Gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono Sangrūdos kaime valstiečių šeimoje.

Nuo 1944 m. mokėsi Sangrūdos vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1958 m.

1958 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį 1963 m. baigė ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.

1967–1969 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1969 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato (dabar – filosofijos mokslų daktaro) disertaciją.

1971–1972 m. stažavo Vienos universitete (Austrija).

1981 m. jam paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija. Ja naudodamasis nuo 1984 m. daugiau negu pusantrų metų, stažavo Frankfurto prie Maino, Manheimo ir Gyseno universitetuose, kur surinko medžiagą habilitaciniam darbui.

1994 m. pirmasis iš nepriklausomos Lietuvos filosofų Vilniaus universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam suteiktas habilituoto humanitarinių mokslų daktaro vardas.

1963–1967 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas, 1969–1972 m. – vyresnysis dėstytojas, 1973–1981 m. – docentas.

1989 m. buvo išrinktas šio universiteto naujai įkurto Filosofijos fakulteto dekanu, kuriuo dirbo iki 1992 m.

2000 m. suteiktas profesoriaus vardas.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, buvo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2000 m. – Druskininkų savivaldybės tarybos narys. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Europos judėjimo Lietuvoje kolegijos narys.

Kelių knygų, keliasdešimties straipsnių ideologijos ir vertybių teorijos klausimais, paskelbtų Lietuvoje ir užsienyje, autorius.

Aktualiausia jo išleista knyga filosofine tematika – „Socialinio pažinimo problema: Jos suformulavimo filosofiniai kontūrai” (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997).

Visą laiką, dirbdamas Seime, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete skaitė paskaitų kursą „Socialinio pažinimo filosofija”.

Angažuojasi užsienio politikos, švietimo ir kultūros politikos srityse.

Domisi žiniasklaidos informacija.

Pomėgiai – meistravimas bei ūkininkavimas sodyboje, gerų detektyvinių romanų skaitymas.

Moka vokiečių, rusų kalbas.

Žmona Vida Zita Karosienė – filologė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, dirba Vilniaus universiteto Vokiečių kalbos katedroje vedėja.