ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJA

2001 m. vasario 21 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija organizavo konferenciją: Įžanginės ataskaitos dėl Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo komentarai.

Konferencijai pirmininkavo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė. Pasveikinusi konferencijos dalyvius ji pažymėjo, jog būtina daugiau dėmesio skirti vaiko teisių apsaugai. Visuose rajonuose ir miestuose yra Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Reikia stiprinti šias tarnybas ir siekti, kad jos dirbtų žymiai geriau.

Žinome, kad yra labai skirtingų pagalbos vaikams būdų. Neretai siekiama priimti formalų sprendimą, paimti vaikus iš šeimos globai, lieka tik sutvarkyti reikiamus dokumentus. Tačiau kartais galima ir žymiai daugiau padėti šeimoms. Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba organizuoja net materialinę paramą skurstančioms šeimoms.

Dažnai šeimai reikalinga moralinė ar psichologinė parama, tarpininkavimas, kad išsaugoti šeimą ir vaikas turėtų abu tėvus. Todėl šios tarnybos turėtų ieškoti racionalesnių jiems patikėtų klausimų sprendimo būdų.

Komisijos pirmininkė pasiūlė tarnybų vadovams, specialistams glaudžiau bendradarbiauti su Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkė Audra Mikalauskaitė pateikė komentarų, gautų iš Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komiteto apibendrinimus.

Jungtinių Tautų Komiteto sesijoje įžanginę ataskaitą apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje gynė Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtinta delegacija: vadovas-Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Rimantas Kairelis, pavaduotojas-Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinių Tautų skyriuje Ženevoje Algimantas Rimkūnas. Taip pat dalyvavo atstovai iš socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, sveikatos ministerijų, teisės instituto, migracijos departamento.

Moderatore Lietuvai buvo paskirta atstovė iš Pietų Afrikos. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva per gana trumpą laikotarpį priėmė labai svarbių įstatymų, kurie yra susiję su vaiko teisių apsauga:Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko globos, Paramos šeimoms, auginančioms vaikus, Psichikos sveikatos, Specialaus ugdymo, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kiti įstatymai. Taip pat ratifikuota 1993 m. Hagos konvencija dėl vaiko teisių apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Buvo pažymėti kaip labai svarbiais, nors dar praktiškai neįgyvendinti Civilinis ir Baudžiamasis kodeksai, turintys atskirus skirsnius ir nuostatas, susijusias su vaikų teisių apsauga.

Ypač palankiai buvo vertinama tai, kad Lietuva, viena iš Baltijos šalių, sugebėjo įkurti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus instituciją. Pakankamai pozityviai buvo vertinamas Vyriausybės savikritiškumas teikiant šią ataskaitą.

Viena iš pagrindinių pastabų, kuri buvo galbūt kaip vertinimas, kodėl ne visos Konvencijos nuostatos įgyvendintos. Visiems suprantamos priežastys, norim to ar nenorim, bet atsiranda tokie reiškiniai, kaip nedarbas, ryškėja skirtumas tarp turtingųjų ir neturtingųjų, pakankamai ryškūs skirtumai tarp miestų ir kaimų, visa tai atsiliepia šeimų gerovei, vaiko padėčiai.

Daug dėmesio Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komiteto sesijoje buvo skiriama analizei, kaip taikomos įstatymų nuostatos. Ypač buvo siūloma atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, įstatymų nuostatų suderinimą.

Buvo siūloma atsižvelgti į prioritetus paskirstant lėšas sveikatos apsaugai, socialinėms reikmėms, švietimui, aiškiai įvertinti ir nustatyti kriterijus, keisti vaiko globos sistemą, akcentuota galimybė išsaugoti šeimą.

Svarstant ataskaitą JT Komitete, buvo pasiūlyta atkreipti dėmesį į tinkamą statistikos duomenų rinkimą, siūlyta išskirti vaikus su negalia, pabėgėlių vaikus, gatvės vaikus, kaimo vaikus ir kt.

Pastebėta, kad Lietuvoje gimsta vaikai asmenims, kurie neturi jokios pilietybės. Taip pat buvo pastebėta, jog didėja vaikų savižudybių skaičius, vaikai girtauja, rūko, vartoja narkotikus.

Kalbant apie vaikus su negalia buvo atkreiptas dėmesys į jų amžiaus cenzo prailginimą iki 18 metų, šį neatitikimą reikia ištaisyti teisinių aktų pagalba.

Viena iš kritinių pastabų Komitete buvo – smurtas šeimoje, fizinės bausmės vaikams. Taip pat pastebėta, jog skyrybų skaičius didėja, skurdas didėja, neglobojamų vaikų skaičius taip pat didėja.

Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos problemų sektoriaus asistentas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro projekto administratorius Antanas Jatkevičius kalbėjo apie LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos delegacijos įnašą ginant Įžanginę ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komiteto 26-je sesijoje. Taip pat jis pastebėjo, kad JT Komiteto išvadose nemažai vietos skirta teigiamiems aspektams: paminėti priimti įstatymai, kiti teisės aktai. Pastebėta, jog įkurtos Įvaikinimo tarnyba, dirba Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie Prezidento, parengta nepilnamečių justicijos programa, vaikų komercinio, seksualinio išnaudojimo, seksualinės prievartos prevencijos programa.

Buvo susidomėta ir paprašyta daugiau informacijos apie moksleivių parlamento veiklą.

Analizuodamas JT Komiteto išvadose pateiktas pastabas jis kalbėjo apie pradėtas teisėsaugos, bausmių vykdymo sistemos reformas. Jis pastebėjo, jog nusikaltimų tyrimo procese būtina užtikrinti, kad apklausiant vaiką dalyvautų pedagogas, psichologas ar socialinis darbuotojas, o apklausų skaičius būtų kuo mažesnis. Minėtų specialistų dalyvavimo būtinumas yra įtrauktas į Baudžiamojo proceso kodekso projektą.

Rengiant naują ataskaitą Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komitetui siūlė valstybės institucijoms labiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės pavaduotoja Janė Narvilienė pažymėjo, jog vaiko teises ginančios tarnybos privalo pagerinti savo veiklą. Turime pasiekti, kad vaikas, šeima taptų prioritetu. Dabar mes matome mamas alkoholikes, pametusias savo vaikus, taip pat matome ir mamas susirūpinusias, kad neturi vaikui maisto, matome tėvus, praradusius vyriškumą todėl, kad neturi darbo. Nepakankamai vertinama ir Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos veikla, daugiau dėmesio skiriama kitoms komisijoms, kitiems komitetams.

Turime pasiekti, kad Vyriausybė būtų priversta galvoti apie ilgalaikę vaiko teisių apsaugos programos įgyvendinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rasa Melnikienė pastebėjo, jog labai svarbu, kad visos institucijos bendradarbiautų ir siektų bendro tikslo vaikų labui. Skaudžiausia ir didžiausia problema yra skurdas, iš jo išplaukia kitos bėdos

Siekiame, kad būtų įgyvendinamos socialinės ekonominės vaiko teisės. Yra rengiamas Piniginės paramos įstatymas. Atliekami įvairūs paskaičiavimai, ieškomas tas paramos mastas, kuris skatintų žmones ieškoti darbo.

Viceministrė supažindino konferencijos dalyvius su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdoma reforma bei numatomų priemonių įgyvendinimu. Rengiamos kompleksinės priemonės, orientuotos į šeimos poreikius. Yra numatyta savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų plėtros programa, informacinės bazės stiprinimas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė kalbėjo apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ypatumus. Supažindino konferencijos dalyvius su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos veikla, išaiškintus trūkumus, nesklandumus.

Siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą, ji siūlė stiprinti tarnybas, gerinti jų padėtį, suteikti didesnį savarankiškumą organizuojant savo veiklą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Armonavičienė pasžymėjo, kad ministro įsakymu rengiama jaunimo reprodukcinė sveikatos programa, nagrinėjama vaikų sveikatos būklė, sprendžiamas medicinos punktų išlikimo vaikų ugdymo įstaigose klausimas.

Teisės instituto direktorius Antanas Dapšys pastebėjo, kad žymi dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įsigaliojo pakeitus bei papildžius Lietuvos Respublikos Civilino, Baudžiamojo, Administracinio kodeksų, kitų teisės aktų atitinkamus straipsnius. Jis pritarė Vaiko teisių apsaugos tarnybų stiprinimui, veiklos tobulinimui.

Diskusijose dalyvavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė Ona Babonienė, Švietimo ir mokslo ministro padėjėjas Rolandas Zuoza, Seimo narys Vaikų teisių gynimo organizacijos “Gelbėkit vaikus” pirmininkas Aloyzas Sakalas, Seimo nariai Kazimiera Prunskienė, Irena Degutienė, Virmantas Velikonis, Dalia Teišerskytė, Dangutė Mikutienė, Irena Šiaulienė, miestų bei rajonų savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybų vadovai, specialistai, visuomeninių organizacijų vadovai, programų koordinatoriai.

Siūlyta valstybės institucijoms imtis priemonių Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komiteto komentaruose nurodytų trūkumų pašalinimui. Ieškoti konkrečių sprendimo būdų socialinei padėčiai, vaikų teisių apsaugai gerinti, numatyti priemones asocialių šeimų skaičiui mažinti, parengti skurdo mažinimo strategiją. Teikti pasiūlymus įstatymų, kitų teisės aktų pakeitimo bei papildymo projektams. Taip pat siūlyta vaiko teises ginančioms institucijoms daugiau bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis. Neatidėliojant ruoštis naujai ataskaitai, kurią reikės pateikti Jungtinių Tautų Vaiko Teisų Komitetui.

JUSTINA KIRNIENĖ