Šių metų kovo 11-13 dienomis Varšuvoje “George C. Marshall European Center for Security Studies” surengė konferenciją “Strengthening Stability in Central Europe: Practical Approaches to Regional Cooperative Security”. Konferencijoje dalvavo atstovai iš Lietuvos Čekijos, Danijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakios, Ukrainos bei JAV. Konferencją atidarė Lenkijos prezidentas A. Kwasniewski bei užsienio reikalų ministras W.Cimoszewicz. Konferencijos tikslai: ištirti ir pateikti praktinius pasiūlymus dėl regioninio saugumo bedradarbiavimo Centrinės Europos šalyse. Pateikiamos svarbesnės konferencijos pranešėjų pasisakymų momentus:

NATO plėtros įtaka regiono saugumui

W.Cimoszewicz savo pranešme pažymėjo, kad Saugumas Rytų ir Centrinėje Europoje yra svarbus ne tik Europos žemyno, bet ir viso pasaulio saugumui, o šalių, atitinančių NATO standartus, įsijungimas į Aljansą bus teigiamas faktorius visos Europos saugumui.

JAV ambasadorius Lenkijoje Ch. Hill – NATO susitikimo Prahoje pagrindiniai klausimai – 1) naujų Aljanso galimybių svarstymas, 2) naujų narių priėmimas, 3) naujų NATO santykių apibrėžimas. Svarbiausia Prahos susitikimo idėja - priimant sprendimą dėl NATO plėtros svarstyti ne ką galima padaryti, bet kiek daug galima padaryti.

Danijos Gynybos ministerijos tarptautinio departamento direktorius K.Fischer pažymėjo, kad Prahos susitikime svarbu bus ne tik NATO plėtra ir Aljanso transformavimasis. Svarbu sukurti naujas regionines saugumo iniciatyvas. Naujų narių priėmimas į Aljansą gali būti bendradarbiavimo regionuose ir tarp regionų katalizatorius, pabrėždamas, kad Baltijos šalys jau šiuo metu gali būti saugumo tiekėjos daugeliu atveju.

NATO ir Rusijos santykiai

Lenkijos užsienio reikalų viceministras A.D. Rotfeld pabrėžė, kad po rugsėjo 11 d. įvykių pasaulis nepasikeitė, bet šis įvykis katalizvo jau anksčiau vykusius procesus. Netgi pasikeitimai Rusijos pozicijoje buvo pastebimi anksčiau. Liko vienas klausimas – ar šie Rusijos pozicijos pokyčiai yra taktiniai, ar strateginiai. Iki šiol Rusijos ir NATO santykiai buvo labiau parenmti konkurencija, bet šiuo metu Rusijos siekis priiminėti vienašališkus sprendimus keičiasi. Saugumo siekis paremtas šalių pasirengimu kovoti su terorizmu už savo šalies ribų, tuo įtraukiant savo šalį į galimą nesaugumo zoną. Rusijos pozicijos pasikeitimas yra naudingas ir būtinas ir jai pačiai. Anot A.D. Rotfeld, Rusija niekada nebuvo tokia saugi pietuose nei dabar. NATO pozicijos Vidurinės Azijos valstybėse padidino saugumą šiame regione.

Regioninis saugumo bendradarbiavimas

Konferencijoje bvo akcentuojamas glaudus Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas. Danijos Gynybos ministerijos tarptautinio departamento direktorius K.Fischer kaip sėkmingą karinio bendradarbiavimo pavyzdį regione paminėjo BALTBAT sukūrimą ir veiklą.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas R.Schumacher pabrėžė, kad kompleksinis bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros šalių, daugialypis kompleksinis dialogas, multinaconalumas – tai kaip bandymų laikas sukuriant regioninio bendradabiavimo mechanizmą, kuris galėtų būti panaudotas ir kituose regionuose – Balkanuose, Artimuosiuose Rytuose, Juodosios jūros valsybių regione. Tuo pačiu konferencijos dalyviai pažymėjo, kad šis modelis negali būti perkeltas kitur mąsteliu 1:1.

Konferencijos metu buvo surengti regioniniai seminarai – Baltijos jūros valstybių, Centrinės Europos ir Karpatų regiono grupių dalyvių. Po Baltijos jūros valstybių seminaro konferencijos dalyviams buvo pristatytos tokios tolesnio bendradarbiavimo rekomendacinės gairės:

 Regioniniame saugumo bendradarbiavime vengti funkcijų ir organizacijų duplikavimosi; siekti optimalaus ir efektyvaus bendradarbiavimui skirtų lėšų panaudojimo; esminio bendradarbiavimo iškėlimas prieš simbolinį.

 Kariniame-gynybiniame bendradarbiavime buvo pateiktos rekomendacijos plėsti egzistuojančias kariškių mokymų programas (pvz. aplinkosaugos programos karininėje srityje Rusijai ir Lietuvai plėta), kviesti kitų šalių atstovus į jau egzistuonačias mokymo struktūras (pavyzdžiui, kariškių iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kt. kvietimas studijoms BALTDEFCOL. Pastaba: šis pasiūlymas buvi iškeltas Aberdino universiteto profesoriaus Graeme Herd. Lietuvos pusėpateikė paaiškinimą, kadstudijų šiame koledže sąlygos – prašymo pateikimas ir aiškus pareiškimas, kad palaikoma Baltijos valstybių narystė NATO); organizuoti karninkų stažuotės, plėsti daugiašalį bendradarbiavimą integruojant Rusijos Baltijos laivyno karinnkus į civilinį gyvenimą, paremiant dvišales pastangas sprendžant karinio personalo perkvalifikavimo, apgyvendinimo problemas, sukurti informacinį mecanizmą navigacinėje srityje; plėsti Rusijos dalyvavimą PfP ir IsoPfP, plėsti Rusijos dalyvavimą PfP pratybose sausumoje.

 Saugumo tarnybų bendradarbiavime sukurti sąlygas ekspertų dialogui rengiant susitikimus (kas du metus), svarstant kovos su terorizmo aspektus.

 Teisinis ir policijos bendradarbiavimas - buvo paminėta, kad regione jau sėkmingai veikia Baltic Sea Task Force kuris galėtų išplėsti bendradarbiavimą su trečiomis šalimis (pvz. Ukraina) ekspertų lygyje.

 Įgyvendinimo principai. Plėsti sėkmingai egzistuojančių struktūrų veiklą bei vadovautis pragmatizmu tarpusavio bendradarbiavime.

Kaliningradas

Konferencijoje dalyvavęs FR Kaliningrado sitis gubernatoriaus atstovas B.Dombrovskij savo pasisakyme akcentavo, kad reikėtų būsimą RF Kliningrado srities situaciją traktuoti kaip unikalią galimybę Rusijai integruotis į Europos ekonominę ir socialinę erdvę. Rusija į Baltijos jūros regiono saugumą žiūri per ekonominio saugumo, kitos veiklos rūšių, tame tarpe ir gynybinio saugumo prizmę. Buvo išsakytos mintys dėl galimo Baltijos jūros valstybių laivynų bendradarbiavimo sukurant operatyvios informacjos keitimosi centrą, nustatant tiesioginį ryšį tarp Baltjos šalių karinių laivynų vadaviečių, keičiantis karinių laivųlvizitais. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas dėl karinio techninio bendradarbiavimo laivų remonto klausimais, likviduojant II Pasaulinio karo metų minas bei utilizuojant paskandintas chemines medžiagas.

Pasisakyme tiap pat buvo pabrėžta, kad su Lietuva nėra išspręstas karinio tranzito geležinkeliais, oru ir sausuma, klausimas. Tokio susitarimo pasiekimas formaliai, kol Lietuva nėra ES ir NATO narė, lieka jos nacionalinėje kompetencijoje, bet iki pastarojo laiko Rusijos pusės pastangos teisiškai sureguliuoti karinį tranzitą, neduoda rezultatų.

Baltijos studijų centro vadovas G.Kretinin pareiškė, kad prasidėjo šliaužianti RF Kaliningrado srities izoliacija – nutraukti tarptautiniai skrydžiai į Kaliningradą iš Kopenhagos, nutrauktas traukinio reisas iš Berlyno bei traukinių susisiekimas per Latvijos teritoriją, Lietuva įvedė privalomą draudimą vykstant į Lietuvos teritoriją, kurio įvedimas yra suprantamas reiškinys, bet kaina per didelė (apie 20 USD, tuo tarpu kai analogiškas daudimas vykstant į Lenkiją kainuoja 7 USD).B.Dombrovskis pažymėjo, kad vizų įvedimas – normalus reiškinys, bet išlieka didelė problema, nes didelė dalis KS gyventojų neturi užsienio pasų.