LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S

2001 m. __________ d. Nr.
Vilnius

 

DĖL INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS TECHNOLOGIJOS DIEGIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

Siekdama diegti informacijos ir komunikacijos technologijas švietimo sistemoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programą (pridedama).

2. Įpareigoti Švietimo ir mokslo, Finansų, Ūkio, Krašto apsaugos ministerijas, Vyriausybės įstaigas ir kitas valstybės institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad būtų įgyvendinta informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programa.

 

 

 

Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. _________ d. nutarimu Nr.

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje PROGRAMA

I. ĮVADAS

Visose gyvenimo srityse įsigali informacijos ir komunikacijos technologija (toliau — IKT). Jos įdiegimas mokykloje yra svarbi šalies švietimo pertvarkos dalis, nuo kurios sėkmės priklausys švietimo reformos klotis, krašto socialinė bei ūkinė pažanga.

Šios IKT diegimo švietimo sistemoje programos „Lietuvos mokykla XXI amžius informacinėje visuomenėje“ (toliau — Programos) rengimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Seimo 2000 11 09 nutarimas Nr. IX-20 „dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos“, kuriame sakoma: “Švietimo reformos tikslas yra jauno žmogaus parengimas savarankiškam gyvenimui. Šis tikslas gali būti įgyvendintas laikantis šių prioritetų: atviro pasauliui Lietuvos piliečio ugdymas; naujos informacinės visuomenės ugdymas….", bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio 2000 11 22 protokolas Nr. 52, kuriame numatyta parengti pateikiamą informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programą.

Ši Programa yra parengta pagal anksčiau sukurtą ugdymo įstaigų kompiuterizavimo programą "Lietuvos mokykla XXI amžiaus informacinėje visuomenėje”, kurią parengė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu 1999 11 22 Nr. 1178 sudarytos darbo ir ekspertų grupės. Programa remiasi “Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija” (toliau – Strategija), kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2000 10 18 įsakymu Nr. 1279, ir įgyvendina šios Strategijos prioritetus.

Pagrindinis Programos tikslas – plėtoti informacinę visuomenę, skatinti ir sudaryti sąlygas pedagogams bei moksleiviams naudoti IKT mokymui bei mokymuisi.

Programa apima bendrąjį lavinimą teikiančias institucijas, kuriose mokosi apie 600 tūkstančių moksleivių ir dirba daugiau negu 50 tūkstančių mokytojų.

Programoje atsižvelgiama į rengiamos “Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos” (Nacionalinės informacinės visuomenės kūrimo koncepcijos) nuostatas. Parengtoji Programa dera su kitais Vyriausybės numatytais švietimo reformos prioritetais (nevalstybinio švietimo sektoriaus plėtros, švietimo vadybos tobulinimo, kt.) ir planuojamais darbais bendrojo bei papildomo ugdymo, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo srityse. Ne mažiau svarbus Programos ryšys su numatytais Švietimo ir mokslo ministerijos antrojo švietimo reformos etapo prioritetais. Ji suderinta ir su ankstesnių Lietuvos Respublikos Vyriausybių numatytomis ir įgyvendintomis priemonėmis: Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 04 19 nutarimas Nr. 447), investiciniu projektu "Lietuvos švietimo informacinė sistema" (1999 08 10 įregistruotas Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje Nr. 46.1), Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos (LIBIS) programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 10 31 nutarimas Nr. 1273), Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 04 26 nutarimas Nr. 471).

Programoje atsižvelgiama į Europos Sąjungos valstybių siekius (“An Information Society For All. Communication on a Commission Initiative for the Special European Council of Lisbon, 23 and 24 March 2000” skyrius “European Youth into the Digital Age”), kuriuose numatyti pagrindiniai 2001–2003 metų švietimo kompiuterizavimo rodikliai:

iki 2001 metų pabaigos visos mokyklos turi įgyti galimybę naudotis internetu ir multimedija ištekliais; visiems mokiniams ir mokytojams turi būti prieinami mokymo ištekliai, tinkle esanti informacija ir tam skirtos paslaugos; visiems jaunuoliams, taip pat ir gyvenantiesiems mažiau palankiuose regionuose, turi būti suteikta galimybė naudotis internetu visuomeniniuose centruose;

iki 2002 metų pabaigos visi mokytojai turi būti individualiai aprūpinti ir mokėti naudotis interneto ir multimedija ištekliais; visi mokiniai savo klasėse turi galėti prieiti prie greitaveikio interneto ir multimedija išteklių;

iki 2003 metų pabaigos visi mokiniai kartu su mokyklos baigimu privalo įgyti kompiuterinį raštingumą.

 

II. ANALITINĖ DALIS

IKT diegimo Lietuvos švietime retrospektyva

Valstybė. IKT diegti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pradėta 1986 metais. Nuo 1990 metų kompiuterių diegimu mokyklose rūpinosi Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, tam įsteigusi Informatikos ir prognozavimo centrą (dabar – Švietimo informacinių technologijų centras). Tačiau nesant valstybinės ilgalaikės IKT diegimo švietime strategijos ir nuolat stokojant tam skiriamų lėšų švietimo kompiuterizavimas vyko lėtai ir neveiksmingai.

1991–1993 metais kompiuterinių įrangai Lietuvos mokykloms pirkti valstybė kasmet skirdavo maždaug po 1 milijoną litų (beveik pusė šios sumos tekdavo bendrojo lavinimo mokykloms). 1994–1996 metais valstybės dotacijų IKT švietime diegti beveik nebuvo. 1996–1997 metais įgyvendintas investicinis projektas „Lietuvos bendrojo lavinimo viduriniųjų, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimas“, kurio bendra vertė – apie 28 mln. litų. 1998 metais pradėta įgyvendinti investicinį projektą „Lietuvos švietimo informacinė sistema“, kuriam 1998 metais buvo skirta apie 2 milijonai litų. 1999 metais šiam projektui tęsti lėšų neskirta.

Lietuvos valstybės dotacijos bendrojo lavinimo mokykloms kompiuterizuoti yra apie 10–20 kartų mažesnės negu kitose Baltijos šalyse (1998 metais Rygos mokykloms kompiuterizuoti buvo skirta 16 mln. litų, Estijoje per valstybės biudžetą skirta 24,7 mln. litų, per kompiuterizavimo fondą ir savivaldybes – dar 13,5 mln.litų).

Savivaldos institucijos ir mokyklos. Savivaldybės nėra tiesiogiai atsakingos už IKT diegimą mokyklose. Skirtingų rajonų savivaldos institucijų įnašas į mokyklų kompiuterizavimą yra labai nevienodas: vienuose rajonuose švietimo įstaigoms kompiuterizuoti beveik neskiriama lėšų ir dėmesio, kituose – organizuojami mokytojų IKT kvalifikacijos tobulinimo renginiai, mokykloms perkama kompiuterių technika ir programinė įranga. Svarbus vaidmuo nustatant IKT diegimo mokykloje prioritetus tenka pačioms mokykloms, tačiau daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų yra pripratusios prie centralizuoto švietimo kompiuterizavimo ir pačios mažai rūpinasi savo informacinės sistemos kūrimu.

Mokslo institucijos. Universitetuose ir moksliniuose institutuose atliekami informatikos mokymo metodikos ir IKT taikymo ugdymui fundamentalūs tyrimai bei įvairūs taikomieji darbai. Ne visas mokslo ir studijų institucijų, dėstytojų kolektyvų ir studentų potencialas yra išnaudojamas, daugelis institucijų ir mokslininkų IKT diegimu bendrojo lavinimo mokyklose rūpinasi tik epizodiškai. Tokiai situacijai turi įtakos nepalanki akademinėms institucijoms IKT diegimo švietime finansavimo politika: mokslo institutai ir universitetai negali būti savarankiški valstybinių projektų vykdytojai.

Nevyriausybinės organizacijos. Svarbi įvairių nevyriausybinių organizacijų (Atviros Lietuvos fondo, Švietimo kaitos fondo, Šiaurės šalių Ministrų tarybos, Nordunet akademinio tinklo, Phare, UNESCO, Socrates ir kitų) veikla bei finansinė parama. Fondų ir nevyriausybinių organizacijų inicijuotiems IKT diegimo projektams būdingas atvirumas visuomenei ir privačių mokyklų iniciatyvų skatinimas. Šių organizacijų parama yra tik pagalbinio pobūdžio ir negali išspręsti kertinių šalies masto IKT diegimo problemų.

Verslas ir pramonė. Verslo ir pramonės organizacijos paprastai tiesiogiai remia konkrečias mokyklų iniciatyvas. Didžiausia verslo parama švietimui – mokykloms dovanojami naudoti įmonių kompiuteriai bei technikai įsigyti skiriama finansinė parama. Informacijos technologijos bendrovių investicijos ir darbai švietimo rinkoje nėra ženklūs. Didžiausi – valstybės užsakymu įvykdyti investiciniai švietimo kompiuterizavimo projektai. Beveik nėra bendrovių, kurios rengtų arba tiektų specialiai Lietuvos švietimo rinkai skirtus produktus. Maža rinka ir pasyvi valstybės politika neskatina šios informacijos technologijos verslo krypties plėtotės.

 

Lietuvos mokyklų IKT infrastruktūra

Kompiuterių technika. Remiantis 1998–1999 mokslo metų duomenimis, maždaug 90% Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių ir 15% pagrindinių mokyklų turi bent vieną ugdymui skirtą kompiuterį. Pradinėse mokyklose mokymui ir mokymuisi naudojamų kompiuterių praktiškai nėra. Vidutiniškai vienas ugdymui skirtas kompiuteris tenka 76 šalies bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleiviams. Pagal šį mokyklų kompiuterizavimo rodiklį Lietuva daugiau negu 2 kartus atsilieka nuo Latvijos ir maždaug 7–15 kartų nuo daugelio Vidurio ir Vakarų Europos bei Tolimųjų Rytų šalių.

1 pav. Moksleivių ir kompiuterių santykis vidurinėse įvairių pasaulio šalių mokyklose (šaltinis – IEA tarptautinio SITES M-1 tyrimo rezultatai)

Kompiuterių įrangos kiekis Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose yra labai nevienodas: turimų kompiuterių skaičius svyruoja nuo 1 iki 51, o moksleivių ir kompiuterių santykis – nuo 2 iki 1384. Mokyklose yra daug senos ir nenašios technikos. Tik apie ketvirtis kompiuterių yra gana šiuolaikiški (Pentium ir geresni) ir tik apie 15% – su multimedijos įranga. Beveik visi (91%) ugdymui skirti mokyklų kompiuteriai yra įrengti specialiose klasėse. Mokyklų bibliotekose bei kitose mokymosi patalpose technikos esti labai nedaug.

Telekomunikacijos. Lietuvos mokyklos gali naudoti nekomercinių (pvz., Lietuvos akademinio tinklo LITNET, Atviros Lietuvos fondo) arba komercinių (pvz., VIKT, Omnitel, Telecom ir kt.) interneto tiekėjų paslaugas. Telekomunikacijas (elektroninį paštą arba WWW) gali naudoti daugiau negu 90% kompiuterius turinčių Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, tačiau daugelyje jų internetas pasiekiamas perjungiamąja telefoninio ryšio linija ir tik iš vieno mokyklos kompiuterio, todėl realiai globalūs tinklai prieinami tik nedidelei daliai Lietuvos moksleivių ir mokytojų ir ugdymui naudojami labai retai. Pagrindinės priežastys – prasta interneto ryšio kokybė, dideli telefono mokesčiai ir brangus prisijungimas greitaeigiu ryšiu bei jo naudojimas.

Mokomoji programinė įranga. Tinkamos mokomosios programinės įrangos bei kokybiškų lietuviškų elektroninių informacijos šaltinių trūkumas yra svarbi priežastis, trukdanti veiksmingai integruoti kompiuterius į ugdymą. Sisteminė ir bendrosios paskirties programinė įranga bei daugelis mokomųjų programų dažniausiai yra ne lietuvių kalba. Nepakanka net ir tiksliesiems dalykams mokyti skirtos programinės įrangos (kurios Lietuvos mokyklos turi santykinai daugiau negu gimtajai ir užsienio kalboms bei humanitariniams ir socialiniams dalykams mokytis), o turimos mokomosios programos dažnai yra pasenusios arba nekokybiškos. Lietuvos moksleiviai retai naudojasi elektroniniais informacijos šaltiniais: tik maždaug ketvirtadalis moksleivių mokydamiesi mokykloje bent kartą pasinaudoja kompiuterinėmis enciklopedijomis. Daugelio mokyklų bibliotekose nėra nė vieno informaciniams įgūdžiams ugdyti bei katalogams tvarkyti skirto kompiuterio ir tam pritaikytos programinės įrangos.

Moksleivių kompiuterinis raštingumas ir informaciniai įgūdžiai. Daugelis moksleivių išmoksta dirbti su kompiuteriu bei taikomosiomis programomis tik aukštesnėse klasėse ir kompiuteriu gali naudotis tik per informatikos pamokas. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos moksleivių žinios yra labai nevienodos: informatiką geriau išmano berniukai negu mergaitės, gimnazijos klasių – negu bendrojo lavinimo klasių moksleiviai, miestų ir rajonų centrų mokyklų – negu kaimo mokyklų moksleiviai.

Pedagogų kvalifikacija ir jos raidos galimybės. Mokytojų informacinės kvalifikacijos tobulinimu rūpinasi įvairios pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos. Tik nedidelė jų dalis turi pakankamai techninių, finansinių ir intelektualinių išteklių kokybiškiems pedagogų informacinės kvalifikacijos kursams organizuoti. Mokytojų informacinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose daugiausia dėmesio skiriama techniniams darbo su kompiuteriu įgūdžiams ugdyti, mažiau – didaktiniams IKT integravimo į ugdymą aspektams. Pedagogų informacinės kvalifikacijos tobulinimas ir žinių atnaujinimas vyksta nesistemingai, nereguliariai. Palyginti su kitomis šalimis, labai maža dalis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų turi bent pradinių darbo su kompiuteriu įgūdžių.

Pedagogus rengiančiose švietimo įstaigose trūksta techninės ir programinės įrangos, o dėstytojų informacinė ir technologinė kvalifikacija yra nepakankama. Pedagogus rengiančių universitetų absolventai neparengiami taikyti IKT ugdymui.

 

Išvados:

IKT technologijos diegimas iki šiol nebuvo prioritetinė švietimo reformos kryptis, jai skiriamas mažas valstybės dėmesys.

Nėra aiškaus ir IKT diegimo švietime valdymo ir finansavimo reglamento.

Valstybės subsidijos IKT diegti bendrojo lavinimo mokyklose yra labai menkos, tam nėra skiriamas nuolatinis finansavimas.

Į švietimo kompiuterizavimo darbus per mažai įtraukiamos vietos savivaldos institucijos bei pačios mokyklos, neskatinamos aktyviau dalyvauti mokslo įstaigos bei verslas.

Visose bendrojo lavinimo mokyklose trūksta kompiuterių. Kompiuterių technikos bazė turi būti išplėsta ne mažiau kaip 10 kartų.

Internetas mokykloms praktiškai neprieinamas ir ugdymui naudojamas labai retai.

Nėra lietuviškos ugdymui tinkamos sisteminės bei bendrosios paskirties programinės įrangos, trūksta kompiuterinių mokomųjų programų bei elektroninių informacijos šaltinių.

Nesuformuota mokyklų bibliotekų infrastruktūra (trūksta kompiuterių ir programinės įrangos, nėra mokyklų bibliotekų informacinio tinklo).

Informatikos žinių ir įgūdžių moksleiviai gali įgyti tik aukštesnėse klasėse. Informacinių gebėjimų ir kompiuterinio raštingumo ugdymas menkai integruotas su kitais dalykais.

Įvairių socialinių grupių moksleiviai turi nelygias galimybes išmokti dirbti su informacijos priemonėmis. Mokykla šių skirtumų nekompensuoja.

Daugelis mokytojų neturi net pradinių žinių apie IKT bei įgūdžių ją taikyti ugdymui. Mokytojams trūksta galimybių nuolatos atnaujinti ir tobulinti savo žinias.

Pedagogus rengiančių institucijų mokomoji techninė bei programinė bazė ir dėstytojų kvalifikacija yra nepakankama IKT integruoti į mokytojų rengimą.

 

III. PROGRAMOS STRATEGIJA

 

Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių – sudaryti , sąlygas kurtis informacijos visuomenei ir formuotis naujam mokymosi ir visuomenės sambūviui. Esminių pokyčių turi vykti įvairiose švietimo srityse. Programa apima septynias Strategijoje išskirtas IKT diegimo sritis: 1) švietimo ir visuomenės santykį; 2) gyvenimą mokykloje; 3) ugdymo turinį ir metodus; 4) aprūpinimą kompiuterių įranga ir mokymo priemonėmis; 5) mokytojo vaidmenį ir kvalifikaciją; 6) mokslo ir švietimo sanglaudą; 7) informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo valdymą ir finansavimą. Kiekvienoje iš sričių programoje keliami daliniai tikslai ir numatomos priemonės jiems įgyvendinti.

 

1 lentelė. Lėšų poreikis

Sritis	Dalinis tikslas	Priemonė	Įgyvendinimo laikas		2001	2002	2003	2004
					tūkst. Lt	tūkst. Lt	tūkst. Lt	tūkst. Lt
1. Švietimo ir visuomenės santykis	1.1. Įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą	1.1.1. Sukurti švietimo informacijos surinkimo ir sklaidos sistemos reglamentą	Investicinis projektas Lietuvos švietimo informacinė sistema (1998–2002 m. Bendra programos sąmata – 23 mln. Lt)
		1.1.3. Įgyvendinti mokyklų profiliavimą	Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programa (2000 – 2002 m.)
2. Gyvenimas mokykloje	2.1. Sudaryti sąlygas formuotis gyvenimo mokykloje kultūrai	2.1.1. Remti mokyklų IKT taikymo eksperimentus ir patirties sklaidą (skatinimui naudojama dalis 4.1.1 technikos)	Kiekvienais metais	10		10	10	10
		2.1.2. Parengti dokumentus, skatinančius mokyklas sudaryti sąlygas vietos bendruomenėms naudotis mokyklų informacijos technikos ištekliais	2002 12			1
		2.1.3. Patikslinti mokyklos bibliotekos nuostatus, jų teikiamas paslaugas ir funkcijas	ŠMM darbo grupė
3. Ugdymo turinys ir metodai	3.1. Garantuoti moksleiviams teisę įgyti kompiuterinį ir informacinį išprusimą, skatinti naudoti IKT ugdyme	3.1.1. Parengti informacinio ir kompiuterinio raštingumo standartus bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams bei universaliąsias programas, integruojančias IKT į bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį	2002 12			12
		3.1.2. Parengti ir skleisti metodinius siūlymus kaip IKT integruoti į įvairių dalykų mokymą bei juos publikuoti	2003 12			3	96
		3.1.3. Sukurti Švietimo paslaugų (informacijos, pagalbos, konsultacijų ir pan.) tinklo mokytojams ir moksleiviams infrastruktūrą	Investicinis projektas Lietuvos švietimo informacinė sistema
		3.1.4. Parengti distancinio mokymo bendrojo lavinimo mokykloje strategiją	Distancinio mokymo programa
4. Aprūpinimas kompiuterių įranga ir mokymo priemonėmis	4.1. Aprūpinti mokyklas, mokyklų bibliotekas kompiuterių technika ir sistemine bendrosios paskirties bei bibliotekų darbo programine įranga	4.1.1. Laipsniškai aprūpinti mokyklas kompiuterių technika pasiekiant santykį 1 kompiuteris 10 moksleivių: išskirtinis dėmesys skiriamas kaimo mokykloms bei neįgaliesiems vaikams	2004 12 vid. prof. aukšt.	54400 6400 3400		44800 6000 3000	45600 6000 2000	86000 4000 1000
		4.1.2. Aprūpinti mokyklas lietuviška arba adaptuota bibliotekos darbo programine įranga	2002 12	4		1000
		4.1.3. Finansuoti bendrosios paskirties programinės įrangos vertimo darbus	2004 12	500		500	500	500
	4.2. Lokalizuoti programinę įrangą ir išplėtoti mokymo priemonių rengimą bei jų sklaidą	4.2.1. Lokalizuoti ir išversti į lietuvių kalbą svarbiausią mokyklose naudojamą programinę įrangą bei nuolatos ją atnaujinti	2004 12	660		660	660	660
		4.2.2. Pirkti originalią lietuvišką mokyklinę programinę įrangą, parengtus elektroninius informacinius leidinius	2004 12	400		400	400	400
		4.2.3. Kiekvienoje savivaldybėje įrengti pedagogų IKT centrus (arba modernizuoti esamus švietimo centrus) ir organizuoti jų veiklos IKT diegimo srityje akreditaciją	2002 12	1915		1915	1915	1915
	4.3. Visose mokyklose įdiegti internetą ir intranetą	4.3.1. Parengti švietimo tinklų infrastruktūros plėtotės strategiją	2001 12	3
		4.3.2. Skirti investicijas mokyklų tinklams įrengti	2004 12			100	100	500
		4.3.3. Sukurti švietimo tinklą	2004 12	200		200	1000	2050
		4.3.4. Įjungti mokyklas į LIBIS tinklą	2002 12			100
5. Mokytojo vaidmuo ir kvalifikacija	5.1. Sudaryti sąlygas pedagogams ir mokyklų bibliotekininkams įgyti informacinį ir kompiuterinį išprusimą bei nuolatos tobulinti savo kvalifikaciją	5.1.1. Finansuoti švietimo institucijų organizuojamus renginius, skirtus IKT taikymui įvairiose disciplinose (kursai, mokyklų projektai ir pan.)	2004 12	437		437	437	437
		5.1.2. Parengti informacinio ir kompiuterinio išprusimo standartus pedagogams bei mokyklų bibliotekininkams	2001 06	10
		5.1.3. Parengti papildomus informacinio ir kompiuterinio išprusimo privalomus standartus mokyklų informacijos technologijos koordinatoriams bei informatikos mokytojams	2002 06			6
		5.1.4. Laipsniškai sudaryti sąlygas visiems 1–12 klasių mokytojams bei kitiems švietimo darbuotojams įgyti standartus atitinkantį informacinį ir kompiuterinį išprusimą	2004 12	687		687	687	687
6. Mokslo ir švietimo sanglauda	6.1. Suaktyvinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir pavienių mokslininkų veiklą, įtraukiant juos į IKT diegimo švietime darbus	6.1.1. Finansuoti Lietuvos mokslininkų IKT diegimo švietime (programinės įrangos lokalizavimo, interneto išteklių rengimo ir kt.) darbus	2004 12	100		100	100	100
		6.1.2. Remti IKT diegimo švietime eksperimentinius ir lyginamuosius tyrimus bei taikomuosius ir tiriamuosius mokslo darbus (IEA tyrimai ir kt.)	2004 12	28		61	58	39
		6.1.3. Finansuoti mokslininkų ir pedagogų dalyvavimą svarbiausiose pasaulinėse konferencijose IKT diegimo švietime klausimais	2004 12	25		25	25	25
7. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo valdymas ir finansavimas	7.1. Parengti informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo profesinio rengimo srityje strategiją	7.1.1. Parengti IKT diegimo profesinio rengimo srityje strategiją	2001 02	7
	7.2. Sukurti ir institucionalizuoti IKT diegimo švietime valdymo ir finansavimo sistemą	7.2.1. Peržiūrėti mokyklos etatų struktūrą bei parengti atitinkamą dokumentą, reglamentuojantį informacijos technologijos koordinatoriaus pareigybę	2003 12	2
		7.2.2. Organizuoti viešas diskusijas, bendrus verslo, nevyriausybinių organizacijų bei privačių asmenų susitikimus apie IKT diegimą bei atsižvelgiant į pasiūlymus ir tyrimų rezultatus kasmet peržiūrėti IKT diegimo strategiją, rengti naujas programas	2004 06	11		11	11	11
		7.2.3. Parengti ir patvirtinti dokumentus, reglamentuojančius informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietime valdymą ir finansavimą	2001 06	7
		7.2.4. Parengti dokumentus, įpareigojančius savivaldybių ar kitų steigėjų švietimo biudžetuose numatyti nuolatinį asignavimą regiono mokyklų informacinėms sistemoms palaikyti ir plėtoti	2001 12	11
Iš viso				69207		60428	60599	98334
Iš viso programai		288568

 

IV. PROGRAMOS EFEKTAS

Įgyvendinus programą bus pasiekti šie svarbiausi rezultatai:

Švietimo ir visuomenės santykis bei gyvenimas mokykloje:

mokyklos ir savivaldybės aktyviai įtraukiamos į IKT diegimą savo institucijose;

mokyklose vyksta IKT diegimo eksperimentai, sukaupta patirtis skleidžiama;

mokyklų bibliotekos teikia naujas informacines paslaugas;

mokyklų kompiuterių klasėse įrengtos interneto skaityklos prieinamos visos mokyklos moksleiviams ir regiono bendruomenei.

Ugdymo turinys ir metodai:

parengti moksleivių informacinio ir kompiuterinio raštingumo standartai;

parengtos universaliosios programos, integruojančias informacinį ir kompiuterinį raštingumą į bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį;

parengti ir išleisti metodiniai siūlymai, kaip integruoti IKT į įvairių dalykų mokymą.

Aprūpinimas kompiuterių įranga ir mokymo priemonėmis:

10 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių tenka vienas kompiuteris;

specialiosios mokyklos aprūpinamos vaikams su spec. poreikiais pritaikyta kompiuterių įranga;

visose mokyklų bibliotekose įrengtos kompiuterizuotos bibliotekininko darbo vietos, jose įdiegta bibliotekos darbo automatizavimo programinė įranga;

visose savivaldybėse modernizuoti švietimo centrai, juose įrengti mokymo priemonių išteklių centrai;

daugumoje mokyklų kompiuteriai sujungti į vietinius tinklus, o šie greitaveikiu ryšiu,– prie interneto;

pagrindinė mokyklose naudojama programinė įranga yra lokalizuota ir legali;

sukurta kelios dešimtys originalių ir tiek pat adaptuota užsienietiškų kompiuterinių mokymo programų, nuolatos leidžiami keli mokykloms skirti elektroniniai leidiniai.

Mokytojo vaidmuo ir kvalifikacija:

parengti informacinio ir kompiuterinio išprusimo standartai visiems pedagogams, mokyklų bibliotekininkams, informacijos technologijos koordinatoriams ir informatikos mokytojams;

sudarytos sąlygos visiems 1–12 klasių mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti standartus atitinkantį informacinį ir technologinį išprusimą bei tobulinti IKT taikymo ugdymui kvalifikaciją.

Mokslo ir švietimo sanglauda:

mokslininkai prisideda prie IKT diegimo švietime projektų įgyvendinimo;

vykdomi IKT diegimo švietime eksperimentai ir tyrimai, tiriamieji ir taikomieji mokslo darbai;

mokslininkai perima ir skleidžia kitų šalių IKT diegimo švietime patirtį.

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo valdymas ir finansavimas:

parengti dokumentai, reglamentuojantys IKT diegimo švietime valdymą ir finansavimą;

parengti dokumentai, reglamentuojantys savivaldybių švietimo biudžetuose numatyti asignavimus mokyklų informacinėms sistemoms palaikyti ir plėtoti;

parengta teisinė bazė informacijos technologijos koordinatoriaus pareigybei mokyklose įvesti;

parengti dokumentai, numatantys IKT diegimo švietime plėtotę: informacijos technologijos diegimo profesinio rengimo srityje, distancinio mokymo bendrojo lavinimo mokykloje ir švietimo tinklų infrastruktūros plėtotės strategijos.

Atsižvelgiant į visuomenės pasiūlymus ir vykdomų švietimo kompiuterizavimo tyrimų rezultatus, kasmet bus peržiūrima “Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija” bei rengiamos naujos programos jai įgyvendinti.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖS MECHANIZMAS

Programos įgyvendinimą organizuos ir vykdys Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi institucija – Švietimo informacinių technologijų centras. Kaip partneriai programoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos padaliniai (Bendrojo ugdymo departamentas, Mokslo ir studijų departamentas, Specialistų rengimo departamentas ir kt.), ministerijai pavaldžios institucijos (Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo aprūpinimo centras, Pedagogikos institutas ir kt.) bei kitos organizacijos (Švietimo kaitos fondas ir kt.). Bus bendradarbiaujama su apskričių ir savivaldybių švietimo skyriais bei švietimo centrais.

Visus numatomus atlikti darbus vertins Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų ekspertų komisija.

Kontrolę vykdys Švietimo ir mokslo ministerija, valstybės kontrolės institucijos.