Lietuvos Respublikos elektroninės prekybos įstatymo projekto

aiškinamasis raštas

Lietuvos Respublikos elektroninės prekybos įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolą Nr. 26 (1 klausimo 3 punktas) ir atsižvelgiant į Informatikos ir telekomunikacijų laikinosios darbo grupės problemų sprendimo įgyvendinimo grafiką, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 45 (28 klausimas).

Elektroninės prekybos įstatymo projekto tikslas - sudaryti teisines sąlygas informacinių paslaugų plėtrai prekybos srityje, nustatant elektroninės prekybos dalyvius, jų teises ir pareigas, įteisinant elektroninę sutarties formą, elektroninius duomenų pranešimus, nustatant kitus su elektronine prekyba susijusius santykius.

Elektroninės prekybos įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programoje numatytus informacinės visuomenės plėtros uždavinius.

Plėtojant elektroninę prekybą, vis daugiau sutarčių sudaroma elektronine forma, pasikeičiant elektroniniais duomenų pranešimais. Todėl atsiranda elektronine forma sudaromų sutarčių teisinio reglamentavimo bei elektroninės informacijos teisinio pripažinimo būtinybė. Įstatymo normų, reguliuojančių įprastai sudarytas sutartis, dažnai šiam tikslui nepakanka, todėl stabdomas elektroninės prekybos plitimas.

Sparčiai plintanti elektronin? prekyba yra globalus reiškinys. Elektroninės prekybos dalyviai yra įvairiose šalyse, kurių teisinės sistemos skiriasi. Todėl ypač svarbu tarptautiniu mastu reguliuoti ir koordinuoti elektroninės prekybos teisinio reglamentavimo procesus įvairiose šalyse.

Šiuos klausimus pradėjo spręsti keletas tarptautinių organizacijų - Europos Komisija, Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisija (UNCITRAL). Šios dvi organizacijos suvienodino elektroninės prekybos teisinį reglamentavimą. Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisija 1998 m spalio mėnesį patvirtino elektroninės prekybos įstatymo modelį (Model Law On Electronic Commerce). Šio modelio tikslas - suvienodinti šalių narių įstatymų bazę, požiūrį į elektroninę informaciją, įteisinti elektroninę sutarties sudarymo formą ir prilyginti ją rašytinei. Europos Komisijos d?mesys nukreiptas į elektroninės prekybos reglamentavimo suvienodinimą Europos Sąjungos valstybėse, bendros laisvo prekių bei paslaugų judėjimo rinkos kontekste bei vartotojo teisių apsaugos elektroninėje prekyboje kontekste. 1997 m. gegužės 20 d. Europos Komisija priėmė Vartotojų teisių apsaugos nuotoliniame kontrakte direktyvą (Directive on the protection consumer rights in respect of distance contracts 1997/7/EC). 2000 m. gegužės 4 d. priimta Elektroninės prekybos direktyva (European parliament and council directive on electronic commerce 2000/31/EC). Šiais trimis UNCITRAL ir Europos Komisijos teisės dokumentais buvo vadovaujamasi rengiant Lietuvos Respublikos elektroninės prekybos įstatymo projektą.

Įstatymo projektas atitinka Europos Komisijos direktyvų 1997/7/EC, 2000/31/EC nuostatas. Kadangi šios direktyvos nereglamentuoja mokestinių santykių, todėl Lietuvos elektroninės prekybos įstatymo projekte šie santykiai nereglamentuojami. Jie reglamentuojami kitais Lietuvos įstatymais. Šiuo metu atliekami Europos projektai, kuriuose bandoma sukurti bendrus Europai elektroninės prekybos mokestinių santykių teisinius pagrindus.

Įstatymo projektą parengė Lietuvos kompiuterininkų sąjungos darbo grupė: (vadovas – Lietuvos teisės universiteto Teisinės informatikos katedros vedėjas doc. R. Petrauskas, nariai - Kauno technologijos universiteto profesorius, Mokslų Akademijos narys - ekspertas V. Abraitis, Lietuvos teisės universiteto Civilinės ir komercinės teisės katedros vedėjas prof. P.V. Rasimavičius, Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros vedėjas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas doc. A. Otas, Lietuvos teisės universiteto Teisinės informatikos katedros asistentas R. Čėsna, Lietuvos teisės universiteto Teisinės informatikos katedros doktorantas D. Štitilis). Rengiant įstatymo projektą darbo grupę konsultavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento vyresnioji konsultantė O. Buišienė, buvusios Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamento skyriaus vedėjas V. Undzėnas, Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius J. Ūsas.

Manome, kad įstatymas neigiamų pasekmių neturės. Priėmusi jį, Lietuva suvienodins savo teisinę bazę su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis elektroninės prekybos srityje, bus panaikintos teisinės kliūtys verslui elektroninėje erdvėje vystytis. Tai leis Lietuvai tapti lygiaverte Europos valstybe informacinių technologijų diegimo srityje, plėtojant elektroninę prekybą.

Elektroninės prekybos įstatymui įgyvendinti, siekiant detaliau reglamentuoti patį elektroninės prekybos procesą, mokėjimus, sudarant automatizuotas elektronines sutartis, reikės pakeisti kai kuriuos galiojančius teisės aktus: pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą bei kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (2000 m. gruodžio 19 d. Nr. IX-89) patvirtintoje valstybės investicijų 2001 - 2003 metų programoje numatytos lėšos ir informatikos sričiai.

Priėmus šį įstatymą, reikėtų jį skelbti ir anglų kalba.

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: elektroninė prekyba, elektroninis duomenų pranešimas, elektroninė sutarties forma.

Ministras
E. Maldeikis