Gimė 1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose.

Dirbdamas darbininku, medaliu baigė Šiaulių vakarinę darbo jaunimo mokyklą.

1962 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti kalbas. Po metų buvo pašauktas atlikti karinę prievolę. Po trejų metų baigė universitetą per vienerius metus ir 1968 m. įgijo germanisto specialybę.

1968–1971 m. dirbo Ukrainos mokslų akademijoje ir apgynė daktaro disertaciją logikos tema. 1981 m. Paryžiaus aukštųjų visuomenės mokslų mokykloje apgynė disertaciją logikos ir semantikos tema. Studijavo ir dirbo Prancūzijoje pas žymiausią išeivijos profesorių Algirdą Greimą.

Suteiktas habilituoto daktaro mokslinis laipsnis, profesoriaus ir akademiko moksliniai vardai.

1971–1981 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros docentas, 1982–1989 m. – Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas.

Sąjūdžio išvakarėse, 1988 m., ėmėsi Vilniaus universiteto studijų reformos, pareikalavęs nebedėstyti ideologinių „mokslų”: iš pradžių jų buvo atsisakyta Lietuvoje, po to – visoje TSRS ir Rytų Europoje. 1989–1990 m. – šio universiteto prorektorius, nuo 1990 m. iki išrinkimo į Seimą – rektorius.

Garsiajame Lietuvos inteligentijos susitikime su Michailu Gorbačiovu (buv. SSKP CK Generaliniu sekretoriumi) pirmasis atvirai pareiškė Lietuvos ryžtą siekti laisvės ir nepriklausomybės.

Pasaulio rektorių asociacijos vykdomojo komiteto, Europos rektorių konferencijos vykdomojo komiteto narys.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos garbės prezidentas.

Nepartinis.

Aktualiausia išleista knyga politine tematika – „Prieš absurdą: straipsniai, kalbos, pokalbiai apie universiteto ir gyvenimo filosofiją” (Vilnius: Kultūra, 2000).

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus tikrasis narys, Europos mokslų ir menų akademijos narys. Skaito paskaitas, vadovauja doktorantams. Taip pat skaito paskaitas šiuolaikinės kalbos filosofijos, filosofijos, logikos temomis Vakarų Europos universitetuose.

Apdovanotas Lietuvos valstybine premija už mokslo darbus, Prancūzijos „Akademinės palmės” ir „Garbės legiono” ordinais, Norvegijos, Lenkijos ordinais ir medaliais, 2001 m. – Prancūzijos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Prancūzijos Respublikai”.

Angažuojasi mokslo, švietimo, kultūros srityse.

Pastabos apie politiko veiklą, kurias nori pabrėžti: „Politikas yra vertas tiek, kiek jis neatitrūksta nuo gyvenimo ir veda visuomenę pažangos keliu”.

Pomėgis – muzika, darbai sode.

Moka prancūzų, rusų, anglų, vokiečių kalbas.

Žmona Marija Aušrinė – Vilniaus universiteto profesorė.

Turi du sūnus. Šarūnas – verslininkas, Žygimantas – diplomatas.