1. Pripaţinti, kad Valstybės institucijų pasirengimas teisingai įvertinti tautinės ar rasinės neapykantos skatinimą yra nepakankamas. Valstybės institucijos šiuo klausimu nėra išsiaiškinusios savo teisių ir pareigų.
2. Atkreipti Valstybės saugumo departamento vadovų dėmesį, kad jie yra neleistinai nusišalinę nuo nacionalinio saugumo problemų, kiek jos susijusios su tautinės ir rasinės nesantaikos prevencija, sprendimo.
3. Pritarti Generalinio prokuroro A.Klimavičiaus nuostatai, jog sprendţiant aptariamŕ problemŕ, neturi būti daugiausia apsiribojama siekimu taikyti baudžiamojo poveikio priemones, o pareigūnai, nuo kurių tai priklauso, privalo rūpintis, kad būtų surašytas administracinių nusižengimų protokolas pažeidėjams (ATPK 214¹³ str.).
4. Prašyti Saugumo departamento, kurio pareigūnai turi 3 punkte nurodytą pareigą, iki š.m. kovo 20 d. pateikti Žmogaus teisių komitetui informaciją, kaip ši pareiga vykdoma, o taip pat savo pasiūlymus dėl geresnės valstybės institucijų sąveikos ir dėl teisės aktų tobulinimo šioje visuomenės ir valstybės saugumui aktualioje srityje.

Taip pat Komitetas domėjosi asmenų, prievarta perkeltų iš Suvalkų krašto pagal TSRS ir Vokietijos Susitarimą, problemomis. Klausimo svarstyme dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė D.Kuodytė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius R.Motuzas ir Suvalkiečių draugijos “Suvalkija” pirmininkė B.Kižienė ir draugijos atstovai. Komiteto nuomone, asmenims, prievarta perkeltiems iš Suvalkų krašto pagal TSRS ir Vokietijos Susitarimą, suteiktas statusas atitinka istorinį teisingumą, o prašymas jį pakeisti yra nepagrįstas. Be to, Komitetas siūlys šiems asmenims kiekvienam individualiai kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės nustatymo fakto. Kompensacijos už prarastą turtą klausimas spręstinas visų Seimo narių.