LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO 2000 M. ATASKAITA

Įvadas

1.1. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento programų rezultatai

1.2. Specialiųjų tyrimų skyrius

2. Genocido ir rezistencijos atminties įamžinimas

2.2. Genocido aukų muziejus

3. Centro lėšų panaudojimas 2000 m.

Kompiuterizavimas. Baigta rengti ir diegiama Centro kompiuterizavimo programa – duomenų bazių tinklas ( projekto autoriai – “Naujųjų technologijų laboratorija”). Tai neabejotinai turės įtakos viso Centro darbui.

Statybos–remonto darbai. 2000 metais, gavus pakankamą finansavimą ( 4,7mln.lt.) beveik baigtas buvusio KGB archyvo saugyklų įrengimas bei pradėtas įgyvendinti Genocido aukų muziejaus projektas (suremontuota ir įrengta buv. Šaudymo kameros ekspozicija).

Svarbiausias informacijos apie Centrą šaltinis – Centro internetinis tinklapis ( žr. žemiau) bei Genocido aukų muziejaus tinklapis. Centro knygos siučiamos į JAV, Kanadą, Vokietiją, Australiją, Lenkiją, Estija – jos pastoviai recenzuojamos lietuvių spaudoje. Visas knygas gauna Lietuvos ambasados užsienyje – atsiliepimai liudija, kad tai naudinga.

GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO DEPARTAMENTO PROGRAMŲ REZULTATAI

ISTORINIŲ TYRIMŲ PROGRAMŲ SKYRIUS

Rainių tragedija, parengė – A. Anušauskas, B. Burauskaitė, V., 2000, 95 p.;

J. R. Bagušauskas, Lietuvos jaunimo antisovietinis pasipriešinimas ir jo slopinimas 1940–1990 m., Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000, 414 p.;

Streikus, E. Jaseliūnas, J. Montrimaitė, Naujieji tikėjimo kankiniai Lietuvoje (114 biografijų), 2000, 130 p.;

Lietuvos kariuomenės viktorinoje moksleiviams (Vilnius, 2000 03);

25-osios J. Kraujelio žūties metinių paminėjimas Utenoje, 2000 03;

Tarptautiniame kongrese “Komunizmo nusikaltimų įvertinimas” 2000 birželio 12–13 d. (A. Anušauskas, “Komunizmo nusikaltimai Lietuvoje: istorinė-statistinė apžvalga”, N. Žemaitienė-Gaškaitė, “Pasipriešinimo dalyvių ir kitaminčių persekiojimas Lietuvoje 1944–1990 metais”);

XI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume 2000 birželio 21 d. (J. Banionis, “Helsinkio baigiamojo akto įtaka Lietuvos laisvės bylos kėlimui”);

Lietuvos katalikų mokslo akademijos XVIII suvažiavime (E. Jaseliūnas, “Lietuvos pogrindžio katalikiška spauda XX amžiaus 8-ame dešimtmetyje”);

III tarptautinė atsargos karininkų konferencija “Baltijos pokalbiai” (A. Anušauskas, “Partizaninio judėjimo slopinimo metodai”)

Karinės ir policinės formuotės Lietuvoje nacių okupacijos metais A. Bubnys, Lietuvių policijos 2aasis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944), 2000, 2 (8), p. 42–55.

A. Bubnys, 5-asis lietuvių policijos batalionas, 2000, 1(9), p. 44–50

S. Knezys, TDA bataliono karių pavardžių rodyklė 1941 06 28–1941 12 30, 2000, 29 p. (neskelbta)

S. Knezys, Paleistų ir pabėgusių TDA bataliono (1-ojo PPT, 1-ojo apsaugos bataliono) karių sąrašas 1941 m. liepos–gruodžio mėn., 2000, 10 p. (neskelbta)

S. Knezys, Lietuvių savisaugos daliniai – baudžiamųjų bylų apžvalga, 2000, 143 p. (neskelbta)

S. Knezys, TDA bataliono karių rodyklė, 2000, 29 p. (neskelbta)

S. Knezys, 2-ojo PPT bataliono įsakymų rinkinys, 41 p. (neskelbta)

S. Knezys, Įsakymų Vilniaus įgulai ir savisaugos dalinaims 1941 m. birželio–gruodžio mėn. rinkinys, 132 p. (neskelbta).

LIETUVOS LAISVĖS BYLA

L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinė tarnyba Antrojo Pasaulinio karo metais Europoje, 2000, 1(7), p. 7–13.

L. Jonuđauskas, Lietuvos diplomatijos đefo Stasio Lozoraičio ir Vyriausiojo Lietuvos iđlaisvinimo komiteto (VLIK'o) santykiai 1950–1955 metais, 2000, 1(9), p. 51–68.

L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinė tarnyba: ieškojimai ir pastangos sudaryti lietuvių išeivijoje vadovaujančią politinę vadovybę, 2000, 20 p. (neskelbta)

D. Kuizinienė, Rezistencijos tema A. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje, 2000, 1 (7), p. 72–87.

D. Dapkutė, Lietuvių rezistencinės santarvės dalyvavimas Lietuvos laisvės byloje, 2000, 1 (7), p. 14–44.

J. Bagušauskas, Užsienio žiniasklaidos įtaka Lietuvos pasipriešinimo judėjimui, 2000, 42 p. (neskelbta)

J. Banionis, Lietuvos laisvinimo lūkesčiai, 2000, 1 (7), p. 58–71

Aneksuotos Lietuvos administracija 1940–1941 m.: sudėtis, sovietizavimas ir rusifikavimas N. Maslauskienė, Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir jos keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio–gruodžio mėn., 2000, 2 (8), p. 7–41.

N. Maslauskienė, Lietuvos valdininkijos pašalinimo iš LSSR valdymo aparato proceso išplėtimas 1941 m. pradžioje, 2000, 25 p. (neskelbta)

N. Maslauskienė, Lietuvos tautinių mažumų įtraukimas į LSRS administravimą ir sovietinės biurokratijos tautiniai santykiai 1940–1941 m., 2000, 1(9), p. 15–43.

ANTIBAŽNYTINĖ POLITIKA

Sovietinės valdžios antibažnytinė politika ir Bažnyčios pasipriešinimas jai Streikus, E. Jaseliūnas, J. Montrimaitė, Naujieji tikėjimo kankiniai Lietuvoje (114 biografijų), 2000, 130 p. (neskelbta)

Rezistencinės organizacijos J. R. Bagušauskas, Lietuvos jaunimo antisovietinis pasipriešinimas ir jo slopinimas 1940–1990 m., Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000, 414 p. (neskelbta).

N. Žemaitienė, Partizaninis pasipriešinimas antrajai sovietinei okupacijai Pandėlio apylinkėse, 2000, 1 (7), p.174–197.

N. Žemaitienė, Pogrindinės jaunimo organizacijos pandėlio vidurinėje mokykloje, 2000, 2 (8), p. 143–156.

LIETUVOS DISIDENTAI XX AMŢIUJE

Disidentų vardynas Disidentų biografinis sąvadas (50 biografijų), 2001 (ruošiamas)

PILIEČIŲ LIKIMAI XX AMŽIUJE

Tremtinių socialinis mobilumas J. Kuprytė, Tremtis mokytojų šeimų patirtyje: sociologinis požiūris, 2000, 18 p. (neskelbta)

J. Kuprytė, Preliminarūs tremtinių šeimų istorijų apibendrinimai (9 šeimų istorijos), 2000, 42 p. (neskelbta)

Migraciniai srautai ir demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1940–1958 m. K. Kangeris, Baltijos vokiečių “repatriacija” po pakto pasirašymo: nauja nacių demografinė politika ar iš anksto sukurtų planų įgyvendinimas, 2000, 1 (7), p. 101–108.

TERORO IR REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ (KGB) ISTORIJA

Teroro istorija. Lietuviai GULAG–o lageriuose ir tremtyje (Lietuvos intelektualinio elito naikinimas) Rainių tragedija, parengė – A. Anušauskas, B. Burauskaitė, V., 2000, 95 p.

S. Knezys, Lietuvos karininkų (1940 m.) biografinis sąvadas, 159 p. (neskelbta)

INTERNETO SVETAINĖ

ARCHYVINIO-VARDYNŲ SKYRIAUS PROGRAMOS

Vardyno II tomo rengimas (numatoma 2002 m. pradţioje)

2. Suvesta informacija iš žmonių užpildytų anketų – 5 896 asmenims

4. Suvesta informacija iš įvairių šaltinių – 108 asm.

5. Suvesta nauja informacija į 1941 m. duomenų bazę – 1225 asm.

6. Duomenų rinkimas iš tremties bylų – 679 vnt

iš viso peržiūrėta: – 626 (1 666 arch vnt.), sudaryta 1410 ank, papildyta 321 ank, BBK– 1391 asm.

GENOCIDO AUKŲ IR REZISTENCIJOS DALYVIŲ KARTOTEKŲ SUDARYMO PROGRAMA

Medţiagos rengimas kitiems leidiniams

1. KGB pastate pokaryje sušaudytų asmenų bylų tyrimas ir duomenų banko papildymas

KGB 1944–1947 m.sušaudytų asmenų biografinių duomenų ir veiklos tyrimas. Išanalizuota 110 (412 arch vnt.) bylų, parengta 210 biografijų būsimai knygai, atliktas pirminis tekstų redagavimas.

2. Dainavos apygardos partizanų vardyno formavimas.

b) Sudaryta 623 asmenų įrašai, suderinti su naujos informacinės sistemos programa.

c) Kompiuterizuojami skyriuje sukaupti partizanų sąrašai iš baudž. bylų

d) Iš įvairių šaltinių išrinkta informacija, papildyti duomenys apie 5 027 partizanus.

LIETUVOS YPATINGOJO ARCHYVO (BUVUSIO KGB ARCHYVO) FONDŲ KOMPIUTERIZAVIMO PROGRAMA.

1. Išvežtųjų 1944–1947 m. į Komijos lagerius sąrašų kompiuterizavimas ir koregavimas: kompiuterizuota 29 158 asm., koreguota 43 476 įrašų

2. PFL kartotekos kompiuterizavimas: suvesta kortelių 14 824 vnt.

3. Duomenų tikslinimas pagal KARTOS atsiųstą Vorkutos lagerių duomenų bazę – 1 482 asm.

4. Apklausos anketų sutvarkymas pagal rajonus, abėcėlę ir represijų laikotarpius – iš 20 rajonų

5. Nacių ok. laikotarpio medžiagos tvarkymas – 200 kortelių

6. Išvežtųjų 1944–1947 m. į Komijos lag. sąrašų kopijavimas, įrašų koregavimas – 620 lapų

7. Inf. rinkimas iš publikacijų, prisiminimų

8. Sisteminio asmenų, minimų pogrindinėje ir kt. spaudoje sąrašo sudarymas (LKB kronika, Aušra, Nenugalėtoji Lietuva ir kt.) 5 267 vnt. ir jo kompiuterizavimas

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS INSTITUCIJŲ PAVEDIMŲ VYKDYMAS

SKYRIAUS INICIATYVOS DĖL NUSIKALTIMŲ TEISINIO ĮVERTINIMO IR BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TYRIMO

Ištyrus gyventojų prašymuose pateiktus faktus arba kitais būdais nustačius duomenis, galinčius turėti įrodomąją reikšmę nusikaltimų bei jų aplinkybių išaiškinimui, Generalinės prokuratūros Specialių tyrimų skyriui išsiųsta 12 raštų su surinkta archyvine medžiaga (prieduose 712 lapų).

Viso vykdant tyrimus parengta ir Lietuvos Respublikos institucijoms (daugiausia prokuratūrai) išsiųsta 217 raštų su 9718 lapų prieduose.

Tęsiant darbą bendroje VSD ir LGGRTC grupėje dirbo 1 darbuotojas: suformuotos 8 bylos, buvo rengiami raštai. Skyriaus vadovas, atstovaudamas LGGRTC, dalyvavo Aukštesniojo administracinio teismo 17 posėdžiuose.

“Versmės” leidyklos užsakymu rengiamai monografijai “Veliuona” A.Abromaitis parašė straipsnį “Veverskių šeima”, o A.Rukšėnas – “Veliuonos valsčius pirmaisiais nacių okupacijos mėnesiais”.

KAI KURIŲ ST SKYRIAUS TYRIMŲ APŽVALGA (PROKURATŪRŲ PAVEDIMAI BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE)

Šioje byloje pavedimai vykdomi nuo 1999 m., nustatyta įtariamojo tikroji pavardė, vardas ir kiti biografiniai duomenys. 2000 metais surinkti archyviniai duomenys apie Šiaulėnų ir Radviliškio vls. partizanus, jų likimus, apie su S.Burkojumi dirbusius NKGB pareigūnus. Nustatytos Pr.Šikšnio (g. 1920 m.) suėmimo aplinkybės ir kt.

2) Dėl NKVD Kauno skyriaus pareigūno J.Slavino veiklos, susijusios su Lietuvos gyventojų represijomis. Nustatyta, kad J.Slavinas, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje, tarnaudamas LSSR MGB-KGB Kauno skyriaus tardytoju, tardydamas pasipriešinimo dalyvius juos kankino, dėl jo veiksmų Lietuvos gyventojai buvo deportuoti arba kalinami.

3) Byloje dėl žydų tautybės Lietuvos gyventojų nužudymo fakto 1941 m. rugpjūčio mėn. Raseinių r., Girkalnio vls., iškeltoje pagal J.Taco pareiškimą. Nustatyta, kad 1941 08 21 d. Kurpiškės k., Girkalnio valsčiuje, Raseinių apskrityje buvo nužudyti J.Taco tėvo šeimos nariai ir kiti žydų tautybės asmenys, viso apie 130 žmonių.

Šioje byloje pavedimai vykdomi nuo 1997 metų. 2000 metais surinkti archyviniai dokumentai apie galimus žudynių dalyvius.

4) Dėl šešių asmenų smurtinės mirties fakto Marijampolės m., Vytauto g., šalia buvusių vietos MGB tarnybinių patalpų. Gatvėje prie namo Nr. 26, 1999 10 14–17 d. atliekant archeologinius kasinėjimus rasti 6 asmenų palaikai. Tikėtina, kad visi asmenys mirė dėl smurtinių veiksmų, ant kai kurių griaučių yra šautinių sužalojimų žymės.

6) Dėl nenustatytų asmenų, su kuriais Kruonio “liaudies gynėjų” vadas A.Surininas vykdė genocido nusikaltimus. Byla 1998 06 02 d. išskirta iš baudžiamosios bylos dėl Kruonio stribų vado A.Surinino nusikalstamos veiklos vykdant Lietuvos gyventojų genocidą. Nustatyta, kad A.Surininas su nenustatytais asmenimis 1948, 1949, 1951 m. dalyvavo Lietuvos gyventojų deportacijose.

Mūsų skyrius surinko medžiagą apie stribų P.Surinino, N.Syričko, J.Kasiliausko, B.Tarasevičiaus, M.Sokolovo asmenybes ir veiklą. Taip pat nustatyt Kruonio vls. veikę ir tyrimo metu buvę gyvi “Ąžuolo” bei “Saulės” būrių partizanai.

Baudţiamoji byla buvo sustabdyta 1993 05 19 d.

Surinktą medžiagą išsiuntėme LR Generalinės prokuratūros Specialių tyrimų skyriui ir prašėme baudžiamąją bylą dėl Klemanskių ir Lipskių šeimų sunaikinimo atnaujinti. 2000 11 02 baudžiamosios bylos tyrimas buvo atnaujintas, mūsų skyrius gavo pavedimus. Juos vykdant nustatyti Šiaulių / Kuršėnų aps. Tryškių vls. stribų būriui priklausę 58 asmenys, jų anketiniai duomenys.

2001 02 14 tyrimas baudžiamojoje byloje sustabdytas “iki kol bus nustatytas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo”.

PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJA

Įvyko 21 komisijos posėdis

Iš jų: Kario savanorio statusui – 1489

Laisvės kovų dalyvio statusui 1209

Nukentėjusio asmens statusui – 14344

PRIPAŢINTAS STATUSAS – 15669

Iš jų: Kario savanorio – 1165

Laisvės kovų dalyvio – 802

Nukentėjusio asmens – 13702

Iš jų: Kario savanorio – 256

Laisvės kovų dalyvio – 279

Nukentėjusio asmens – 171

SVARSTYMAS ATIDĖTAS – 667

Iš jų: Kario savanorio statusui – 108

Laisvės kovų dalyvio statusui – 88

Nukentėjusio asmens statusui – 471

Iš jų: Kario savanorio statusui – 1312

Laisvės kovų dalyvio statusui – 915

Nukentėjusio asmens statusui – 16448

Rezistentų dokumentų rengimo grupė

Per 2000 m. uţvestos 1597 naujos bylos.

Įvesta į bazę – 1824 pretendentų pavardės.

Įvesta į bazę – 1782 bylos.

Užregistruota įvairių dokumentų – 7202.

Parašyta ir atspausdinta laiškų – 2655.

Paruošta 10 žiniasklaidai skelbiamų pretendentų, rezistento vardui gauti, sąrašų – viso 1182 pretendentai.

Per ataskaitinį laikotarpį parašyta 1512 anotacijų. Tuo tikslu iš baudžiamųjų ir operatyvinių bylų fondo buvo peržiūrėta 6182 bylos.

Tremties archyvuose peržiūrėtos 58 bylos, atrinkti 499 lapai dokumentų.

Išrašyta pažymų dėl pensijos ir valstybės paramos skyrimo – 860 asmenų.

Sudaryta 10 karių savanorių, turinčių teisę į valstybinę pensiją, sąrašų– 304 asmenims.

Išrašyta pažymų apie karių savanorių bei laisvės kovų dalyvių žūtį – 923 asmenims.

Paruošta kario savanorio bei laisvės kovų dalyvio pažymų apie žūtį “SoDrai” dėl našlių ir našlaičių pensijos – 19 asmenų.

Apie naujų dokumentų gavimą, paruošimą, pretendentų bylų papildymą, svarstymo eigą bei kitais klausimais konsultuota 3924 pretendentai.

Telefonu konsultuota 9315 pretendentų.

Komisijos darbo veiklos duomenų pateikimas internetui – 24 lentelės.

Atspausdinta kortelių į kartoteką – 628 vnt.

Padaryta įvairių dokumentų kopijų – 27100 vnt.

Nukentėjusių asmenų dokumentų rengimo grupė

Priimta naujų dokumentų iš miestų ir rajonų savivaldybių – 13 046 bylų.

Konsultuota žmonių asmeniškai dėl dokumentų nukentėjusio asmens statusui gauti – 9 374 žm.

Peržiūrėta, paruošta, pripažinta pretendentų bylų komisijos posėdžiams – 13 702. Tarp jų:

Politinių kalinių – 647

Prilygintų politiniams kaliniams – 128

Tremtinių – 6 259

Prilygintų tremtiniams – 3 145

Represuotųjų – 132

Nukentėjusių asmenų – 3 118

Nepripaţinti – 171.

Išanalizuota, paruošta ir atspausdinta laiškų – 807.

Užvesta naujų bylų dėl nukentėjusio asmens statuso suteikimo – 15 233 .

Surašyti į sąrašą buvusių TSKP narių anketiniai duomenys – 200.

Įvesta į kompiuterį bylų – 12 611.

Atspausdinta sąrašų – 10 924.

Atspausdinta pažymėjimų – 15 544.

Suklijuota pažymėjimų – 15 733.

Sulaminuota pažymėjimų – 15 448.

Skambinta vilniečiams ir iškviesta atsiimti pažymėjimus – 1 974 žm.

Paruošta ir atspausdinta 15 pažymų į įvairius LR teismus dėl juridinio fakto nustatymo asmenims, nukentėjusiems nuo nuo okupacijų, statuso suteikimo.

Informacijos teikimo grupė

ATSIMINIMŲ APIE TREMTIES IR KALINIMO VIETA, LAISVĖS KOVŲ DALYVIUS RINKIMO PROGRAMA

Programos vadovė – A. Juodvalkytė

Programos darbą organizuoja LGGRT generalinės direktorės įsakymu sudarytoji darbo grupė: K. Dumčius, D. Rudienė, A. Juodvalkytė-Suščenkienė, A. Gelžinis, E. Peikštenis, E. Stulgienė, R. Trimonienė. Atsiminimus peržiūri du darbuotojai pagal sutartis.

Atsiminimų rinkimas

4 centro darbuotojai organizavo 54 seminarus atsiminimų koordinatoriams ir rinkėjams Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskričių rajonuose;

Telšių ir Tauragės apskričių rajonuose bei Kauno rajone baigti rinkti atsiminimai, organizuoti baigiamieji seminarai;

atsiminimų rinkimą numatoma užbaigti lapkričio mėn.

Atsiminimų tvarkymas

peržiūrėta 3500 gautų rankraščių, surašyti papildomi klausimai;

peržiūrėta virš 2600 tremties ir kalinimo vietų nuotraukų, 774 nuotraukos perfotografuotos, aprašytos, apie 1000 padaryta kopijų, perduota į GAM;

gauti ir į GAM perduoti 23 eksponatai;

peržiūrėtos 22 atsiminimų knygos ir išrašyta reikalinga informacija;

užregistruota kompiuteryje 8019 nukentėjusiojo asmens anketų, 3720 tremties vietų, 1210 kalinimo vietų, 2849 paliudijimai apie nusikaltimus žmoniškumui ir 535 – apie atmintinas vietas Lietuvoje.

Programos vadovas – D. Ţygelis

Vaizdo juostose įamžinti 62– jų (planuota buvo iki 60-ies) Lietuvos Laisvės kovotojų ir tų kovų liudytojų prisiminimai, užpildyti filmavimo aktai, sudaryti vaizdo juostų apyrašai ir suvesti į kompiuterinę sistemą.

Iš Tautos fondo perimta 450 vaizdajuosčių kopijų, kuriose įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų ir tų kovų liudytojų prisiminimai. Įrengta vaizdajuosčių saugykla, vaizdajuostes sistematizuotos, atlikta kopijų turinio ir techninės būklės analizė, peržiūrėtos ir aprašytos 75 vaizdajuosčių kopijos.

Iš esmės pertvarkyta “Gyvosios atminties” programa, darbų metodika.

Išanalizuota ir apipavidalinta 12-a rašytinių prisiminimų bylų. Informaciją suvesta į kompiuterinę sistemą.

Surasta ir pateikta GAM perfotografavimui apie 270 istorinių partizanų nuotraukų bei atlikta jų identifikacija.

Su Šaulių sąjungos paieškų grupe dalyvavauta trijose kompleksinėse ekspedicijose – partizanų dokumentų ir relikvijų paieška, atsiminimų įamžinimas vaizdajuostėse, paminklinių vietų ir objektų fotofiksacija, istorinių vietų, susijusių su rezistencijos kovomis, tikslių koordinačių nustatymas navigaciniu aparatu GPS 12.

Sudarytas 2000-jų metų atmintinų datų ir sukakčių sąrašas.

Parengtas ryšininkų, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga ir juos lydinčių asmenų sąrašas.

Dirbo su LGGRT centre apsilankiusiais rezistentais, jų pasakojimus įrašė į garso juostas.

“MEMORIALNIŲ VIETOVIŲ IR JOSE PASTATYTŲ STATINIŲ” PROGRAMA

Programos vadovė ir vykdytoja – R. Trimonienė

Užbaigta pildyti vietovių ir monumentų aprašai apie vietoves ir jose pastatytus paminklus Jurbarko, Švenčionių rajonuose.

Visa sukaupta Tauragės raj. medžiaga apie vietoves, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas bei jose pastatytų monumentų genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimui, taip pat statinių, kuriuose buvo sovietų valdžios represinės struktūros (NKVD-MVD-MGB-KGB; liaudies gynėjų būstinės) suvesta į kompiuterį, užpildyti aprašai.

Pradėti pildyti Raseinių raj. apskrityje esančių vietovių, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas bei jose pastatytų monumentų genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimui, aprašai.

Pagal LGGRTD paruođtas archyvines paţymas, baigti derinimo darbai:

– dėl apie Pakruojo vls. žuvusius 1944 – 1953 m. partizanus su LPKTS Pakruojo sk. dėl šių partizanų įamžinimo Pakruojo m. (2000 11 pastatytos paminklinės plokštės su iškaltomis partizanų pavardėmis);

– dėl Lazdijų “Žiburio” gimnazijos direktorių, mokytojų ir gimnazistų įamžinimo ant senosios gimnazijos pastato Lazdijų mieste. (2000 12 pakabinta memorialinė lenta).

– dėl Eržvilko progimnazijos direktorių, mokytojų ir gimanzistų įamžinimo ant Eržvilko mokyklos pastato.

Dalyvaujama duomenų bazės, elektroninio žemėlapio ir paieškų sistemų sukūrimo projekte “Karių kapai Lietuvoje” – atiduota surinkta medžiaga apie vietas, susijusias su pokario rezistencija ir Lietuvos gyventojų genocidu ir jose pastatytus paminklus visuose LR miestuose ir rajonuose, toliau ruošiama medžiaga bazės papildymui.

Paruošta medžiaga apie Molėtų ir Varėnos krašto istorines vietas.

Kretingos muziejui paruošta ir išsiųsta medžiaga apie Kretingos rajone žuvusius partizanus bei Kretingos mieste ir rajone pokaryje buvusius pastatus, kuriuose veikė NKVD-MVD-MGB struktūros.

Paruošta bendradarbiavimo sutartis su LPKTS dėl jų renkamos medžiagos Lietuvoje, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas, pateikimo Centrui.

PROGRAMA “SOVIETŲ IR NACIŲ OKUPACIJŲ REPRESIJŲ PSICHOLOGINĖS PASEKMĖS"

Programos vadovė – G. Jakubonienė.

Sudarytas apklausos planas pagal nukentėjusių grupes, planuojama apklausti 1600 žmonių iš įvairių represuotųjų grupių.

Nuo 2000 m. gruodžio mėn. pradėta žvalgomoji apklausa. Apklausta 30 respondentų. Individualiam interviu pateikta 30 nukentėjusių adresų, atrinkta 50 adresų apklausimui paštu.

LGGRTC darbuotojai stovyklautojams pristatė tris parodas – Lietuvos sovietinės ir nacių okupacijos tema, apie tremtį, ir Centro bibliotekoje esančių knygų. Parodos ir knygos eksponuotos visą stovyklavimo laiką. Visą stovyklavimo metą vaikai galėjo naudotis video aparatūra – žiūrėti video filmus rezistencijos tema.

PROGRAMA “LIETUVOS KULTŪROS VERTYBIŲ NAIKINIMAS IR GROBIMAS 1939–1990 m.”

Programą parengė – V. Norkūnas.

“ATMINIMO ŽENKLŲ, SIMBOLIŲ IR PAMINKLŲ GENOCIDO AUKOMS IR ASMENIMS, REPRESUOTIEMS UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, SUKŪRIMO" VALSTYBINĖ PROGRAMA

Organizuoti konkursai PRISIKĖLIMO ir TAURO partizanų apygardoms įamžinti.: aptarti antro ir trečio konkurso turo rezultatai Prisikėlimo apygardos partizanams įamžinti. Konkursas laikomas neįvykusiu;

aptarti konkurso rezultatai Tauro apygardos partizanams įamžinti, priimtas projektas. Vyksta pasitarimai ir konsultacijos dėl šio paminklo kūrimo bei statybos.

LKĮ meno taryboje priimtas paminklo eskizas ‘’VYČIO’’ apygardos partizanams Vadokliuose.

Dalyvauta keliuose pasitarimuose dėl Lukiškių aikštės problemų svarstymo, surengta radijo laida, diskusija Vilniaus savivaldybėje.

Ryšininko – rodyklės ženklo projekto priėmimas Laisvės kovų įamžinimo meno taryboje.

Sukurtas atminimo lentos projektas mokytojų ir mokinių, žuvusių okupacinių režimų metu, atminimui įamžinti,kuris patvirtintas Laisvės kovų įamžinimo meno taryboje. Suprojektuotas šriftas. Šios lentos pagamintos ir pritvirtintos ant šių mokyklų pastatų: Alantos, Molėtų raj.,

Erţvilko, Jurbarko raj.,

Lazdijų.

Pagaminti ir pastatyti 8 tipiniai atminimo ženklai Molėtų, Utenos, Zarasų, Lazdijų, Raseinių, Joniškio, Pasvalio Rokiškio ir Panevėžio rajonuose. Suprojektuotas šriftas.

Pradėti paruošiamieji ir projektavimo darbai įamžinant Vietinės rinktinės žuvusių kovotojų atminimą Panerių memoriale.

Švenčionių raj. Labanoro miestelio apylinkėse žuvusių partizanų įamžinimui Labanore;

Švenčionių raj. Kaltanėnų apylinkėse žuvusių partizanų įamžinimui Kaltanėnų miestelio kapinėse.

Pradėta įgyvendinti ‘’Tautos tremties ir kovos’’ekspozicija Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje, t.y. pastatytas bunkeris. Įvyko 8 pasitarimai Rumšiškėse.

Pagaminta ir sumontuota lenta DKA partizanams atminti Juodkiškių km. Ukmergės raj.

Kartu su architektu A Vyšniūnu sukurti trys paminklų eskiziniai projektai politiniams kaliniams atminti Kazachijoje.

Įvesta į kompiuterį Kauno miesto gatvės ir jų šifrai. Tai atlikta tam, kad būtų galima toliau registruoti anketas ir rankraščius ‘’Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, Laisvės kovų dalyvius rinkimo 1999–2000–aisiais metais programoje.’’

2000 m. svarbūs tuo, kad buvo iš esmės peržiūrėtos vykdomos programos, sudarytos 3 naujos programos, iš kurių dvi pradėtos realizuoti.

2000 metais kartu su KASP parengėme apjungiančius rašinių konkursą ir viktoriną nuostatus, kurie dabar yra “Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės ir netekčių istorijos” konkurso ir viktorinos nuostatai. Tai turėtų suteikti naują impulsą moksleiviams domėtis Lietuvos istorija. Tam turėtų padėti ir moksleivių rašinių išleista knyga.

Manome, kad ateityje visa sukaupta medžiaga turėtų labai padėti edukacinių programų ruošimui.

Su Kultūros paveldo centru tariamasi dėl objektų, susijusių su genocidu ir rezistencija, spartesnio įtraukimo į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, nes kol kas šis darbas vyksta gana lėtai.

Su LPKT sąjunga susitarta dėl darbų derinimo renkant medžiagą apie vietas susijusias su rezistenciniu judėjimu. Kartu susitarta, kad mums bus perduota visa sukaupta medžiaga. Taip bus išvengta darbų dubliavimo.

Manome, kad vienu iš svarbiausių darbų, skatinant jaunimo domėjimąsi pokario istorija, bus Vilniaus universiteto studentų priėmimas dirbti praktikos laikotarpiu į visas programas.

GENOCIDO AUKŲ MUZIEJUS

Tiriamasis darbas, ekspozicijų ir parodų rengimas

Rinkta medžiaga apie buvusią šaudymo kamerą, nubaustuosius mirties bausme, NKGB–MGB darbuotojus. Peržiūrėtos baudžiamosios bylos (J. Semaškos, J. Noreikos,V. Borisevičiaus, E. Vidugirytės, L. Taunio, Marijampolės moksleivių byla, A. Eidimto, A. Karaliaus, A. Kubiliaus), ieškota nuotraukų Lietuvos vaizdo ir garso archyve, muziejuose, privačiuose archyvuose.

Eksponavimui buvusios šaudymo kameros ekspozicijoje paruošti archeologinių tyrimų metu joje ir Tuskulėnų kapavietėje rasti radiniai.

Atidaryta ekspozicija buvusioje šaudymo kameroje, įvyko atidarymo renginys (birželio 24 d.)

Parengta parodėlė Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečiui (kovo mėn.).

Suteikta metodinė ir techninė pagalba buvusių Taišeto lagerių politinių kalinių VI suvažiavimo rengėjams atnaujinant ir papildant 1999 m. rengtą parodą: atrinktos nuotraukos, sveikinimai, pagamintos jų kopijos, sumaketuoti tekstai ir kt.

Parengta tremtinių bei politinių kalinių rankdarbių parodėlė, kuri eksponuojama 10–oje buvusio vidaus kalėjimo kameroje.

Parengta Žudynių muziejaus, numatomo kurti buvusiame Tuskulėnų dvare, koncepcija

Muziejaus rinkiniai papildyti 465 vnt. naujų eksponatų.

Į pirminės apskaitos knygą (GEK) įrašyta 416 vnt. pagrindinio fondo eksponatų.

Suinventorinta 1675 vnt. pagrindinio fondo eksponatų: rankraštinje knygoje – 410, kompiuterinėje apskaitos programoje (GAMA) –1265 vnt. Perinventorinta (įvesta į kompiuterinę apskaitą iš rankraštinės knygos) – 49 vnt.

Suinventorinta (GAMA programoje) 1041 vnt pagalbinio fondo eksponatų..

Nuskanuota muziejaus kompiuterinei duomenų bazei, leidybos reikalams 1020 negatyvų, 310 nuotraukų.

Į priėmimo aktus įrašyta 1600 vnt. buvusios KGB bibliotekos ir KGB konfiskuotų knygų, išrašyta 1450 kortelių knygų kartotekai.

Išduota depozito teisėmis – 190 eksponatų, priimta depozito teisėmis– 147 vnt. Nuolatiniam saugojimui giminėms perduotas 1941 m. birželio sukilimo dalyvio ltn. J. Dženkaičio apdovanojimas.

Tvarkytos rinkinių saugyklos, tikrinta eksponatų būklė ekspozicijose ir saugyklose.

Lankytojų aptarnavimas, ryšiai su visuomene

Parengta muziejaus interneto svetainė.

Pravestas pokalbis su istorijos mokytojais apie istorijos pamokų vedimą Genocido aukų muziejuje.

„Smurto kronika. Lietuva 1939–1941 m.“ – Alytaus motorizuotame kunigaikštienės Birutės pulke;

paroda „Mes nemirę“ (apie ginkluotąjį pasipriešinimą) – Šiaulių apskr. mokyklose;.

Atrinkta ir padauginta medžiaga apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą SKAT`ui (I ketv.) ir Alytaus motorizuotam kunigaikštienės Birutės pulkui

Suteikta istorinė-metodinė ir techninė pagalba Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejui.

Asmenų bei organizacijų prašymu susipažinti su muziejuje saugoma dokumentine bei foto medžiaga pateikta 629 vnt. eksponatų. Muziejaus medžiagą naudojo LTV ir LNK televizijos, leidykla „Alma litera“, Lietuvos kino studija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas ir kt.organizacijos.

Per 2000 m. muziejų aplankė 17965 lankytojai. Iš jų: individualiai – 9597, organizuotomis grupėmis – 8368 (jų tarpe moksleivių – 3613). Organizuotos 609 ekskursijos, iš jų 220 – moksleiviams. Priimtos oficialios delegacijos: NATO pareigūnai, JAV Kongreso nariai ir jų patarėjai, Kanados, Danijos, Islandijos vyriausybių delegacijos ir kt.

3. 1941 m. Birželio sukilimas. Dokumentų rinkinys. Sudarė V. Brandišauskas.

7. Nelaisvės metų atspindžiai. Sudarė D. Kuodytė

8. Gaškaitė-Žemaitienė. Užverstų šulinių vanduo

9. A. Jėčys. Sutryptos viltys

10. J. Semaškaitė. Priesaika

12. Konferencijos tezės

Suredaguota ir išspausdinta informacinė medžiaga:

Memorialinis departamentas – 6 lankstukai (A. Kraujalis, Laisvės kovų apygardos, Vytauto apygardos, Vytauto apygarda, Vaivada, Varčios mūšis, Žaliamiškis, L. Baliukevičius. Mūšis Daunoravos miške), 1 spalvotas reklaminis lietuvių ir anglų kalba lankstukas (paminklai).

Genocido aukų muziejui suredaguota 7,6 aut. lanko informacinės medžiagos, parengta ir išspausta vaizdinė schema ekskursijoms.

2000 m. neišleisti 2 planuoti leidiniai: V. Selioko atsiminimai (nepateikė rankraščio sudarytojas) ir J. Starkausko monografija (rankraštis į Leidybos skyrių pateko 2000 m. lapkričio pab.) Vietoj jų buvo išleisti leidiniai:

Rainių tragedija

J. Semaškaitė. Priesaika

Leidinių reklama

Mugėse:

Vilniaus knygų mugė – vasario mėn.

Varšuvos knygų mugė – gegužės mėn.

Frankfurto knygų mugė – spalio mėn.

Knygų pristatymuose:

N. Gaškaitė-Žemaitienė. Užverstų šulinių vanduo – balandžio mėn.

1941 m. Birželio sukilimas – birželio mėn.

A. Jėčys. Sutryptos viltys – rugpjūčio mėn.

Leidinių reklama laikraščiuose:

“Tremtinys”, “Voruta”, “Atgimimas” – visi šiais metais išėję leidiniai, “Lietuvos aide” – Užverstų šulinių vanduo, “Šiaurės Atėnuose” – 1941 m. Birželio sukilimas.

Beveik visus Centro leidinius plačiai skaitytojams pristato “Tėviškės žiburiai”, “Draugas”.

Leidinių platinimas:

Svarbiausias leidinių platinimo partneris – “Vagos” knygų centras. Visi šiais metais išėję leidiniai platinami Lietuvoje naudojantis šios firmos paslaugomis. Atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Nutraukta sutartis su knygų platinimo firma “Litimo” – finansiniu požiūriu nuostolių nepatirta.

I pusmetį prenumeravo – 29 egz.

II pusmetį prenumeravo – 38 egz. (2001 m. I pusmečiui užsakyta 50 egz.).

Su knygų platintojais – Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriumi ir J. Jakevičiumi.

Leidiniai platinami skyriuje ir renginiuose. Šiais metais prekiauta 13 renginių.

2000 m. leidybai išleista – 137 437 Lt. (Iš jų 18 000 Lt gauta iš Tautos fondo leidiniui “Nelaisvės metų atspindžiai”.

Uţ iđplatintus leidinius gauta – 95 432 Lt.

Centro leidinius pastoviai perka bibliotekos – 2000 m. nupirkta už 13 500 Lt. Beveik už 14 000 Lt parduota skyriuje, už 3600 Lt – išsiųsta į užsienį, už 3100 Lt parduota Genocido aukų muziejuje. Kitos pajamos gautos iš knygynų.

Knygynuose yra leidinių likutis už 55 148 Lt.

Pastabos dėl 2000 m. įvykdyto leidybos plano

Kaip ir 1999 m. didžiausia paklausa mokslinės literatūros leidinių. Galima svarstyti šių leidinių tiražų didinimą iki 1200–1500 egz.

Išėjusių knygų pristatymas, informacija spaudoje 2000 m. buvo nepakankama. 2001 m. kartu su Tarptautinių ryšių ir informacijos tarnyba parengti specialų planą–programą.

LGGRT Centro lėšų panaudojimas 2000 m.

2000 m. vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta 3427,5 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų (tame tarpe 191 tūkst.Lt iš vyriausybės rezervo fondo). Gauta 3407,5 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų, iš jų grąžinome į valstybės biužetą 46 tūkst. Lt nepanaudotų rezervo fondo asignavimų. Centras 2000 m. uždirbo 18,2 tūkst. Lt ir panaudojo 54,2 tūkst. Lt specialiųjų lėšų.

Siekiant įvertinti LGGRTCentro ir jo struktūrinių padalinių 2000 m. veiklos efektyvumą, nustatyti santykį tarp rezultato ir jam gauti sunaudotų išteklių, buvo paskaičiuotos tiesioginės kiekvieno struktūrinio padalinio išlaidos (1 lentelė).

Kitos bendros LGGRTCentro veiklos išlaidos parodytos 2 lentelėje.

LGGRTCentro struktūrinių padalinių 2000 m. tiesioginės išlaidos

Struktūrinio padalinio pavadinimas ir išlaidų rūšys

Suma (tūkst. Lt)

Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 83,5

Apmokėjimas leidykloms už spaudos darbus 82,4

Spec.medžiagos leidybai (pozityvai, kalkės) 3,5

Mokestis Leidėjų asociacijai 1,4

Darbuotojos kvalifikacijos kėlimo kursai 0,6

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 1,5

Pajamos uţ realizuotus leidinius 93,7

Autorinės sutartys 48,2

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 4,9

Aparatūros remontas 2,0

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ SKYRIUS

Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 58,9

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 4,1

Aparatūros remontas 2,7

Iš viso Specialiųjų tyrimų sk. 202,1

PASIPRIEŠINIMI DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJA

Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 353,1

Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 65,4

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 37,1

Pažymėjimai 17,8

Inventorius ir kt. darbo medţiagos 19,3

Aparatūros remontas 2,2

Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 203,8

Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 17,2

Autorinės sutartys 13,2

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 30,0

Iš jų:

Kitos prekės 10,5

Programa "Karių kapai" 10,0

Atminimo ţenklai, lentos 7,6

Videofilmai (skola "televizijai"uţ 1999m.) 6,8

Premijos skulptoriams-konkurso nugalėtojams (paminklui Tauro apygardos partizanams įamžinti) 5,0

Paminklo Panemunėje statymas 55,6

Aparatūros remontas 0,2

Komandiruotės 3,7

GENOCIDO AUKŲ MUZIEJUS

Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 220,0

Autorinės sutartys 1,9

Aparatūros remontas 3,5

Paslaugos parodų rengimo 2,0

Komandiruotės 0,8

Autorinės sutartys 0,1

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 2,0

Aparatūros remontas 0,3

ŪKIO SK.

Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 207,0

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 1,5

Aparatūros remontas 0,5

Iš viso Ūkio sk. 273,7

ADMINISTRACIJA ( DIREKCIJA, TEISĖS IR PERSONALO, TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ SK.)

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 3,5

Personlo sk. darbuotojų kursai 0,3

Reprezentacinės išlaidos 1,2

Komandiruotės 0,6

GRUPĖ VOKIETIJOS KOMPENSACIJOMS GAUTI

Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 12,4

Autorinės sutartys 4,2

Medžiagos ir kt. darbo priemonės 0,2

Komandiruotės į Vokietiją 5,8

2 lentelė

Išlaidų pavadinimas

Suma (tūkst. Lt)

Šildymas (pastatų Didžioji 17/1, Gedimino pr.40/1, Aukų 2a) 65,5

Ryšių paslaugos 114,6

Signalizacijos priežiūra (UAB "Gauda") 1,4

Teritorijos valymas Didţioji 17/1 1,2

Pastatų dezinfekcija 2,0

Ūkinės medžiagos 15,5

Teisinė sistema "Litlex" 0,9

Šiukšlų išvežimas 3,1

Išmokėtos premijos partizanų ryšininkams ir rėmėjams pagal LRV nutarimą 37,5

Pasiūlymai ir pastabos - [email protected]