyta, kad paduos į teismą, jeigu tik originalūs ES dokumentai bus laisvai pasauliui prieinami Dalia BANKAUSKAITĖ Aš sakyčiau dar vienas labai svarbus dalykas, ką mūsų grupė, jau pabaigoj darbo turėtų padaryt, tai paviešinimas to elektroninės Vyriausybės prieinamumo, kaip naudotis. Vadinkim reklama. Romualdas KRUKAUSKAS Mes Infobalt'e kalbėjom, kad Lietuvos radijas ir visuomeninė televizija turėtų turėt laidą ir mokint. Iš tikrųjų, ką mes paruošiam nauja ar metodologiją ant popieriaus, ar programą lietuviškai interfeisinė, ar tai elementariai pavadinimas tos bazės, kuris kaip anoj Jonas MILERIUS Aš turėjau kitų minčių. Bet tikrai galima bandyt ir ieškot galimybės susitart su Lietuvos televizija, o švietimo srity reikia mums gana smarkiai dirbt, nes daug kas galimybių dabartiniu metu neturi. Mūsų bazės nėra tuščios, jau dabar galima daug ką susirasti, bet patikimumą tos informacijos irgi reikia reklamuot. Taip.
Edmundas ŽVIRBLIS Mūsų specialistų grupė palyginti nedidelė departamente, 17 žmonių. Žinoma mes daugiausia dirbam su šalies ekspertais, apsiimdami organizatoriaus funkcijas. Yra keletas tokių iniciatyvų ir, aš manau, gana neblogam lygyje yra pasiekta, kas susiję su elektronine Vyriausybe ar tinklapių koncepcija, kiek čia tai susieta su šitos grupės tikslais. Tai, žinot, yra priimtas elektroninio parašo įstatymas, kurį rengia mūsų departamentas, yra parengta informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimo programa (jau gana senokai), bet buvo derinama. Pasiekėm tokią derinimo stadiją, kad prie jos reikia ir įgyvendinimo priemonių planą sudaryti. Kalba eitų apie 2001 - 2003 metus. Priemonės tiems metams su įvertintais resursais, numatytais prioritetais, išeinant iš programos krypčių. Šis darbas vyksta, nebaigtas. Mes turėtumėm rugsėjo pabaigoje jį užbaigti.Toliau kita grupė toks blokas klausimų, susijęs su verslo skatinimu. Saulėtekio komisijos sudėty buvo įkurta 12 - oji darbo grupė informatika ir telekomunikacijos, kurios sudėtį įėjo 2/3 verslo atstovų ir gimė gana didelės apimties dokumentas, jūs turite kopiją. Aš labai plačiai nekomentuosiu, bet šiandien jis jau yra saulėtekio komi sijos priimtas ir laukia tvirtinimo savieigos planavimo komitete. Dokumentai jau turėtų būti ten nukeliavę.Bus tvirtinama strateginio planavimo komitete, man atrodo, turi tvirtint, nes saulėtekio komisijos pirmininko pono Miškinio, viceministro Miškinio ko mandai buvo tai apsvarstytaBet čia iš šito galėčiau paminėt, kad yra tokie punktai, kaip nemokamas Internetas siūlomas mokykloms Siūloma priemonė sukurti Valstybės institucijų portalo koncepciją, pabrėžiant jos struktūrą, ir visa kita eilė priemonių, susijusių su verslo statymu. Labai didelis blokas tos įstatyminės bazės, koregavimų ryšium su mokesčių liberalizavimu. Taip pat dabar dirba sukurta darbo grupė elektroninės prekybos įstatymo projektui parengti, kurio pirmą variantą turės jau kitą savaitę g rynai vidiniam aptarimui, pirminiam derinimui su užsakovu, kuris šiuo atveju yra Ūkio ministerija. Bet yra pavesta mūsų departamentui koordinuot šį darbą. Kartu su šiuo įstatymu ši darbo grupė parengs ir koncepciją dėl aplinkos, susijusios su elektronine prekyba. Taip pat mes dabar gana intensyviai dirbam valstybės institucijų informacinių sistemų ekspertinio vertinimo srity. Čia mes esam pasirašę kontraktą su kompanija " Computers " ir pritraukėm specialistus iš valstybės institucijų. Planuojam baigti rugpjūčio pabaigoje. Liko keletas žinybų. Reiškia, rezultate to, mes turėsime tokią informaciją, koks yra atskirų žinybų informacinis sistemų stovis. Tiksliau, kiek galima būtų juos suintegruoti. Bus įvertinti informacijos srautai tarp institucijų, poreikis informacijai ir pateikti siūlymai, kurie galėtų būt įtraukti į elektroninės Vyriausybės koncepciją. Praktiškai, tai toks pradinis dokumentas elektroninės Vyriausybės projekto techninei užduočiai. Manytume, kad tokio projekto kaip elektroninė Vyriausybė techninės užduoties parengimui reikėtų skirti daugiau laiko negu čia numatyta Vyriausybės nutarimu ir, žinoma, tai turėtų būt finansuojamas tas darbas. Manau, kad turėtų dirbt ekspertų grupė, netgi konkurso organizavimo tvarka Turbūt darbo grupė turėsim apsvarstyti tą klausimą. Taip pat yra susitarta su "Penkiais kontinentais", kad jie parengs portalo koncepciją, Vyriausybės portalo koncepciją ir padarys to portalo prototipinį modelį. Pirmas testavimas turėtų būti rugsėjo pabaigoje. Deja aš neradau šiandien pono Dadašovo, bet aš manau, kad mes gal kitą savaitę galėtume pasikviest iš "Penkių kontinentų", kurie dirba šia tema ir gal referuot ir gal būt netgi jau galėtų kažką jau pademonstruot, kad mes iš karto galėtume įsitraukti į šitą darbą, nes mes praktiškai jiem patikėję tą darbą ir grynai konsultuojam, patariam, bet tai yra mūsų departamento vizija kiek jie patys pasižiūrėjo į ministerijų Internetinius puslapius, aš kol kas negaliu pasakyt. Bet siūlyčiau kitą savaitę, bet aš prieš tai turiu su Dadašovu suderinti tai. Taip pat su portalu mes planuojam, reiškia, dėl ministerijų, valstybės institucijų turimų svetainių standartizavimo parengti standartą, dizainą, ta prasme, paieškos prasme, funkcionalumo prasme. Kaip mums tą pavyks padaryt nežinau, bet, matyt, mes galim čia irgi diskutuot ta tema. Čia labai sietina. Vakar dar strateginio planavimo komitete buvo paliesta problema dėl (čia jums informacija grynai dėl valdymo), dėl mūsų Informatikos departamento likimo. Yra parengtos Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame siūloma Informatikos departamentą kurt kaip savarankišką organizaciją prie Ūkio ministerijos, kadangi informacija jau tampa ūkio šaka ir labai sietina su Ūkio ministerija. Tuo labiau, kad Susisiekimo ministerija nepretenduoja. Jie nemato reikalo Vidaus reikalų ir viešo administravimo, tarkim, jinai taip vadinsis Ten apskritai yra problema dėl dviejų ministerijų sujungimo ir Informatikos departamento permetimo. Tai būtų sudėtingai sprendžiami informatikos klausimai. Buvo premjero pasiūlyta gal prie Vyriausybės kanceliarijos variantas. Bet tas klausimas atidėtas kitam posėdžiui. Strateginio planavimo komisijoj, pasirodo, yra sukurta darbo grupė, kuri turi pateikt siūlymą dėl departamento prie Vyriausybės likimo. Premjeras minėjo, kad tai bus svarstoma kartu. Dar nepažadėjo, kad bus priimti galutiniai sprendimai, tiesiog bus svarstoma.Tai va, o kalbant apie technologiją. Čia buvo neaišku, kaip tą padaryti. Kadangi čia dauguma informatikų, tai tikriausiai visiem aišku, ką reikia išsiaiškinti, kokios informacijos ir kam reikia, nes praktiškai rusakalbiai ir gavėjai yra vienoj vietoj ir užsakovas, ir gavėjas Vyriausybės institucijos išsiaiškintų tarpusavyje, kam, ko reikia, kokios informacijos ir galų gale, ko reikia visuomenei. Ir reikalavimus išsiaiškin ti informacijos kokybei, terminams, informacijos pilnumui. Po to parengti koncepciją arba viziją. Jos pagrindu rengti specifikaciją, projektą, skelbti konkursą. Tai normalios projekto įgyvendinimo stadijos. Tai gi, tai aišku užims laiko ir, aš manau, kad ši darbo grupė galėtų gana efektyviai padirbėt tam pirmajam etape užduot, kaip rusai sako " zadat ton" būsimajam darbui.Kęstutis MASIULIS Mane sudomino ta informacija apie tuos projektus informatikoje. Ar ten tik informatikos sritis, informatikos departamentas, ar ryšiai atskirai įdiegti? Edmundas ŽVIRBLIS Tik informatikos. Jau trečią kartą mes keliam šį klausimą strateginio planavimo komitete ir jis vis atidedamas. Tik Informatikos departamento likimas ryšium su tuo, kad apjungiamos dvi ministerijos. Kęstutis MASIULIS Tai išeitų, kad čia dabar čia iš jūsų tas siūlymas ėjo prie Ūkio Edmundas ŽVIRBLIS Ten buvo taip. Ten buvo pavesta keliom ministerijom ir teikė šitą klausimą Ūkio ministerijai. Išeina iš Ūkio ministerijos teikimas. Man atrodo aš nenoriu veltis į tą diskusiją, bet geriausi ryšiai yra VRM. Ten atiduodami registrai, o informatikai - į Ūkio ministeriją. Vėl tas pats valdymas lieka kažkur atsietas nuo registrų, kad tai yra vėl registrus skaidyt Jokio skirtumo, kur jinai yra. Čia buvo noras koncentruoti ir centralizuoti vienose rankose, kad nebūtų tokio susiskaidymo. Jonas MILERIUS Ir turint omeny informatiką ir komunikacijas. Kęstutis MASIULIS Taip ir informatiką ir telekomunikacijas, ir registrai vienose rankose. Tada valdymas supaprastėtų, nes dabar daug lėšų nekoncentruojami ir projektai nerealizuojami iki galo. Jonas MILERIUS Taip, be abejo, jis yra svarbus vis tiek. Klausimų ponui Edmundui yra? Aš dar vieną norėjau konkretų dalyką paklaust. Jūs paminėjot visų jūsų gerų iniciatyvų dabartiniu metu eigą, dar vienas susijęs su Vyriausybės Tai tuo projektu irgi buvo ekspertų ir buvo kalba savo laiku Apie galimą šiuo metu gaunamų raštų visuomenės pavedimų registravimą ir kontrolę, nes čia irgi yra vienas iš tokių svarbių dalykų. Manau, kad jį reikėtų mūsų sprendimuose pasiūlyti kažkokią tolimesnę eigą, suaktyvinti. Kas toj srity yra daroma ir kokie rezultatai? Edmundas KAZAKEVIČIUS Tikiuosi, kad darbai, kurie dabar pradėti Vyriausybės kanceliarijoj nesužlugs ir projektas bus užbaigtas gruodžio 1 d., o nuo sausio 1 d. visuomenė galės susipažinti per Internetą su raštais, jų judėjimu kanceliarijoj, pavedimais ir jų vykdymo kontrole. Trumpai apie šitą tikslą ir projektą. Tikiuosi kad nuo sausio 1 d. viskas veiks. Jonas MILERIUS O kaip kitom ministerijom bus perduodamas tas projektas? Ar atsisakyta tos idėjos integracijos esamų sistemų? Edmundas KAZAKEVIČIUS Ne neatsisakyta, jokiu būdu. Manom, kad kaip tik ir ministerijos, ir kitos institucijos turi turėt galimybę pasirinkti ir gyvenimas turi atsirinkti, kuris sprendimas yra geriausias ir pigiausias, ir efektyviausias. Tam reikia turėti iš ko pasirinkti. Yra Seimo bandymas realizuoti Oracle, Žemės ūkio ministerijoj Excange. Pas mus bandoma realizuoti, sakykime, pigiausiu būdu, t.y. visą informaciją pasiekiant per browser, be jokiu papildomu lėšų. Darbo vietoj tik browser'is. Reikalinga vienintele licencija dėl to ir pasirinkom Jonas MILERIUS Čia aš paklausiau dėl to, kad visuomenė rašo laiškus, raštus bet nėra aišku kur ir kaip jie nusėda ar iš principo yra žiūrimi. Tai tikrai aktualu tuose pačiuose valstybinėse įstaigose, man atrodo tai yra vienas iš tokių organizacinių ir visai nesunkių dalykų įgyvendinti. Seime net gi nėra raštvedybos taisyklėse pakeitimų, kad gavęs elektroninio pavidalo laišką taip pat privalai atsakyti. Tame tarpe žiniasklaida daro visokius eksperimentus.Pasiunčia laiškelius ir po to duoda apibendrinimus koks nedidelis procentas Seimo narių reaguoja,o privalo. Jeigu jie atsiustų ko gero įprastu paštu bijau teigti, bet manau, kad būtų didesnis procentas atsakiusių. Čia irgi tam tikras požiūris, kad šita sistema ( elektronika) nėra lygiavertė įprastam mūsų susirašinėjamo bendravimo būdui. Bet čia nėra taip, paštu ateina tikrai anonimas, tačiau nežinai kokiai močiutei į kaimą pasiust O čia jeigu gauni, kaip įprasta, atgal pasiuntęs atsakymą tikrai esi tikras, jog pasieks adresatą. Edmundas ŽVIRBLIS Aš atsiprašau, pamiršau vieną labai svarbų klausimą. Vakar buvo strateginio planavimo komisijoje svarstomas klausimas dėl papildomų finansavimo prioritetinėms sritims. Ir vienas iš prioritetinių sričių yra informacinės visuomenės plėtra. Mes forminom tris tokius projektus šioje srityje tai yra: Švietimas, Elektroninė Vyriausybė ir Elektroninis Verslas. Iš viso 127 milijonai skiriami šioms trims temoms.Švietimas praėjo ir liko Elektroninis Verslas, Elektroninė Vyriausybė..Jiems skirta viena savaitė patikslinimui.Antradienį numatytas pakartotinas svarstymas pas poną kanclerį. Jau yra patekti aprašymai, tačiau iškyla viena problema. Finansų Ministerijoje mes pateikėme irgi kažką panašaus į juos, bet dar nežinom kokį gausim finansavimą kitiems metams. Ir manau, kad šita darbo grupė galėtų šiek tiek prisidėti prie to.Čia reikia gana skubiai tai yra iki antradienio, nes faktiškai antradienį planuojamas pakartotinas aptarimas, o penktadienį jau svarstymas planavimo komitete. Iš principo, kad pritarti šiai idėjai, yra gautas pritarimas. Jonas MILERIUS Taip, dabar prašyčiau savo pranešimą perskaityti Romualdą Krukauską asociacijos Infobalt valdybos narį. Aš tik norėčiau pasakyti, kad Infonbalt ypatingai pastaruoju metu, aš turiu omeny paskutinius metus, taip aktyviai reiškiasi visuomenės informatizavimo srityje. Duoda daug gerų iniciatyvų, tame tarpe ir čia kur jūsų segtuvuose buvo Infobalt pasiūlymas dėl valdymo struktūros. Mano manymu, tai tikrai geras pasiūlymas, galbūt yra blogumas tame, kad šitai kadencijai Ministerija buvo panaikinta ir yra truputėli sudėtinga vėl atkurt tą Ministeriją. O šiaip manau, kad tokiame lygmenyje, būtent ministerijos, tai tikriausiai būtų racionalus ir didžiausias efektas. Koordinuojant ir stumiant tuos informacijos idėjas, kai jinai bus prie bet kurios Ministerijos tas pats ir Seimo, konkrečiai pavyzdį pateiksiu. Jeigu būtumėm kokiam nors skyriuje, tai pirmiausia darytumėm to skyrius problemas. Tačiau ne visumos, ne visos organizacijos. Aš bijau, kad atsidūrusi po kokia nors Ministerija, konkrečiai po tokia veiklia kaip Ūkio ar ne spręs tik tai ūkio problemas, o švietimui liks 0,1 procentas visų pajėgų ar dar kažkokiom kitom sritim? Tačiau tai tik mano mintys. Manau Infobaltas šiuo atveju turi kai ką pasakyti, dalyvaudamas mūsų susitikime.. Romualdas KRUKAUSKAS Galiu pasakyti, jog po 10 metų nepriklausomybės valstybėje informatikos reikalai yra valdomi labai prastai arba jie iš viso nėra valdomi. Jūs pasižiūrėkit iš tikrųjų kas yra. Yra situacija- galva nežino ką daro kojos, o kairė nežino ką daro dešinė Premjeras įkūrė darbo grupę darbams, kurie kaip sakė ponas Žvirblis yra daromi. Rengiama portalo koncepcija.Kompiuterių asociacija rengia analizę ir visą kitą ar buvo konkursas kaip jie ten atsidūrė aš irgi nežinau. Reiškia kažkokiu tai būdu atsidūrė. Valstybėje pinigai iš tikrųjų yra numatyti kaip skirstomi. Biudžetą sudaro Seimo komitetai, yra biudžeto įstatymas, patvirtina ir išskirsto. Pasirodo, kad informatikai dirba didesnę dalį, žinoma duos kažkokią dalį tokiai grupei, kaip mūsų grupė. Tik neaišku kada ir kur pradings. Biudžeto eilutės nėra, bet blogiausias dalykas, kad biudžete niekas nežino kiek Lietuvos valstybėje tų pinigų iš viso yra. Kiek valstybė skiria informacinėms sistemoms sukurti, tai yra kiek viena Ministerija kuria atominės elektrinės sudėtingumo sistemą, o sistema už savo pinigus ir netgi nesuderinus parametrų, įtampos, dažnio ir srovės su visom kitom Ministerijom. Tai kaip tos elektrinės susirinks? O dar Edmundas sako, jog toms Ministerijoms ir Departamentams reikia duoti galimybę pasirinkti. Tai aš sakau, kad geroj valstybėje šitos galimybės pasirinkti niekas negali duoti, nes valdybos pasirinkimas užsibaigia valstybės bankrotu. Tą dalyką jau mes supratom Švietimo sistemoje. Ten lygiai tokia pati analogiška situacija, 280 tūkts.darbo, tai yra mokinių vietų buvo šildoma tuščiai, buvo mokytojai mokino 20 mokinių ir taip toliauTaigi pinigai neskaičiuojami, jie išeikvojami tuščiai ir niekada ta sistema nei mūsų, nei mokesčių, nei valstybės iždo, nei pasienio kontrolės nebus sukurta kaip vieninga sistema, kol nebus jos projekto ir kol nebus žinoma kiek jinai kainuoja. Romualdas KRUKAUSKAS Namą pastatyti sode ar palėpę, iš jūsų reikalauja dokumentacijos. Dabar be jokių dokumentacijų turi milijardines sistemas. Infobaltas pateikė savo šiuos pasiūlymus ir ką tie pasiūlymai? Pasirašė memorandumą su penkiomis politinėmis partijomis ir niekas į tai dėmesio nekreipia. Ir todėl aš sakau labai gerai, kad tas dalykas iškyla galų gale į politinį valstybinį lygį, bet jį reikia ir toliau kelti. Mūsų pagrin dinis siūlymas yra atkurti ryšius. Atkurti Informatikos ir Komunikacijų ministeriją tam, kad nereiktų kurti tokių kaip mūsų darbo grupė, nereiktų ano strateginio planavimo, kad būtų viskas įstatymo aprašytas ir veiktų taip, kaip veikia kitose srityse.Dabar aš ilgai ieškojau patvirtinimo savo žodžiams. Vakar aš buvau susitikus su ta delegacija kuri atvyko konservatorių vyriausybės kvietimu, nes prieš du metus kurioj buvo A. Kubilius, kaip tik dar nebuvo premjeras, R. Juknevičienę ir G. Kirkilas. Atvyko tas konsulas garbės padėjėjas, atvyko su valstybės ir verslo žmonėm. VRM kuria savo ryšių tinklą. KAM kuria savo ryšių tinklą. Pasienio policija dar nuo VRM atsikabina dar savo kuria. Dabar Telekomas baigia uždusinti. O kas yra kūrėjai? O kūrėjai yra lygiai ta pati buvusi mūsų Ryšių ir Informatikos Ministerija, tik ji vadinasi Informacijos ir Telekomunikacijų Ministerija ir visos žinybos yra delegavusios, kaip tas korėjietis yra pasakęs, savo finansus ir savo sistemos sukūrimo ir valdymo šitai ministerijai ir tada jokių problemų nelieka. Vieną ministeriją kuria valstybės reikmėms. Masiulio teiginys, kad valstybė yra UAB labai teisingas. Amerikoje, kuri neša į Europą ir į Pasaulį geriausius produktus, programinę įrangą ir idėjas, valstybė turi būti valdoma tais pačiais principais kaip verslo įmonė. Piliečiai kaip akcininkai balsuoja už vieną ar už kitą programą ir t.t. Vakar pasakė, kad mes sukursim transplantacijos organo duomenų bazę. Tad jeigu būtų centralizuotas valdymas jau visos bazės būtų integruotos, reikėtų tik vieno žmogaus etato. Žmogus aprašytų šitą subschemą duomenų bazėje. Parašytų tą reikalingą ataskaitą ir tai kainuotų valstybei 20 tūkst. Lt ar 50 tūkst. Lt. Dabar kiekviena Ministerija įkūrusi registrą reikalauja etatų, kompiuterių, technikos, antspaudo, sąskaitos banke ir taip mūsų valstybė bankrutuoja informatikos srity. Kol neįvyks to paties kas įvyko Švietimo sistemoje tai centralizavimas, sustambinimas ir visų pinigų suskaičiavimas kiek išleidžiama toj srity, tol mes neturėsim. Tai štai pasiūlymas mūsų įvesti vyriausiųjų informacijos pareigūnų tarnybas Ministerijose, atkurti informacijos ir komunikacijų sistemas, geriausiai, mano supratimu pervadinant Susisiekimo Ministerija. Čia yra pasakyta, kad Ūkio ministerijai priskirti verslo programą, Švietimo ministerijai elektroninio raštingumo programą, Seime įkurti informacinės visuomenės komitetą, tenai įdėti, pakeisti biudžeto sandaros įstatymą, kad informatikos lėšos yra skirstomos Seime į vieną eilutę ir t.t. Dėl elektroninės vyriausybės. Kadangi atėjo tas terminas iš Amerikos, tai elektroninė vyriausybė yra suprantama. Government - Amerikoj yra valdžia. Tai yra viskas: ir Prezidentas, ir Parlamentas, ir exequtive vyriausybė, Teismai tai ir reiškia savivaldybes, apskritis ir piliečių bendravimus su šituo. Antras dalykas dėl esamų sistemų muitinės mokesčiai, pasienio kontrolė, iždo surinkimas ir iždo išnaudojimas, Sodra, Sodros kortelė.Visi tie dalykai projektai turi būti koncepciškai peržiūrėti ryšium su galimybėmis. Visas tas sistemas naudoti elektroniniu būdu su elektroniniu parašu. Ir čia kur mes įrašėm ir į saulėtekio, ir į visas kitas bandėm įrašyt, kiek galėjom įrašėm tą Sodros kortelės čipinės naudojimui ir elektroniniam parašui, ir vidiniam pasui, ir teisėm, ir bankui. Mes vieni informatikai, netgi ir turėdami informatikos ir telekomunikacijų ministeriją, to nepadarysim, tai turi daryti mokesčių reformos rengėjai - Sodros reformos rengėjai, švietimo reformos rengėjai ir t.t. Dabar dėl esamos situacijos. Telekomo monopolis yra nepakankamai apibrėžtas. Bet, kaip alternatyvos, turi būti vystoma bevielė komunikacija t.y. mobilūs telefonai, Wat technologijos ir antra tarpžinybiniai tinklai ir kur mūsų siūlymas apjungti infostruktūrą, VIP tinklą su vyriausybiniu ryšių centru. Tuo būdu suteikiant jiems ne tik mazgus, bet ir laidus, kiek ten jų dar yra jų žinioje. Kadangi ten yra ir saugoma teritorija, ir saugomas namas, VRC ryšių centre, saugomos patalpos, ir įrengta taip, kaip reikalauja saugumas. Gal ten padaryti elektroninio parašo sertifikavimo centrą ir tokiu būdu vystyti elektroninio parašo ideologiją? Ar valstybė vaidins aktyvų, ar pasyvų vaidmenį elektroninėje veikloje, nes veikla yra ir verslas, ir Vyriausybė, ir Švietimas, ir piliečiai? Aš žinau Amerikoj tam tikras valstijas, kur Vyriausybė padaro tokį centrą kaip aš siūlau. Nemokamai verslininkams išdalina korteles ir leidžia prekiauti metus ar du. Po to Vyriausybė pradeda rinkti pinigus ir uždirbinėti tai yra atsiiminėti savo investicijas. Bet tai čia yra tos aktyvios politikos būdu. Pasyvi politika, aišku, yra nieko nedaryti arba priiminėti įstatymus. Man norėtųsi, kad Lietuva vystytų aktyvią politiką. Geriausiai ką mes galėtumėm pasiekti - pažiūrėti į valstybines sistemas. Ten dabar irgi yra netvarka. Kadangi valdančiosios Ministerijos neliko, Telekomas stengiasi užimti visą verslo sritį. Jis jau dabar eina muitinių konkursą ir tai tenai pusiau už eilučių jau yra įrašyta, kad turėtų būti ne VIKTAs, į ką valstybė jau investavo apie 20 mln. litų ir aš manau, kad teisingai padarė ir tą VIKTĄ (Valstybinių institucijų tinklą) reikia stiprint. O kaip su mokesčiais? Vienu žodžiu valdymas čia reikalingas. Ir mūsų uždavinys per tuos mėnesius jeigu mes norime padaryti tą propagandinę informacinę pusę (kiek galima padaryt interfeisą) ir tokiom sistemom juos reikia padaryti. Bet jei mes pasieksim, kad valdymo reforma įvyktų taip kaip mes siūlome Infobalte tai bus gerai ir jeigu mes padarysim, kad po mūsų niekada nebus tokios darbo grupės Ačiū už dėmesį. Edmundas KAZAKEVIČIUS Prie pasiūlymų, ką ten reiktų įkurti ir kaip valdyti, trūksta tik tai vieno - atkurti tarybinį GOST planą. Tai labai centralizuotas valdymas su super numatymu į priekį. Man atrodo, kad kartais sumaišomi du dalykai: 1) Tikslo vieningas sprendimas-vieningas tikslo siekimas pas mus virsta vienos technologijos taikymu. Čia du skirtingi dalykai Turi būti judėjimas užtikrintas. O kokią technologiją pasirinkti parodys rinka ir gyvenimas. Kas liečia VIKT tinklą tai 100 procentų pri tariu nebuvo paskelbtas. Pats dalyvavau 1998 m. vasario mėn., kai buvo pakviesta infostruktūros vadovybė ir paklausta, kiek ir kokių lėšų reikia, kokių sprendimų reikia tam, kad ir muitinės, ir ligoninės ligonių kasa, ir pasienis galėtų naudotis. Valstybė finansuoja, jie gauna minimalias paslaugas, jeigu nori daugiau - gaus daugiau. Buvo parašyta duot tokius pasiūlymus ir jų iki šiol nėra, kiek aš žinau.Romualdas KRUKAUSKAS Atsakau Edmundui: aš niekad nesakiau, kad Lietuvoje reikia naudoti vieną (ypač kai aš dirbu IBM) IBM technologiją, kompiuterius, programinę įrangą. Viską, ką aš sakau, tai neliečia absoliučiai jokių technologijų, tai liečia pinigų naudojimo ekonomijos procesą. O dėl GOST plano čia jau yra religijos dalykas: tu tiki į tą, aš tikiu į tą. Bet reiktų važiuoti į Kanadą, į Ameriką, į Pietų Korėją ar Singapūrą, o tu pamatysi, kad ten šitoj srity yra didelis GOST planas ir aš manau, kad tai yra labai gerai. Kęstutis MASIULIS Jau faktiškai viskas pasakyta. Besiklausant, kaip gana liberaliam žmogui, man irgi kilo niežulys sureaguoti į tą centralizmą. Jeigu mes kalbame apie informatikos ar telekomunikacijų, ar dar kažkieno centralizavimą, tai turime kalbėti labai konkrečiai, kad tai liečia tik finansų arba valstybinių programų centralizavimą, bet kaip bus realizuojamos programos, kad bus konkursai, bus konkurencija, toje srityje, visur kitur tai yra konkurencija ir visiškas liberalizmas, pliuralizmas. Šio dešimtmečio informatikos plėtra tik todėl tokia milžiniška, kad čia nėra jokio reguliavimo daugeliui sričių. Didžiausias proveržis ten, kur reguliavimo mažiausiai. O diktuoja ten, kur iš tikro patys vystosi, patys sukuria problemas ir pačios didžiausios firmos susitaria dėl standartų, dėl visko. Juk čia dažnai valstybė niekuo nebeįsikiša, pvz.: firmos susitaria ir to užtenka. Tai sakyčiau, kad valstybei reikia tik ten dalyvauti, kur iš tikro valstybė pati sau susikuria problemas. O kur nereikia - ten nesikišti. Ir skatinti konkurenciją, dar daugiau reikėtų E- vėjo koncepcijoje buvo rašyta, kad konkurenciją reikia skatinti ir dar Microsoft'ui, kuris čia egzistuoja ir vykdo didžiulius monopolius, bjauresnius nei telekomas, tai vėl gi reikia skatinti alternatyvias programas, jeigu tai yra įmanoma. Atpiginti, ir tą sritį, nes dabar mes esame vyriausybė ir kt. vos ne Microsft'o įkaitai, nes mes esame priversti tik MS produktus realizuoti, jie dar gali mus patikrinti ir dar nebauduoti. Gal galime mes kažką kito sugalvoti. Jonas MILERIUS Dovanokit, ponas Kęstuti, bet yra riba. Aš irgi esu konkurencijos šalininkas. Per tuos 10 metų ką Lietuva pasiekė, tai tikrai yra didžiulis pliusas būtent konkurencija. Jeigu šiandien yra Lietuvoj nevienas mobiliojo ryšio teikėjas, tai yra nuostabus dalykas, jeigu vienoj tokioj organizacijoj, turiu omenyje kaip ir Seimas, kad po stogu šiandien abu sutelpa ir abu gali dirbt. Jeigu nors vieną išmesi, tai kitas iškart pradės diktuot savo sąlygas. Bet dabar mūsų problema - Elektroninė Vyriausybė. Čia gal Romas turėjo omeny, paminėdamas valstybinių projektų, gal su jais mes nukrypom į šoną, kad nebuvo kažkokio kieto ar bent jau kvalifikuoto valdymo. Ir finansų, ir paties projektų. Ar gali būti pritaikyta jūsų mintis kaip versle paleist vėl 10 metų, Vyriausybės, Ministerijos. Aš vyriausybę suprantu plačia prasme. Aš šiandien ryte buvau primetęs tokias tezes, bet jos liko ant mano stalo. Būtent E- vyriausybė, bet apskritai elektroninis Valstybės valdymas, kuri turi turėt ir prezidentūra, ir parlamentai, ir departamentai, ir teismai. Tiesiog plačiau mes negalim aprėpt per tokį trumpą laiką. Bet koncepcijoj mes turėtumėm įvardint tuos dalykus, kad visos valstybinės institucijos turėtų funkcijom pasidalint, kad nedubliuotų informacijos surinkimo. VADIS projektas ėjo sava vaga. Nesulaukdami jo, visos ministerijos ir departamentai kūrė savo. Aišku paeksperimentavom, padarėm vieni geriau, kiti blogiau, bet šiuo atveju kažkokia konkurencija yra neefektyvi, net gi pražūtinga. Nes yra specialistų, technologijų, įrangos stoka. Tai šiandien ta padėtis, kuria nesam patenkinti. Edmundas KAZAKEVIČIUS Tai reikia suprast, kad valstybė atsisako kurti dokumentų tvarkymo sistemą? Jei Jūs sakot, kad konkurencijos nere ikia.Jonas MILERIUS Ne. Tik kur yra ta takoskyra? Kur reikia valstybinių institucijų konkurencijos ir ar pajėgūs esama konkuruot? Dabar vokiečiai supirks likusius informatikus, mokančius dirbt, ką toliau darysim? Aš suprantu, kad kiekviena ministerija savo užsako, gauna kažkiek pinigų. Edmundo vadovaujamas departamentas iš tikrųjų su septyniolika žmonių vargu ar gali daug ką padaryti, taip? Na gerai, paima ir atiduoda griežtai pagal įstatymą jam kontroliuoti visus pinigus. Mes nežinom, kaip gimė kai kurie užsakymai - projektai. Tai didelis klausimas, kur ir kodėl pirma toms firmoms buvo atiduota, kodėl be konkurso. Atsiranda baimė, kad visa eilė organizacijų visiškai negaus lėšų. Aš noriu pasakyt, kad nė vieną kartą Finansų ministeriją per tą 10 metų, mes projektų teikiam sekančių metų finansavimą, ateina aktualus nulis. Ir ten labai gražus prierašas yra .šitos visos problemos bus išspręstos VADIS projekto rėmuose, kuris yra centralizuotai Edmundas, ir prieš tai jo pirmtakai, kantriai laukė 10 metų ir va šiandien 10 metų rezultatai Mes dvi savaites rašydavom, daugiau nieko nedirbdavom. Koncepcijas įrodinėti buvo lengva, kadangi buvo padarytas vienas niuansėlis. Suprantam, elektroninė vyriausybė - tik vyriausybė.VADIS buvo paminėta tik vyriausybė, ne duok Dieve, kad būtų apsirikęs, ir įtraukęs, kad visos valdymo struktūros, nors tas paketas galėjo tikt visiems, būtumėm tikrai negavę jokių lėšų iš Finansų Ministerijos. Atraskit jūs tame Vyriausybės pasirašytame dokumente, kur čia yra Seimui skirta. Toliau jie čia nesigilindavo, kad tų dokumentų gera sistema ir jinai gali tikti tiek Prezidentūrai, tiek Vyriausybei. Dėlto gaudavo atskirą eilutę finansavimui, o jeigu būtumėm jos negavę, tai šiandien būtumėm tokioje padėty buvę kaip kai kurie departamentai ar ministerijos. Kęstutis MASIULIS Sakysim dabar necentralizuoti tai, tarkim, Seime aktyvesni žmonės, VRM aktyvesni žmonės, ten suprantamas poreikis informatikos ir telekomunikacijų plėtros. Ten ir lėšų jie prasimano ir panašiai, geriau realizuoja ir geriau sukasi, o jeigu dabar centralizuojama tai tada kur bus geriau? Vis tiek visiems neužteks arba tie, kas geriau prilys, praprašys arba sugebės įrodyti, geriau argumentuoti ir vėl ly gybės vis tiek nebus.Jonas MILERIUS Bet vis tie dar kokia struktūra atsirastų. Čia buvo Infobalto pasiūlyta labai aukšto lygio komisija prie Prezidento. Turi būti analogiška taryba, kur būtų įvairių valstybės valdymo institucijų informatikų atstovai. Kur jinai būtų prilipdyta? Šiandien prie departamento, jeigu atsirastų ministerijų prie ministerijos. Aš tikrai sutinku, kad tie pinigai būtų atiduoti, ar tas projektas be konkurso vienai ar kitai firmai. Aš suprantu, kad yra kai kurių momentų, kad konkursai dabar labai ilgai tęsiasi, daug laiko užima, bet pagal įstatymų raidą, aš šiandien neįsivaizduoju, nė vienos pozicijos, kurią mes galime nupirkti, nes mes medžiagų, tonerių negalime nupirkti neskelbdami konkurso. Rimantas ŽYLIUS Iki to laiko norėčiau visgi grąžinti prie temos ir čia, aišku, kaip ponas Krukauskas minėjo, yra tikėjimo dalykai ir turbūt turėsime šičia apie savo tikėjimus pasišnekėti dar daug ir detaliai. Bet aš gi vis tik nelabai supratu, ar jūsų sprendimas yra paleisti šitą komisiją ir, kad visa tai darytų ministerija ar gali šita komisija ką nors nuveikti? Romualdas KRUKAUSKAS Aš ne siūliau komisijos paleisti, aš sakiau, kad būtų geriau, kad daugiau tokios komisijos nereiktų kurti, o ją atliktų struktūros. Nes, žiūrėkit, pono Edmundo struktūra sukurta tam, kad iškeltų į viršų tą darbą, kurį surinko komisija, o jisai vargšas neturi įtakos, nes neturi pinigų. Esu paskaičiavęs, nežinau kol nėra kitų sk aičių, aš jums sakau Lietuvoje per metus yra informatikos valstybiniam sektoriui išleidžiama 300 mln. litų pirkimams, paslaugoms ir produktams. Dabar, jeigu būtų decentralizuotas valdymas kuriant koncepcines sistemas (muitinės pasienio kontrolės) ir tokia sistema jeigu būtų buvusi išrašyta per 1999 metus bei padaryta, kad visi muitinių ir pasienių taškai būtų sujungti per vietos tinklą į centrinį kompiuterį Vilniuje, visi mes matytumėm, kas ten yra. Jeigu šitaip politiškai būtų suformuluotas uždavinys ir pasakyta kokia žinyba gauna tą. Nes tie 300 milijonai litų yra Sodros įskaitant ir savivaldybių išskaitant, ir centrinių biudžetų, įskaitant visus biudžetus. Toks apytikris skaičiavimas. Tas sistemas per 5 paskutinius metus padauginant iš dviejų gausim pusantro milijardo. Taip būtų galima padaryti, bet lygiai taip pat, kaip išėjo tuščiai šildyti tuščius mokyklų suolus, lygiai taip pat tie pinigai išėjo nesistematizuotai sistemai daryti. Kai aš sakau, kad reikia centralizuoti, aš turiu galvoje štai ką: mes norim sukurti sistemą, kuri panaši į žmogaus nervų ir kraujotakos sistemą, kad turi būti vienas centras, kuris valdo nervus ir kitas centras, kuris siuntinėja kraują. Buvo įkurtas valstybinių institucijų kompiuterių tinklas, ant kurio turėjo susikurti valstybinės sistemos. Kas siuntinėja nervus, tai turėjo būti tas departamentas, kuris surenka iš visų ministerijų reikalingus politinius nuspręstus koncepcinius uždavinius ir juos tam maiše vis uždeda ant tos nervų ir kraujo sistemos ir vyksta apytakos per visą Lietuvą. Štai kokia yra šitos GOST planinė idėja.Viktoras BASOKAS Kalbant apie Vyriausybės portalą reikia truputį susitarti dėl sąvokų, jeigu mes priimam, kad vyriausybė nėra kaip vyriausybės kanceliarija, bet viso viešojo administravimo institucija. Tai tuo atveju, kalbant apie Vyriausybės portalą, mes turim suprasti kaip integruoti tą sistemą, kuri pateikta ir bendrauja su visuomene. Dėl tvarkos galime suformuluoti mūsų darbo grupės viziją. Kas gi vis dėlto yra Vyriausybės portalas? Kokie,mūsų manymu ar matymu, yra to portalo tikslai? Ir trečias dalykas, kiek čia spėtumėm teisingai išreikšti savo mintis ir surašyti, kaip tuos tikslus mes siūlom pasiekti. Tikriausiai sugebėsim įvardinti atsakingus veikėjus tiems būdams parengti, tikslams pasiekti, gal ir ne, bet aš siūlyčiau tokią mūsų veiklos kryptį. Dabar trumpai apie viziją, kurią aš turiu - kas yra Vyriausybės portalas. Kaip minėjau Vyriausybės portalas apjungia - integruoja visų viešojo administravimo institucijų svetainių informaciją ir pagrindinis jo uždavinys būtų sudaryti patogią ir lanksčią galimybę vartotojui surasti reikalingą asmenį ar informaciją. Pradedant nuo plačiausiai žinomos svetainės, Vyriausybės svetainės. Gautų aiškų ir suprantamą kelią ieškodamas savo problemų sprendimo. Dabar dar kai kurie pastebėjimai, mes daugiau kalbėjome apie informacijos pateikimą, jeigu taip pažiūrėt į kitų šalių vargus kuriant tokius portalus, jiems didžiausia problema atsiranda, kai jie pradeda spręsti bendravimo, abipusio ryšio su savo piliečiais problemą. Kol kas mes tos problemos neįvardinom, mano manymu tai bendravimas, abipusis ryšys tiek Vyriausybės mastu tiek atskiros institucijos mastu yra labai svarbus dalykas ir mano pasiūlymas būtų ne kurias nuostatas ar reikalavimus parengti, kad tas bendravimas su savo valstybės piliečiais būtų plečiamas ir vyktų.Toliau dėl sąveikos integracijos, na matyt galėtumėm parengti kai kurias nuostatas, rekomendacijas viešojo administravimo institucijų tinklalapiams. Jos dar nebūtų kažkokios konkrečios, bet principai ar gairės. Galbūt ir sugebėtumėm jas nustatyti. Ilgai buvo diskutuojama apie finansavimą, finansavimo galimybes, čia daug pinigų reikia ir aš leisiu sau priminti Ostapo Benderio tokį pasakymą Jeigu valstybėje yra spausdinami piniginiai ženklai, tai turi būti žmogus, kuris juos renka . Tai yra pinigai, yra informacija. Problema yra tame, kaip juos tikslingai, kryptingai ir naudingai panaudoti. Paimkim vieną analogiją - valstybės investicijų programa, kuri yra orientuota įstatymais, į tokius statybos objektus. Yra numatytos ir sutvarkytos visos procedūros, kada statinys gali būti priimtas į valstybės investicijų programą. Lygiai taip pat specialistai gali parengti reikalavimus. Kada informacinė sistema gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto reikalavimai jai, integracija į kitas sistemas, reikalavimai suteikit ar platinti informaciją. Kalbam apie centralizavimą, tai yra sudėti visus pinigus į vieną kišenę ir paskui dalintis.Valstybės investicijų programa to juk nenumato, kad Ūkio ministerija susideda visus pinigus į kišenę ir juos skirsto. Viskas eina per tą valstybės biudžeto panaudojimo mechanizmą, yra tik tai tam tikri reikalavimai objektams įtraukiamiems į valstybės investicijų programą. Lygiai taip pat kiekviena institucija yra pateikusi smulkiausius uždavinių aprašymus kitiems metams ir kokių lėšų jiems reikia, tame tarpe jūs rasit ir kompiuterių pirkimui, čia ir programų pirkimui ir informacinių sistemų kūrimui, viskas tas yra finansų ministerijoje. Aš nežinau, kokiam pavidale tas yra pateiktas, bet pilnai įmanoma išgaudyt ir išanalizuot, kur nueina valstybės biudžeto signavimai, kuriant informacines sistemas ir įvertinti. Parengti pasiūlymus Vyriausybei ir finansų ministerijai. Mano manymu, valdymas ar koordinavimas nėra centralizavimas. Reikalinga tam tikra institucija, kaip ponas Edmundas sakė, jeigu informatikos departamentas turėtų tam tikrus įgaliojimus, atsakomybę, darbams atlikti reikalingą finansavimą. Jisai būtų visiškai pajėgus veikti kaip ūkio ministerijos departamentas koordinuodamas veiklas, kuriant informacines sistemas ir tų sistemų išėjimą į visuomenę. Dėl institucinio reikalo nebūtinai ministerijos, svarbu kokie įgaliojimai.Jonas MILERIUS Ponas Viktorai, turint omeny, tuos glaustus terminus ir konkrečią materialinę situaciją, dar kartą prašyčiau, ( jūs paminėjot pagrindines mintis) akcentuoti, kas jūsų manymu yra realu dabar, šiuo metu, šį rudenį padaryt. Viktoras BASOKAS Šį rudenį. Čia jau yra pradėtas darbas. Jeigu jau kalbėsim konkrečiai ar galima sukurti ar patobulinti veikiančią Vyriausybės svetainę, ar sukurti tą tinklapį. Tai nėra sudėtinga, panaudojant, kas jau yra padaryta kitose institucijose. Tuo pačiu galima parengti reikalavimus ir priversti kitas viešojo administravimo institucijas įgyvendinti kai kuriuos reikalavimus. Kaip čia jau buvo paminėta, kad informacija nuo praeitų metų neatnaujinta, nėra elektroninio pašto, nėra d arbuotojų sąrašo, nėra telefonų, nėra pasakyta ką ji veikia ir kur kreiptis... Pagal sritis, kuriomis užsiima ta institucija, o čia kai ką galima padaryti, bet tai jau reikia žiūrėti konkrečiai, kas yra kokioje ministerijoje. Įvertinimai padaryti.Dalia BANKAUSKAITĖ Dar laikas iš tiesų bėga labai greitai. Aš manau, tai labai aiškiai suformuluota užduotis. Jinai yra labai reikli ir atsakinga, bet nereikalaujanti ypač didelio panoraminės veiklos kanalo išdalintuose dokumentuose kitos darbo grupės sukurtos tam.Čia reikia pirmiausia, mano galva, pasiskirstyti, ką mes darom? Ką mes darysime, kai ateisime kitą penktadienį, kokį namų darbą padarę mes, darbo grupės nariai. Tai pirmiausia inventorizacija, įvertinkime tinklapius kokie yra. Punktas 2.1 prašo valstybės institucijų tinklapių koncepcijos. Jau iš karto tęsinys aiškus, kad tai kalba ne vien tik apie LRV Gedimino prospekte vieną pastatą, esantį tinklapyje, bet ir visų viešųjų ar valstybės institucijų tinklapius. Tai vertinkime, kokie jie yra, panaudokime, ką turi paruošę penki kontinentai. Jonas MILERIUS Ponia Dalia, šitame žaliame segtuve yra mūsų skyriaus prieš mėnesį padaryta tokia vertinimų lentelė. Ją dar galima papildyti, yra daugiau informacijos, visada siekiam ją sukaupti. Dalia BANKAUSKAITĖ Pas jus daug kas padaryta, tai įvertiname. Reikia susitarti, kad galėtume dabar daryti tokias išvadas, apdoroti visą tą įvertinimą ir todėl klausimas būtų, kokia moralė ir išvada. Ką darot iš to, ką mes turime matyti, vertinti, kad galėtume paruošti ir sukurti tuos principus.Čia jau ne koncepcija, bet iš tiesų principai. Tai čia būtų tinklapio struktūra, jeigu kalbame, antras būtų tinklapio turinys. Kas yra privaloma, ką turi turėti bet kuri ministerija ar institucija ir to laikytis, ir toliau galvoti būti kaip tai įgyvendinti. Čia mes jau kalbame apie tai, kad priežiūra yra tinklapių. Čia jau prasideda realūs pinigai, bet kaip visur yra gebėjimas, žmogaus gebėjimas, surasti ir padaryti vieną žmogų atsakingą, o išplaukia iš to valdymas.Toliau nurodyti du punktai labai susiję, mes labai daug galime paruošti rekomendacijų, kad diskusija be galo naudinga tuo, kad kiek vertingų dalykų dar palietėm ir kalbėsim. Ir galime išplėtoti, kas galėtų toliau turėti tos grupės tęstinumą vienokiu ar kitokiu formatu. Bet šiai dienai, man atrodo, mes turime labai konkrečią užduotį, vėl kiek aš suprantu tą, ką aš skaitau, ir datos yra realios, bet tik tai, kad mums dirbti reikės.Rimantas ŽYLIUS Norėčiau papildyti,aš matau vieną labai konkrečią užduotį. Būtent, kaip sakote dėl tų institucijų tinklalapių koncepcijos kūrimo, tai yra kaip, kokią mes mintį galvojam, kad turi būti tinklalapyje. Kaip ta informacija turi būti pateikta. Kita mintis nėra labai tokia aiški, tai elektroninės vyriausybės koncepcija. Aš galvoju ką mes galbūt ir galėtume išsiaiškinti, kas mums kiekvienam yra elektroninė vyriausybė, ką mes manome, nes mums reikia s ukurti viziją. Reikia padaryti pirmą žingsnį ir antrą, na kad matytume kokiais etapais mes galėsim prie to prieiti ir kokią mes matome vizija, ką turės daryti elektroninė vyriausybė. Ir labai konkretus darbas, tai jau netiek mastymui, o būtent konkrečiam darbui. Tai yra tinklalapių koncepcijos sukūrimas.Jonas MILERIUS Ar yra konkrečių klausimų ponui Basokui? Be komunikacijų, kažkokių normalių sąlygų, tos terpės gavimo bus gana sunku padaryti arba iš vis neįmanoma. Aš norėčiau pono Algimanto Saugėno paprašyti, juo labiau, kad aš nežinau, ar toliau buvo pratęsta ta idėja ar ne. Kažkada Vyriausybėje buvo toks posėdis, jūs irgi tada dalyvavot, kur buvo kalbama apie įvairių institucijų sukurtus savus tinklus ir buvo tada, man atrodo, jūsų prašyta, jūsų kolegų paruošt tam tikrą tų galimybių koncepciją, integruoti tuos tinklus. Manau jūs turit tai įdirbę nemažai, gal ta linkme galėtume dabar kai ką pasakyt. Algimantas SAUGĖNAS Pirmiausia norėčiau pabrėžti ponui Krukauskui, kad vis tik pasienio policijos departamentas yra vidaus ministerijos sudėtinė dalis ir mes turim vieningą telekomunikacijų tinklą. Žiūriu, kad pasienis sau nieko atskirai nedaro. Antra mintis - aš nelabai sut inku su ponu Krukausku, tai yra VRT suliejimas su infostruktūra.Vyriausybinių ryšių centras ir atlieka savo uždavinį, o infostruktūra - savo uždavinį. Ir vadinasi jų suliejimas yra visiškai netikslingas.Ir dabar dar trečia mintis. Man atrodo, kad informacijos ir informatikos departamentas, kadangi dabar su juo reikia derinti visus informacinius projektus, ir kaip jie yra įgyvendinami. Tai jie ir kontroliuoja biudžetinių lėšų įsisavinimą šitoje technologijoje, bent jau galėtų tai daryti. Mano mintis šitame projekte, be jokios abejonės, liūdną dalį, būtent, jos eksploataciją sudarys finansinė išraiška. Būtent telekomunikacinės paslaugos. Telekomas visokiais būdais sukioja rankas, dėl to reikia ieškoti kažkokių alternatyvių kelių. Sakykime, kad prie tos informacijos prie Interneto ir būtent švietimas, per Švietimo įstaigas, tai yra labai aktualu daryti, kad į kiekvieną mokyklą, kad kiekvienas turėtų galimybę prieiti prie kompiuterio ir išmokti dirbti. Tai aš pasižiūrėjau ir paklausinėjau draugų, kaip tas yra sprendžiama Kaune. Tai pasirodo Kaune telekomunikacinėm paslaugom kiekviena mokykla iš Švietimo skyriaus gauna 100 litų, tačiau yra kažkokia tai firma Kaune, kuri stogais, ta prasme ne per Telekomą, o bevielio ryšio pagalba, (greičiausiai, aš tai įtariu) už 20 lt suteikia neribotą laiką kiekvienai mokyklai. Vadinasi dideliuose miestuose problemos nebūtų tą padaryti. O jeigu žiūrėsim per periferiją, tai ten jau yra truputėlį problematiškiau.Dabar šito uždavinio sprendimui ir ką mes galime padaryti šį rudenį. Aš manau galime grįžti prie tos temos, kuri buvo nagrinėta Vyriausybėje, paskui buvo nagrinėta Šermukšnių gatvėje pasitarimo metu, kad vis tik realizuoti per, sakykim, kad ir Vidaus Reikalų ministerijos tinklą, jeigu Vidaus Reikalų ministerija yra įparei gojama Vyriausybės, kad privalo daryti tokias paslaugas. Gal toliau, bet galimi tokie variantai, kad tiesiog kaip ko perspektyva galvoti, kad dalinti infostruktūrą į elektroninio parašo dalį ir, sakykime tas, kas yra, tam priklauso "dratai". Lygiai taip ir mūsų departamentą dalinti į dvi dalis : tie kurie užsiima informacijos pateikimu arba duomenų, pasų spausdinimu, pažymų išdavimu ir vėlgi atskirti ryšininkus, kurie teikia paslaugas. Ir šitas sakykime tai galėtų būti specialios paskirties įmonė ar kažkas, kas galėtų tą uždavinį spręsti.Rimantas ŽYLIUS Vėlgi čia problema, kad turėti, kaip premjeras paskyrė, koordinatoriumi šių visų informacinės visuomenės kūrimo ir Interneto plėtros klausimais, tai čia turbūt klausimas susijęs labiau su juo, negu su šia grupe. Vis dėlto, jūsų nuomone, ką mes galim padaryti per tą mėnesį pagal premjero potvarkį? Algimantas SAUGĖNAS Taigi aš matau, kad faktiškai galbūt kito susitikimo metu pateiksiu, kas yra padaryta, bet aš manau, kad ta dalis bus reikalinga rugsėjo 15 d. dokumente. Tai per šį mėnesį, manau, kad tikrai ir aš paties komisijos pirmininko paprašysiu man padėti. Jūs man padėtumėte, jeigu reikėtų kažkokių paklausimų kito ms žinyboms? Ir tikrai galima būtų iki tos 15 dienos įdėti tą gabalą, kas liečia būtent variantus, kokie gali būti telekomunikacijų klausimais šituo aspektu.Jonas MILERIUS Aš gerai pamenu, kad komandoje yra visi informacinės terpės. Technologijos atstovas - Algimantas Saugėnas. Ir sakau, bet kokios idėjos, bet koks kraujas neturės kur vaikščioti, jei nebus kraujagyslės. Romualdas KRUKAUSKAS Noriu pasakyt, kad iš esmės jis tiktai sakė prieš mane, bet jis pasakė tą patį, ką galiu tik dar kartą pakartoti tam, kad valstybinėse institucijose veiktų valstybinių institucijų Interneto tinklas, kurio bazė veiks. Reikia sujungti į vieną visumą dabar egzistuojančius atskirai, padrikai tris bent ar keturis a r daugiau tinklus. Reiškia jie turi savo tinklą ir infostruktūra, antras tinklas yra VRC. Aš nesakau, aš siūlau priimtos struktūros, galima juos visus atiduoti jiems, galima įkurti dar kažką tai kitą, bet kad suprantat tam pasipriešinti Telekomo monopoliui galima tik tai padarius nu ne monopolijų, bet sąjungą. O ta sąjunga yra tie atskiri padriki tinklai, kuriuos po vieną dabar Telekomas traškina.Kęstutis MASIULIS Bet dabar čia problema yra ne, jeigu mes kalbame apie duomenų perdavimą, tada viskas gerai. Čia nesulauksim jokių pasipriešinimų. Bet jeigu tik mes pradėsim, o po to ten į balsas eina jeigu mes jį pradėsim . Žinybinio tinklo balsas perdavimui monopoliui Telekomui. Mes jau diskutavom vieną kartą čia tokiame uždarame ratelyje ir ten buvo bandoma aiškinti, kad tai nėra visai žinybiška, tai tik teikiamos paslaugos. Na tarkime, kaip bus apmokoma ir panašiai. Jeigu kažkas kažką sumokėtų .Jonas MILERIUS Dar pas poną Ratsevičių, po vieno eilinio Vyriausybės posėdžio tom temom, mes iš kart sutarėm sekančią dieną su juo dar susitikti. Ir aš supratau, kad būtent teisinė pusė ir mokėjimo pusė, mums neleido Ir dabar kadangi, ir dabar mes ir, Romai, tu sakai, yra VIKTA, yra jie, dar kas, bet turėkim omeny, kad jie savo linijų laidų praktiškai nė vienas neturi. Jie irgi tuos praėjimus dėjosi Vilniaus mieste jūs turit nuosavas linijas, bet išėjimo iš Vilniaus miesto praktiškai nė viena iš institucijų beveik neturi..Edmundas KAZAKEVIČIUS LRV IT skyriaus vedėjas Bet yra vienas momentas dėl paslaugų teikimo, legalumo , man ta problema yra iškilusi dabar, kai socialių tarnyba atsiskyrė nuo vidaus reikalų ministerijos, tad nėra juridiškai, žodžiu, mūsų finansistai nemato juridinės problemos jame. Mes pelno nesiekiame, mes už ką perkame, už tą ir parduodam. Kęstutis MASIULIS Bet jūs parduot niekam negalit Jūs pasidarot kaip operatorius. Edmundas KAZAKEVIČIUS Gal mes, vadinkim, ne neparduodam, o susigrąžinam savo išlaidas... Kęstutis MASIULIS Matot, centralizuojami pinigai iš viso niekam neduodami ir niekam neatsiskaitinėjama, o tiesiog duotumėm ir viskas. Yra duodama linija, o įstaigoms duotas limitas, kiek jie gali prakalbėti, tada jokie atsiskaitymai nebevyksta. Edmundas KAZAKEVIČIUS Pas mus viduje ministerijoje yra 8 asignavimo valdytojai. Tai ir policijos departamentas, pati ministerija, priešgaisrinė apsauga ir taip toliau. Šitie 8 asignavimo valdytojai faktiškai.jie kiekvienas eina į atskirą biudžeto eilutę biudžeto įstatyme. Tai finansistai taip norėtų, kad pasiimkite jūs tuos pinigus ir tik tai duokite mums paslaugas. Bet tada tikrai turėdami tuos pinigus mes galėtume juos lanksčiau panaudoti ir ne tik kai didesnį servisą. Jonas MILERIUS Žodžiu taip, kaip ir sakė Algimantas, mes dedam viltis į jį. Vieną iš variantų, patį svariausią, noriu prašyti, kai tik jis bus pasiruošęs Sakykit, kokių specialistų kiekvienas galim deleguoti jums į pagalbą? Jeigu reikia. Iš tikrųjų kažkokią medžiagą gauti mes galim ir mūsų komisijos vardu kreiptis į valstybines institucijas ir ta informacija jums bus pateikta ir savo koncepcijai. Kai tik galėsit - sakykit, mes tikrai visi ją išklausysim. Romualdas KRUKAUSKAS Ten dar konkretūs pasiūlymai. 2.1 punktas turi susidėti iš teorinės ir metodinės dalies. Reikia kažką parašyti, kaip mes siūlom, kaip ją turėtų pagerinti ar tai, kas egzistuoja ar vystytis. Nuo 8 pateikti tinklapių koncepciją (jei jie yra, tie tinklalapiai ), kaip juos suvienodinti, kaip jie reguliariai turi pildyti informaciją, kas ten dar turi būti praplėsta ir taip toliau. O dabar, kad padarytume kažką konkretaus per mėnesį ar du, tai aš siūlau elementariai padarykim atidarymą viršūnių penkiuose didžiuosiuose miestuose, paštuose. Štai tų priėjimo prie valstybinio tinklapio elektroninio kiosko. Pirkim geležinius kioskus (jų per parodą būna), darykim kiekvienam centriniame miesto pašte priėjimą, pastatykim gal net ir spausdintuvą, o gal nereikia su pirštu ekrane gali žmonės žiūrėti visas tas bazes ir matyti: ministerijos visos yra, visos apskritys yra, visos Lietuvos savivaldybės yra, pastovus sąvados visų šių Internetų yra ir taip pradėti tą ėjimą į mases.Romualdas KRUKAUSKAS Tuo labiau, kad kažkokį elektroninį kioską buvo padariusi Sigmanta su rusais ar vokiečiais. Metalinis kioskas, meta liniais mygtukais su sensoriniu ekranu. Jis kainavo tikrai nedidelius pinigus.O dabar 22 dokumentai iki 15 d. reikia jį bent jau iš dviejų dalių parašyti: 1) Kas yra Amerikoj, Kanadoj, Japonijoj ar dar kitur? Apžvalgos jau yra padarytos, reikia tik surašyti, kaip mes suprantam tą dalyką. Rimantas ŽYLIUS Tarkim Amerikoj. Kodėl prezidentas yra elektroninės vyriausybės viršūnėj? Tai dėl to, kad Amerikoj prezidentas yra vykdomoji valdžia. Pas mus prezidentas nėra vykdomoji valdžia. Realiai paslaugas kažkokias suteikinėja vyriausybė gyventojams. Prezidentas malonės prašymus Internetu siuntinės ? Jonas MILERIUS Iš principo, mes turėtumėm žiūrėt iš vartotojo pusės. O jis kartais nelabai susigaudo, ką kokia institucija valstybei daro. Ir jis įėjęs, kad ne taip bastytųsi po tą puslapį - ras ar neras informacijos. Reikia paaiškinti valstybės sandarą Jis laišką parašė būtent prezidentui jis rašo garbingiausiam asmeniui. Jeigu jis tą laišką nurašė, kai kurios portalos galbūt turi ieškot iš prezidento kanceliarijos, kur tas laiškas išsiųstas ar dar kažką. Reikia sukoncentruot dėmesį, kadangi čia vyriausybės iniciatyva, į tai, bet į tą dalyką irgi žiūrėt kaip į vieningą, atskirą sudedamąją, labai svarbią dalį - visos valstybės informacinės sistemos visumos. Nepaprašysim daugiau pinigų arba daugiau laiko. Kęstutis MASIULIS Jeigu kursim tuos kioskelius, reikėtų labai gerai apmąstyti, kas ten bus. Jeigu tik informacijai kioskeliai, tai tada labai abejotina ar verta, nes informacija tai bibliotekose, kur žmogus turi kur atsisėsti patogiai ir laiko daugiau sugaišt. Kioskelyje visai ne ta aplinka. Bet jeigu kokią paslaugą bent vieną Jonas MILERIUS Turi būti kažkokia kvalifikacijos kilimo sistema. Tą galima parengti. Irgi realu. Ir kokie reikalavimai: jų testavimo kvalifikaciją galima suteikti panaudojant. Aišku, viskas būtu labai gražu jeigu mes panaudotumėm Europoje pripažintus standartus. Kiek jie Lietuvoj finansavo tuos metodinius Telekomo medžiagos vertimus į lietuvių kalbą. Aš turiu tos medžiagos. Bet aš noriu pasakyti, kad tai ne vienintelis pasiūlymas. Iš ALNOS gavau neseniai tokį laišką. Alna ten siūlo pagal konkrečius Microsoft produktus, tam tikrus testus, aišku tai reikia įvertinti, kiek tai kainuos, kiekvienas toks dalykas susives į biudžeto lėšas. Kur tą kvalifikavimo centrą daryt, ar Alnoj ar kitur?.. Romualdas KRUKAUSKAS Aš paaiškinsiu vėl, pagal tas Europos taisykles yra autorizuojama viena visuomeninė nevyriausybinė organizacija šalyje, kuri turi teisę suteikinėti mokymo centrams licencijas. Tokią teisę prieš metus yra gavusi visuomeninė organizacija Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. O ten pirmininkas Telešius. Visi galai yra kompiuterininkų sąjungoje, o tiktai anie mokėjo pinigus ir vertė. Pradėjo savo darbuotojus apmokinti.Jonas MILERIUS Dabar dar vienas konkretus klausimas ponui Edmundui. Valstybės, jeigu iki šiol tai buvo vadinami valstybės tarnautojai, taip buvo? Registras buvo jūsų ministerijoje, taip? Su juo yra kas nors dabar perdaroma? Edmundas KAZAKEVIČIUS Pati duomenų bazė buvo šeštas konserverio pagrindu, o klientinė dalis buvo padaryta tam, kad supaprastintumėm prieigą, kad duomenis surinktumėm ir įmestumėm į tą bazę. Kiek žinau buvo paskelbtas konkursas naujai sistemai sukurti - paskelbtas ministerijos. Kaip jisai baigėsi tiksliai nežinau, buvo ten ir skundų, ir sustabdymas. Romualdas KRUKAUSKAS Jūs sakėt, kad bus pokalbis kitą savaitę. Aš supratau, kad iš kažko kažkam dar galima paskirti pinigų. Aš labai palaikau šitos lietuviškos operacinės sistemos Linuxo sukūrimo projektą, bet jis nesusikurs iš dangaus. Jam reikia, mano skaičiavimu, 1-2 mln. litų per metus. Paskelbti konkursą tai firmai, kuri lituanizuos Linuxa ir pardavinės po 10 20 litų Lietuvos vartotojams ir palaikys 5 ar 10 metų, tai jeigu kažkas sugalvotų Jonas MILERIUS Aš norėjau pasiūlyti, kai buvo svarstoma švietimo programa, kai jie gavo 14 milijonų ir kai buvo aptarinėjama gana gyvai ir intensyviai, kai buvo paminėta, kiek pinigų jiems reikia, aš paklausiau -Ar čia tik Hardwareui ar Softwareui? - Atsakė- Softwarui irgi ir ne mažas procentas. Ir aš drįsau pasakyti - gal galima Microsoftui nemokėti tų pinigų, gal Linuxą? Ten ant to stalo buvau sunešiotas iš karto Visoj Lietuvoj nėra specialistų. Jeigu galimą būtų nors laikinai, kelis metus nemokėti. Pasiūlys Microsoftas labai patogią kainą, nuleis 50 % ar 70 % , vis tiek eis iš biudžeto milijonai. Kęstutis MASIULIS Jeigu Kinijos vyriausybė pasiūlė pereiti prie Linuxo, jeigu Linuxe yra alternatyva. Linuxą palaiko Europos sąjungos komisaras. Apie tai šneka suomiai. Jonas MILERIUS Atidarykime diskusiją: "Ar laikas ateit LINUX'ui į Lietuvą?" |
| ||