Atverti vartus skaitmeniniam vėjui

Visuotinė kompiuterizacija, naujos ryšio priemonės, šiuolaikinės technologijos iš esmės keičia mūsų visuomenės gyvenimą. Turime rinktis: ar pasyviai stebėsime šiuos pokyčius, ar drąsiai priimsime naujojo amžiaus iššūkį ir stengsimės pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

Informacinės visuomenės kūrimasis Lietuvoje žada labai daug – didesnes verslo perspektyvas, platesnes įsidarbinimo galimybes Tėvynėje. Matysime aiškesnę valdymo struktūrą ir skaidresnę, žmonėms lengviau pasiekiamą valdžią. Tik pasitikinti savimi informacinė visuomenė galės plėtoti naująją ekonomiką ir naudotis jos privalumais.

Mes, Tėvynės Sąjunga, jau paskelbėme “e-Vėjo” programą, kurioje išdėstytos mūsų nuostatos dėl informacinės visuomenės kūrimo. Svarbiausiu dalyku laikome visuomenės kompiuterinio raštingumo plėtojimą, pirmiausia bendrojo lavinimo mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Per artimiausius ketverius metus turi būti įgyvendintas privalomas kompiuterinis raštingumas.

Internetą matome kaip svarbiausią mūsų programos šerdį. Tai pasaulinio žinojimo, skaidresnės demokratijos, didesnės atskaitomybės, veiksmingesnio valdymo ir platesnio žmogaus sugebėjimų panaudojimo priemonė.

Priimdami Elektroninio parašo įstatymą, mes padėjome pamatus plėtotis elektroninei prekybai. Turime ir toliau siekti, kad ši svarbi sritis turėtų visas galimybes sparčiai tobulėti.

“e-Vyriausybės” (Vyriausybės paslaugų teikimas internetu) kūrimas jau tampa neišvengiama būtinybe. Tai būdas, kaip vykdomosios valdžios darbą padaryti skaidresnį, veiksmingesnį ir leisti piliečiams plačiau dalyvauti priimant sprendimus. Vyriausybė turi suvokti, kokį didžiulį vaidmenį ji gali atlikti skatindama internetinių paslaugų rinkos plėtrą bei supaprastindama įvairias biurokratines procedūras.

Ištrauka iš TS (LK) programos bendrosios dalies
Šaltinis: www.tslk.lt

 

 

NAUJAS VĖJAS
TĖVYNĖS SĄJUNGOS (LIETUVOS KONSERVATORIŲ)
programa

Lietuvos Respublikos 2000 metų
Seimo rinkimai

INFORMACINĖS VISUOMENĖS KŪRIMO PROGRAMA

e-Vėjas

Tėvynės Sąjunga skelbia šias nuostatas, suprasdama informacinės visuomenės bei informacinių technologijų rinkos plėtros svarbą tolesnei šalies pažangai ir ūkio plėtrai.

Visuotinė kompiuterizacija iš esmės keičia mūsų pasaulį. Per artimiausius kelerius metus informacinių technologijų pažanga ir jų taikymas pakeis kiekvieną mūsų gyvenimo sritį – vidurinį ir aukštąjį mokslą, sveikatos apsaugą, darbą ir poilsį.

Niekas taip gerai neatspindi informacinių technologijų plėtotės kaip interneto vystymasis. Ši priemonė, dar visai neseniai tarnavusi tik labai ribotai mokslo ir akademinei visuomenei, per keletą metų tapo didžiulės reikšmės visai žmonijai reiškiniu. Remdamiesi interneto technologijomis kuriasi visiškai nauji verslo ir prekybos modeliai, atsiranda naujų socialinių paslaugų ir jų tiekimo būdų. Pažengusiose šioje srityje šalyse informacinių technologijų įtaka verslui tapo nepaprastai didelė.

Informacija tampa verslu. Pažangiose valstybėse daugiausia naujų darbo vietų sukuriama naujųjų technologijų srityje. Daugėja darbo vietų, jau esamos darbo vietos neatpažįstamai keičiasi, reikalaudamos iš dirbančiųjų naujų mastymo būdų, bruožų ir įgūdžių. Keičiasi darbo organizavimo principai.

Labai reikšmingi pokyčiai matomi ir visuomenėje. Atsiranda naujų priemonių visuomenės sanglaudai stiprinti. Tos priemonės anksčiau buvo neįmanomos arba pernelyg brangios. Nuotolinis mokymas, nuotolinės darbo vietos, telemedicinos paslaugos – visa tai teikia naujų galimybių telkti visuomenę, didinti jos gerovę. Ima greičiau kurtis tarptautinė bendruomenė – informacijos ir laiko plotmėje nyksta geografinio atstumo sąvoka.

Naujos technologinės priemonės įgalina pereiti nuo “atstovavimo demokratijos” prie “dalyvavimo demokratijos”. Jos leidžia piliečiams aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti priimant sprendimus, stebėti viešosios administracijos veikimą, matyti kasdienes jos užduotis ir veiklos rezultatus. Žmonės įgyja galimybę skleisti savo mintis bei sumanymus interneto puslapių svetainėse. Šalia tradicinių žiniasklaidos priemonių susikuria papildomi informacijos sklaidos kanalai.

Informacinių technologijų plėtra ir su ja susijusi gyvenimo tėkmė verčia valstybę skirti daugiau dėmesio šiai sričiai. Jeigu nenorime, kad didėtų atsilikimas nuo sparčiausiai šiuo keliu žengiančių šalių, turime kuo greičiau sukurti savo informacinių technologijų plėtros bei informacinės visuomenės kūrimą viziją. Tėvynės Sąjunga pasiryžusi visokeriopai skatinti ir plėtoti tokią pilietinės visuomenės raišką.

Tėvynės Sąjunga mano, kad Lietuva, turinti ribotas savo gamtinių išteklių atsargas, pasaulio ūkyje gali sėkmingiausiai dalyvauti kaip žinioms imlios produkcijos kūrėja. Informacinių technologijų rinkų plėtra puikiai atitinka Lietuvos galimybes.

Nuveikti darbai ir pasikeitimai telekomunikacijų rinkoje po 1996 metų rinkimų

• Privatizuotas Lietuvos Telekomas. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. jam suteiktas fiksuoto laidinio telefono ryšio monopolis. Po privatizavimo Telekomas pradėjo plataus masto investicijas į infrastruktūrą – gerina ryšio kokybę, įrengia skaitmenines telefonų stotis, teikia naujas paslaugas.

• Lietuvoje įsikūrė kelios mobiliojo telefono ryšio bendrovės. Dėl konkurencijos šiose srityse mažėja kainos, didėja investicijų, plečiasi kokybiškų paslaugų skalė. Trečiojo mobiliojo ryšio operatoriaus atėjimas konkurencines sąlygas padarys dar sudėtingesnes ir bus naudingas Lietuvos vartotojams.

• Įsikūrė ir išsiplėtė internetą teikiančios bendrovės, pagausėjo teikiamų paslaugų, pagerėjo duomenų perdavimas Lietuvoje ir susisiekimas su pasauliniu interneto tinklu. Sparčiai didėja interneto naudotojų skaičius, plinta elektroninis paštas, sparčiai kompiuterizuojamas verslas.

• Priimtas e-verslui būtinas Elektroninio parašo įstatymas, prilyginantis elektroninį parašą fiziniam asmens parašui. Intensyviai dirbama rengiant elektroninės komercijos įstatymą.

• Pakeista ryšių ir informatikos valdymo struktūra – panaikinta Ryšių ir informatikos ministerija, jos funkcijos perduotos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų bei Susisiekimo ministerijai.

Kai kurie rodikliai, atspindintys informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkos pokyčius:

Svarbiausios darbų kryptys ir nuostatos

Visuomenės kompiuterinis raštingumas

Informacinės visuomenės kūrimuisi ir sparčiam informacinių technologijų plėtojimuisi ypač būtina plati kompiuterizacija. Reikia siekti, kad kompiuterinė technika taptų prieinama kuo platesniems visuomenės sluoksniams tiek darbo vietoje, tiek ir buityje, tiek mokymosi įstaigose. Kartu su informacinių technologijų verslo atstovais valstybė turi imtis žingsnių, skatinančių įmones ir piliečius įsigyti kompiuterinės technikos.

Kurdami informacinę visuomenę susiduriame su problemomis, kurių neišsprendus prarandame tuos vaisius, kuriuos gali atnešti informacinių technologijų naudojimas.

Vis didesnę reikšmę įgyja kompiuterinis raštingumas. Turintys darbo su kompiuteriais įgūdžių gaus geresnes darbo sąlygas, geriau mokamą darbą. Jie galės greičiau ir patogiau gauti visuomeninių ir komercinių paslaugų.

Visuomenės sandaros pasikeitimai sukels daug nerimo, pasipriešinimo. Siekdami išvengti visuomenės susiskaldymo, turime užtikrinti, kad visiems Lietuvos žmonėms būtų pasiekiamos kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymo priemonės.

Mokantys naudotis kompiuteriais žmonės greitai atras interneto paslaugų tiekiamus privalumus ir jais naudosis. Tik šie žmonės yra potencialūs elektroninio verslo paslaugų vartotojai, o kartu ir jo skatintojai.

Tėvynės Sąjunga stengsis, kad aukštosiose ir vidurinėse mokyklose bei kitose mokymo ir perkvalifikavimo įstaigose būtų užtikrintas tinkamas mokymo lygis ir techninė mokymo bazė. Vyriausybė turi siekti, kad kiekvienas mokyklą baigiantis mokinys turėtų tinkamus kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

Šie tikslai turi būti patvirtinti kaip biudžeto programos ir atitinkamai finansuojami. Sieksime, kad nuo 2003 metų kiekvienas aukštosios mokyklos bakalauro studijas baigęs studentas mokėtų dirbti su kompiuteriu ir internetu. Aukštosiose mokyklose turi būti įvestas ECDL (European Computer Driver Licence) sertifikavimas.

Nuo 2003 metų, kiekvienas moksleivis baigęs profilinę mokyklą, o nuo 2005 kiekvienas, baigęs dešimtmetę mokyklą, turi mokėti dirbti su kompiuteriu ir internetu.

Turi būti įgyvendinta valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo programa. European Computer Driver Licence (ECDL) pažymėjimas valstybės tarnautojams turi būti privalomas.

Visuomeninis Lietuvos radijas ir televizija turi būti plačiau panaudojama piliečių kompiuteriniam raštingumui ugdyti.

Interneto prieinamumas

Šiais laikais kompiuterizacija be įsijungimo į interneto tinklą yra mažai prasminga. Internetas suteikia kompiuteriui tą pridėtinę vertę, kurios reikšmė pasaulio ekonomikoje nepaprastai didėja.

Pirma, reikia siekti, kad kuo platesni visuomenės sluoksniai galėtų naudotis interneto paslaugomis prieinamomis kainomis. Kaina privalės atitikti Lietuvos gyventojų galimybes – tik taip bus sudaryta galimybė įvairiems gyventojų sluoksniams pradėti naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Antra, internetu teikiamų paslaugų tiekėjai turi būti vartotojų nesunkiai pasiekiami. Todėl jų veiklai turėtų būti sudaromos vienodos techninės ir finansinės sąlygos, niekam neturi būti nustatoma monopolinių lengvatų. Turime siekti konkurencingos interneto tiekėjų rinkos, gerėjančios telekomunikacijų infrastruktūros, platesnio vartotojo pasirinkimo galimybių, žemesnių kainų ir gerėjančios paslaugų kokybės.

Vyriausybė turi bendradarbiauti su interneto tiekėjais ir fiksuoto laidinio ryšio tiekėjais, siekdama sudaryti sąlygas plėtotis interneto rinkai ir mažėti paslaugų kainoms.

Visuomeninių paslaugų perkėlimas į internetą

e-Vyriausybė

Lietuvos Vyriausybė turi skatinti Lietuvos viešojo administravimo įstaigas tiekti savo paslaugas ir internetu.

Pirma, turi būti skatinamas “Valstybės institucijų – Verslo įmonių” bendravimas internetu. Turi būti kuo greičiau imta įgyvendinti elektroninės Vyriausybės iniciatyva (e-Vyriausybė). Visa Vyriausybės informacija, susijusi su verslu, turi būti prieinama internete.

e-Vyriausybės rėmuose turi būti kuriama sistema, teikianti Vyriausybės paslaugas internetu, pirmiausia paslaugos verslui, pvz., ataskaitų mokesčių inspekcijai, “Sodrai” pildymas, atsiskaitymai su Vyriausybe, deklaracijų pildymas, licencijų prašymai, gavimai ir apmokėjimai ir kt. Elektroninių priemonių panaudojimas padidins viešųjų pirkimų skaidrumą, leis taupyti valstybės lėšas, užtikrins valdininkų veiksmų viešumą.

Svarbiausi valstybės registrai - pirmiausia piliečių, juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto - turi būti kuriami remiantis naujausiomis technologijomis. Jų pagrindu kuriami visi kiti registrai. Vieninga ir suderinta svarbiausių valstybės registrų sistema gerokai supaprastintų ir paspartintų piliečių reikalų tvarkymą valdžios įstaigose. Turėtų būti kompiuterizuoti ir į vieną tinklą sujungti visi svarbiausi šalies muitinės kontrolės postai. Kompiuterizuota prekių judėjimo per sieną priežiūra leistų žymiai pagerinti kovą su kontrabanda bei su mėginimais išvengti mokesčių į valstybės iždą; daug greičiau būtų atliekamos visos muitinės procedūros.

Turi būti priimti visi reikalingi sprendimai bendrai piliečio asmens kortelei įdiegti. Šia kortele bus galima atlikti socialinio draudimo, ligonių kasų, piliečio tapatybės nustatymo, vairuotojų teisių ir elektroninio parašo funkcijas.

Tolesnis žingsnis plečiant teikiamų paslaugų internete spektrą turėtų būti Vyriausybės paslaugų teikimas fiziniams asmenims.

Įgyvendinus e-Vyriausybės programą bus:

• didinamas valdžios skaidrumas, mažinama biurokratija;

• efektyviai įgyvendinamas “vieno langelio” principas – daugumą Vyriausybės paslaugų bus galima pasiekti vienoje vietoje - tam bus sukurtas e-Vyriausybės portalas internete, kuriame bus gaunama informacija ir teikiamos paslaugos - turto deklaracijų pildymas, gyvenamosios vietos registracijos, įvairių verslo ataskaitų pildymo. Visa tai bus prieinama 24 valandas per parą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje;

• lengvai ir greitai gaunamai su valstybės įstaigomis susijusi informacija;

• lengviau ir paprasčiau bus bendraujama su valdžios atstovais;

• balsuojama internetu.

e-Verslas

Elektroninė prekyba šiuo metu sparčiai vystosi daugelyje pasaulio šalių. 2000 metais Europos Sąjunga Lisabonoje paskelbė naują iniciatyvą, kuri turėtų paskatinti šios srities vystymąsi ir Europoje. Informacinės technologijos atveria naujas perspektyvas verslui – didesnei rinkai, lengvesniam vartotojų pasiekimui, paslaugų teikimui 24 valandas per parą, spartesniam apsikeitimui informacija... Ekspertų nuomone, verslo paslaugų tiekimas internetu greitai taps daugelio pasaulio įmonių išlikimo versle sąlyga.

Bendras informacinių technologijų plėtojimas Lietuvoje skatina ir juo toliau, tuo labiau skatins elektroninės prekybos plėtojimąsi. Visuotinė kompiuterizacija, kompiuterinis raštingumas ir galimybės naudotis internetu užtikrins žmonių galimybes pirkti internete, sudarinėti čia sandorius.

Tėvynės Sąjunga mano, kad kuriant įstatymų bazę reikia atsižvelgti į šios rinkos poreikius, o ne daryti tai sprendimais “iš viršaus” - dirbtinių standartų įgyvendinimas įvairiose informacinių technologijų srityse jau yra atnešęs finansinių ir moralinių nuostolių. Elektroninės prekybos rinkoje turi būti de facto įteisinami savaime nusistovintys santykiai ir standartai.

Visa įstatymų bazė elektroninei komercijai turi būti kuriama tik dalyvaujant šio verslo atstovams.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai turi būti pavesta aktyviai dirbti su programinę įrangą kuriančiomis įmonėmis, šios įmonės galėtų būti pristatomos užsienyje ir taip skatinamas jų produkcijos eksportas.

Skirsime didelį dėmesį naujosios ekonomikos šakoms. Pasaulyje numatomas nuolatinis aukštųjų technologijų produkcijos paklausos didėjimas, tad nuoseklus darbas pritraukiant ir skatinant investicijas į naujosios ekonomikos šakas duos puikių rezultatų.

e-Rinkos atvirumas ir konkurencijos skatinimas

Valstybė turi skatinti kompiuterinės technikos ir programinės įrangos konkurenciją. Tik rinka, kurioje egzistuoja laisva konkurencija, geba sukurti produktus, tenkinančius vartotojus savo kaina ir kokybe.

Tėvynės Sąjunga mano, kad Lietuvoje būtų naudojama tik legali programinė įranga. Turi būti tariamasi su programinės įrangos pardavėjais ir skatinama legalizuoti jau turimą programinę įrangą.

Tėvynės Sąjunga nėra tos nuomonės, kad reikėtų teikti prioritetus vienai ar kitai programinei įrangai. Kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal programų kokybę, kainą, paslaugų įvairovę, kokybę, saugumą ir naudojimo ypatumus.

Atsižvelgiant į dabartines Lietuvos galimybes varžytis pasaulinėje informacinių technologijų rinkoje, reikia dėti pastangas, kad Lietuvos visuomenei būtų žinoma, jog “atvirų šaltinių” (open source) programinė įranga yra nemokama, funkcionali ir prieinama. Operacinės sistemos (pvz., Linux ar BSD), platinamos nemokamai kartu su pagrindiniais kodais, jau dabar sėkmingai varžosi su komercinėmis operacinėmis sistemomis tiek savo patikimumu bei saugumu, tiek ir funkcionalumu.

Tėvynės Sąjungos nuomone, šiuo metu Lietuva, plėtodama informacines technologijas ir elektroninę komerciją, galėtų skatinti mokesčių nuolaidomis visą informacinių technologijų rinką, tačiau neturėtų naudoti tokių rėmimo priemonių, kurios dirbtinai skatintų atskirų šio verslo šakų plėtotę.

Tėvynės Sąjunga sieks, kad elektroninis verslas būtų atviras, kad čia ir toliau būtų kuo mažiau biurokratinių suvaržymų. Nereikia kurti papildomų biurokratinių institucijų nei pagalbos, nei kontrolės pretekstais. Valstybė tik turi aukštu politiniu lygiu koordinuoti valstybės institucijų darbą su verslo atstovais. Elektroninio verslo plėtrą pirmiausia gali užtikrinti jo teikiamų paslaugų paklausa.

Šių Tėvynės Sąjungos nuostatų įgyvendinimas turėtų paskatinti internetu teikiamų paslaugų vartojimą, šios rinkos plėtrą bei padidinti Lietuvoje pagamintų prekių ir paslaugų eksportą.

Šaltinis: www.tslk.lt