ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJA

2001 m. kovo 26 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija kartu su Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija ,,Gelbėkit vaikus”, Švedijos organizacija ,,Save the Children”, Švedijos ambasada Lietuvoje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija, Europos komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizavo konferenciją ,,Sukurkime Europą vaikams: lai vaiko teisės tampa realybe”.

Renginiui pirmininkavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, Seimo narys Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Giedrė Purvaneckienė renginio dalyviams priminė, jog neseniai Lietuva apgynė ataskaitą dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ir tai buvo neblogai įvertinta. Taip pat nemažai buvo pastebėta ir trūkumų, kuriuos turėsime nuveikti, kad įgyvendintume vien tai, ką mums pataria Jungtinių Tautų Komitetas.

Kalbėdama apie mokyklą nelankančius vaikus Komisijos pirmininkė siūlė ne ginčytis Statistikos departamentui su Šveitimo ir mokslo ministerija, kiek vaikų nelanko mokyklos, o įgyvendinti visuotinio privalomo mokymo prievolę. Reikalui esant, kraštutiniu atveju, patalpinti vaikus į globos namus, kad jų teisė į mokslą būtų valstybės garantuota.

Jeigu vaikai šeimoje yra kankinami, prievartaujami, tvirkinami ar badu marinami, juos iš karto pranešėja siūlė paimti iš šeimos ir perkelti į globos instituciją, o paskui į kai kurias šeimas. Tačiau ji apgailestavo, kad neretai į vaikų globos namus patenka vaikai dėl skurdo. Tai yra pats blogiausias dalykas, kurį reikia iškelti aukščiau visų kitų priežasčių.

Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė pastebėjo, kad Komisija gauna vieną po kito skundus, kur dėl įvairių priežasčių ar dėl privačių santykių, dėl to, kad butas kažkam privačiai priklauso, motinos su vaikais yra išmetamos į gatvę net artimų giminių, tačiau savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendimas yra vienas - vaiką į globos namus, o motina paliekama likimo valiai, tegul tampa valkata.

Būtina rasti priemones paramai suteikti tokiais atvejais, kai yra galimybė išsaugoti šeimą, kai šeimos narių santykiai yra normalūs ir tėvai gali pasirūpinti vaikais.

Aloyzas Sakalas pažymėjo, jog aptariamas visiems labai svarbus klausimas - mūsų vaikų klausimas. Mes norėtume, kalbėjo jis, kad Europos Sąjunga, taptų vaikų Europa. Bet tam turime padaryti nemažą darbą. Jis išreiškė viltį, jog pasakytos mintys padės mums tuos darbus padaryti. A.Sakalas siūlė veikti dviem frontais. Pirmiausia, patiems stengtis, kad mūsų vaikai būtų taip pat gerbiami ir su jais skaitomasi, kaip dabar yra Europos šalyse, o ypač Švedijoje. Iš kitos pusės - kad mūsų derybininkai vieną iš derybų pozicijų laikytų vaikų padėtį Lietuvoje. Jeigu Švedijos Vyriausybė taip pat pasiūlytų Europos Komisijos derybininkams, kad vienu iš klausimų, vienu iš derybų objektų būtų vaikų padėtis tose šalyse, kurios pretenduoja tapti Europos Sąjungos narėmis, jo manymu, tai palengvintų ir mūsų derybininkų pozicijas.

Švedijos Karalystės Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jan Palmstierna pažymėjo, jog Europos plėtra yra labai svarbi ir pasirengti jai šiandien yra pagrindinė užduotis. Tai yra istorinė proga sutvirtinti laisvę, demokratiją ir gerovę Europoje.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos tikslas, sakė jis, yra pasistengti nutiesti kelią šiam esminiam pasirengimui derybose. Derybų procese vaiko teisės yra viena iš žmogaus teisių dalis.

Europos Sąjungos Komisija, pastebėjo jis, metinėje reguliarioje ataskaitoje taip pat akcentavo vaiko teisių apsaugos padėtį šalyse kandidatėse. Ateityje gal būt per PHARE programą būtų galima daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių klausimams.

p. Jan Palmstierna pastebėjo, kad Vaiko teisių apsaugos strategija ir politika turėtų būti plėtojama pagal nacionalinę padėtį ir šalies poreikius. Panašūs procesai, kaip jis minėjo, vyksta ir Rumunijoje, Bulgarijoje. Šie renginiai yra Švedijos ambasados ir Švedijos “Gelbėkim vaikus” organizacijos bendradarbiavimo rezultatas. Visuose veiksmuose, kurie yra susiję su vaikais, visų pirma, atkreipiamas dėmesys į vaiko interesus.

Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Petras Auštrevičius pastebėjo, kad renginio tema savo aktualija visiškai atitinka tą veiksmų planą arba tuos darbus, kuriuos Lietuva, turėdama omenyje savo ateities viziją, atlieka ir kam rengiasi.

Integracijos į Europos Sąjungą pasirengimo narystei prasme vaikų klausimai, sakė jis, yra tiesiogiai susiję socialiniu ekonominiu kontekstu, net 9 aspektais Europos Komisija, Europos Sąjunga yra susijusi su vaikų padėtimi, vaikų teisėmis. Tikimasi, kad narystė Europos Sąjungoje iš esmės pagreitins Lietuvos socialinę ekonominę plėtrą.

Pranešėjas pažymėjo, kad 2001-2003 metais Lietuva yra numačiusi ratifikuoti 5 labai svarbias konvencijas, susijusias su vaikų teisėmis:

-1980 m. Hagos konvencija dėl civilinių tarptautinių vaikų pagrobimo aspektų;

-1973 m. Hagos konvencija dėl sprendimų susijusių su alimentinėmis pareigomis, pripažinimo ir vykdymo;

-1973 m. Hagos konvencija dėl teisės, taikomos alimentinėms pareigoms; -1980 m. Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atstatymo;

-Tarptautinė darbo organizacijos konvencija Nr.182 dėl nepriimtino vaikų darbo ir neatidėliotinų veiksmų jam panaikinti.

Visos šios konvencijos, šalia jau anksčiau Lietuvos Seimo ratifikuotų konvencijų, sukurs būtent tą teisinę aplinką ir reikiamas teisines garantijas.

Petras Auštrevičius išreiškė viltį, jog glaudus bendradarbiavimas su Švedijos partneriais mums suteiks papildomų impulsų tolimesniems darbams, ypač socialinės politikos srityje.

Švedijos ,,Gelbėkit vaikus” organizacijos pirmininkė p. Gorel Thurdin pastebėjo, kad Europos Sąjungos plėtra reiškia taiką ir mes visi to norime, tačiau visų pirma turime sukurti vaikų Europą.

Ji papasakojo apie Švedijos vaikų teisių organizacijos veiklą: organizacija yra nepriklausoma, kovoja už vaikų teises, vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, siekia įtakoti žmonių nuomonę, tėvus, mokytojus, politikus ir kitus asmenis, kurie priima sprendimus valstybės, europiniu ir viso pasaulio lygmeniu. Tokiu būdu yra didinama politinė valia veikti vaiko ateities svarumo vardan. Organizacija vykdo bendrus projektus net 20 pasaulio valstybių.

Pranešėja pažymėjo, kad Švedijoje ,,Gelbėkit vaikus” organizacija buvo sukurta 1919 m. ir dabar turi virš 80 padalinių šalyje. Organizacija yra prisijungusi prie tarptautinės ,,Gelbėkit vaikus” organizacijos ir dalyvauja bendrame pasauliniame judėjime už vaikų teises, dalyvauja ir Europos tinkle, skirtame vaikų teisėms ginti.

Sprendimai, kuriuos priima Europos Sąjunga, kaip ji pastebėjo, turi poveikio vaikų teisėms, kaip neatskiriamoms nuo žmogaus teisių. Vaiko teisių apsauga šalyje kandidatėje gali tapti vienu iš lemiamų veiksnių sprendžiant klausimus dėl jos narystės.

Corel Thurdin pažymėjo, kad Europos Sąjungos plėtra sudaro politinę galimybę propaguoti vaiko teises. Labai svarbu įtraukti šį klausimą į bendrą plėtros procesą, kad būtų galima realiai ir ženkliai pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Šią mintį palaiko tarptautinė ,,Gelbėkit vaikus” organizacija, visas aljansas, EURONET tinklas ir kitos organizacijos. Taip atsiveria didžiulės galimybės, nes Europoje gyvena apie 90 mln. vaikų.

Svarbu tobulinti pateiktas veiksmų plano gaires, sakė pranešėja, informaciją bus galima pateikti šių metų gegužės mėn. rengiamoje konferencijoje Švedijoje. Be to, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje taip pat perduos ją Švedijos Vyriausybei, tai bus paskleista ir Europos Sąjungoje.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad pasaulis ilgus šimtmečius buvo grindžiamas patriarchalinės visuomenės vertybėmis ir žodis “vaikas” buvo labiau priklausomybės, nuosavybės, bet ne jauno žmogaus sąvoka. Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos preambulės nuostata tapo kertiniu akmeniu, ant kurio XX-XXI amžiuose imta statyti vaiko teisių apsaugos sistemą. Vaikai, kaip žmonijos globos objektas, pastebėjo jis, dar nėra visavertė žmonijos dalis, todėl valstybė ir visuomenė turi kompensuoti dėl įvairių priežasčių atsirandančią motiniškos ar tėviškos priežiūros stoką.

Siekiant apsaugoti vaiką nuo neigiamų pasekmių, jis siūlė patobulinti teisinę bazę, užtikrinančią vaikų saugumą, didinti tėvų atsakomybę už vaikus, o kartu ir valstybės didesnę finansinę paramą tėvams, ypač jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priminė jis, vaiką apibūdina kaip asmenį iki 18 metų, todėl valstybės vaikystės gerovės politika turėtų vienodai apimti ir rūpintis visais amžiaus vaikais bei paaugliais.

Pranešėjas pastebėjo, kad pradedama įgyvendinti kompleksinė programa – vaikų ir jaunimo socializacijos programa, kuria siekiama gerinti moksleivių užimtumą, papildomojo ugdymo plėtotę, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevenciją, skatinti demokratinį ir pilietinį ugdymą, įtraukiant į šią veiklą nevyriausybines organizacijas, jaunimo organizacijas. Vaikų ugdymas ir užimtumas, jo teisių užtikrinimas – sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau rūpestis vaiku yra žmogaus santykių su žmogumi pagrindas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė pastebėjo, kad per paskutinius dešimtmečius labai pasikeitė visuomenės požiūris į vaikus. Ilgą laiką vaikų teisėmis rūpinosi tik tėvai ar kiti teisėti jų atstovai. Dabar vaikai tapo savarankiškais teisės subjektais ir įgijo visai kitokį statusą, o jų teisės visai kitokį mastą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra nuosekliausias ir pilniausias tarptautinis vaiko teisių dokumentas, kuris pripažįsta pilietines, kultūrines, politines, ekonomines ir socialines vaikų teises iki 18 metų.

Pranešėja pažymėjo, kad 2000 m. gegužės 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, sudarantis teisines prielaidas užtikrinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje. Kontroliuojama valstybinių savivaldos, nevalstybinių institucijų bei organizacijų ir privačių asmenų veikla, dėl kurios gali būti pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai. Tokio įstatymo priėmimas išreiškia valstybės poziciją ir susirūpinimą vaiko teisėmis.

Nereti atvejai, sakė ji, kai vaiko interesai dėl įvairių aplinkybių nebesutampa su šeimos interesais ir dar blogiau, kai vaikas tampa sutuoktinių, stovinčių ant santuokos iširimo slenksčio, tarpusavio problemų, turtinių sprendimų įrankiu. Vaikai smarkiai nukenčia fiziškai ir morališkai, kai tėvai skyrybų bylose sprendžia ginčus dėl teisės bendrauti ir auklėti vaiką, o ypač bylose dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kontrolierė pažymėjo, kad pastaruoju metu vis didėjantis nepilnamečių nusikalstamumas, plintanti narkomanija verčia sutelkti valstybės ir vietos savivaldos veiksmus situacijai pagerinti, stiprinti savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybų veiklą, suderinti visų valstybės ir vietos savivaldos institucijų, dalyvaujančių vaiko teisių apsaugos sistemoje, teises ir pareigas.

Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė kalbėjo, kad jos vadovaujama nevyriausybinė organizacija jau šešerius metus dirba prievartos prieš vaikus prevencijos srityje.

Vaikų skriaudimą dažniausiai sužinome, sakė ji, iš pačių vaikų elgesio. Jie turi kur kas skurdesnį išsilavinimą dėl to, kad negauna pakankamų sąlygų ar pakankamos pagalbos ir sukuria nepilnaverčius santykius su savo bendraamžiais bei suaugusiais, atkartoja lygiai tokį pat prievartinį elgesį, kurį yra patys patyrę.

Galvojant apie prevenciją valstybiniu mastu arba visuomeninę prevenciją, ji siūlė sukurti ir stiprinti struktūras, kurios skatintų vaikų kaip individų, galinčių laisvai galvoti ir veikti, ugdymą. Tai ne tik programos ar projektai, svarbiausia yra šeima.

Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos “Gelbėkit vaikus” Vilniaus skyriaus pirmininkė Ona Sabaitienė paminėjo, kad apie 3 tūkst. Lietuvos vaikų nelanko mokyklos. Skurdas yra vienas iš mokyklos nelankymo priežasčių. Nepakankamai yra derinamas valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų darbas.

Vilniaus miesto savivaldybė Socialinės paramos centro direktorė Angelė Čepėnaitė pažymėjo, jog socialinėje srityje yra sukurtos struktūros, kurios padeda vaikams ir gina jų teises. Tai yra pagalbos šeimai tarnyba: socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, psichologas, kurie lankosi šeimoje diagnozuoja situaciją ir imasi priemonių padėti šeimai išspręsti problemas.

Pranešėja pastebėjo, kad Amerikiečių tyrimų duomenimis, dėl vaiko akivaizdoje vykstančio smurto, vaikas išauga smurtautoju arba tampa auka. Todėl Socialinės paramos centras įvairiais būdais bando apsaugoti vaiką nuo smurto šeimoje, Vilniuje įkurtas Motinos ir vaiko pensionas.

Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Nijolė Stakėnienė kalbėjo apie tarnybos veiklą, sprendžiamas problemas ginant vaikų teises, jų teisėtus interesus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad vaikai yra labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai ir pagal tai, kaip paisoma jų teisių, galima kalbėti apie kiekvienos, konkrečios šalies demokratijos lygį ir žmogaus teisių apsaugą valstybėje.

Pranešėja apgailestavo, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, auga ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Ši tendencija tampa savotiška rizika, vaikui patirti socialinę atskirtį ir skurdą. Vyriausybė numato tobulinti paramos šeimai sistemą, kompleksiškai spręsti užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų problemas.

Ministrė pastebėjo, kad nemažai yra darbuotojų globos institucijose, nenorinčių keistis ir dirbti su šeimomis taip, kad vaikas sugrįžtų į šeimą. Vyriausybė, ministerija sieks tobulinti institucijų, atsakingų už vaikų teisių priežiūrą, sistemą, jau parengta programa sustiprinti savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybų veiklą.

Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komiteto pateiktos išvados, kaip pažymėjo pranešėja, iš esmės sutampa su Vyriausybės vykdoma politika, programa ir priemonių planu. Siekiant įgyvendinti keliamus reikalavimus, ministrė sakė, jog tam reikia ryškiai išreikštos politinės valios, kad vaikų teisių apsauga, normalaus gyvenimo jiems sukūrimas, socialinės apsaugos standartų sukūrimas, sveikatos, būsto, švietimo prieinamumo galimybė būtų prioritetinė veikla.

Socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Violeta Vaicekauskienė kalbėjo apie vaikų ugdymo, moksleivių užimtumo, socialinių pedagogų veiklos klausimus.

Šiaurės kraštų informacijos biuro atstovė Vida Gintautaitė pristatė Šiaurės ministrų tarybos programą, skirtą vaikams ir jaunimui. Ji pasiūlė aplankyti biurą Vilniuje, Išganytojo g. 4, paskambinti tel.:61-86-45 dėl informacijos apie projektų rėmimą ir terminus.

Diskusijose prie apvalaus stalo dalyvavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų

komisijos, Parlamentinės moterų grupės nariai, Prezidentūros, Vyriausybės,

ministerijų, Teisės instituto, tarnybų, kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių

organizacijų vadovai, specialistai.

Konferencijos dalyviai vieningai priėmė veiksmų plano”Vaiko teisės

Europos Sąjungos plėtros procese” gaires. Šis dokumentas bus pateiktas

konferencijai Švedijoje dėl vaikų teisių Europos Sąjungos plėtros procese,

informacija per Švedijos Vyriausybę numatoma paskleisti Europos Sąjungoje.

JUSTINA KIRNIENĖ