- esminės, o ne “parodomosios” Pensijų reformos; pensijų reforma ilgainiui turi užtikrinti didesnes pensijas, deja, numatytas laisvanoriškumo principas ir mažos įmokos į kaupiamuosius fondus neužtikrins pensijų didėjimo. Būtina daryti esminę pensijų reformą, o ne pasirinkti pigų reformos pakaitalą;
- nevyriausybinių organizacijų aktyvesnio dalyvavimo teikiant paslaugas, palankių sąlygų joms veikti sudarymo. Visame pasaulyje nevyriausybinės organizacijos teikia daug įvairių socialinių, kultūros, sporto paslaugų. Todėl palankesnių jų veiklos sąlygų sukūrimas užtikrins geresnį vaikų laisvalaikį, invalidų ir senelių globą ir t.t.;
- atidirbimo už gaunamas pašalpas. Šiuo metu nemažai žmonių gauna socialinę paramą nepelnytai arba panaudoja ją ne pagal paskirtį, todėl būtina susieti socialinės paramos gavimą su viešaisiais darbais; žmonės nepraras darbinių įgūdžių, atsiras daugiau galimybių sutvarkyti aplinką;
- darbo santykių liberalizavimo, siekiant sukurti daugiau darbo vietų. Ne paslaptis, kad dažnai įmonės, ypač smulkiosios, nesukuria naujų darbo vietų dėl pernelyg smulkmeniškų apribojimų ir reikalavimų. Žmonės dirba nelegaliai, neturėdami socialinio ir sveikatos draudimo, kitų socialinių garantijų;
- mažesnių mokesčių, kurie paskatins kurti naujas darbo vietas ir daugiau uždirbti;
- žemės mokesčio nedidinimo žemės valdų savininkams, ypač pagyvenusiems žmonėms;

Šiais ir kitais klausimais pasisakiau žiniasklaidoje, buvo surengtos spaudos konferencijos, organizuojami pasitarimai.
Nuo 2000 10 19 d. iki 2001 07 05 d. buvau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Per šį laiką pavyko stabilizuoti kritišką SODR’os būklę, priimti darbo santykius liberalizuojančius įstatymo pakeitimus, aktyviai dirbti prie naujojo Darbo kodekso, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo, Pensijų reformos įstatymų paketo, Europos socialinės chartijos ir kt.