Seimo Liberalų frakcija: 02 03 12 15d.Kovo 12d. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas pateikė Seimui Vyriausybės 2001m. veiklos ataskaitą. Kovo 14d. LLS valdyba išplatino pareiškimą Dėl Vyriausybės metinės ataskaitos (1 PRIEDAS).Seimo vicepirmininko, Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus nuomone, Ministro Pirmininko A.Brazausko Seimui pateikta Vyriausybės veiklos ataskaita yra "pakankamai formali, be ugnelės". Jo teigimu, šiame dokumente pasistengta paslėpti vadinamuosius bloguosius Vyriausybės darbus - mokesčių naštos didinimą, biurokratinių procedūrų diegimą, pagaliau tiesiog dangstymąsi neva prioritetais, o iš esmės prioritetinių darbų atidėliojimą. "Turiu mintyje, kad pensijų reforma, mokesčių naštos fiziniams asmenims mažinimo planai neakcentuoti. Visa tai atidėta ir netgi nutylima šitoje ataskaitoje, kurioje neva turėtų būti paminėtos ir kai kurios ateities perspektyvos. G.Steponavičiaus teigimu, tiek Vyriausybės darbas, tiek jos veiklos ataskaita neatspindi lūkesčių. "Galėčiau pasakyti, kad kai kuriais atvejais ekonomika gerėja ir nepaisant Vyriausybės pastangų", - pažymėjo liberalas. Liberalų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas E.Masiulis premjero pranešimą įvertino kaip "biurokratinį" ir pasigedo jame "politinio lyderio pozicijos". E.Masiulis Seimo plenariniame posėdyje pareiškė manąs, jog premjero vilkinimas paskelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, kliudo Vyriausybės veiklai. "Jeigu jūs apsispręsite dalyvauti prezidento rinkimuose, turite atsistatydinti iš premjerų, o jeigu nuspręsite kitaip - kibti į darbą. Tokia jūsų pozicija palengvintų ne vieno politiko ir Lietuvos gyvenimą", - teigė liberalas. Ar aš kandidatuosiu, ar ne, tai yra mano klausimas. Tai Vyriausybei dirbti netrukdo", - atsakė A.Brazauskas.
Kovo 12d. Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės įstatymo pataisomis, kuriomis keičiama ministerijų valdymo struktūra, paliekant tik vieną politinio pasitikėjimo ministrą, o vadovavimą ministerijos administracijai perduodant karjeros valstybės tarnautojui - valstybės sekretoriui. Vyriausybės pateiktose pataisose buvo numatyta iš viso atsisakyti politinio pasitikėjimo viceministrų, tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas pritarė kompromisiniam socialdemokrato A.Rimo pasiūlymui. Pagal priimtas pataisas, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais, kurie turės atsistatydinti pasikeitus ministrui, bus laikomi viceministras, ministro patarėjas, atstovas spaudai bei kiti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tuo tarpu ministerijos administracijai bus pavesta vadovauti karjeros valstybės tarnautojui - valstybės sekretoriui bei jo pavaduotojams - sekretoriams. Pasikeitus ministrui, jie likti dirbti savo postuose. Liberalų frakcija nepritaria Vyriausybės įstatymo pataisoms. Liberalų nuomone, šiomis pataisomis dabartinė valdžia bando ilgam laikui įsitvirtinti ministerijose. "Visa valdžia atiduodama į karjeros tarnautojų rankas. Atsiminkite, kad tai yra trumpalaikis įstatymas, kurį kitas Seimas pakeis", - teigė A.Gricius Seimo plenariniame posėdyje. Liberalų frakcijos narys E.Masiulis nuogąstavo, jog priėmus pataisas, bus sukeltas sąmyšis valdančiojoje daugumoje, nes ją sudarantys socialliberalai ir socialdemokratai turės iš naujo pasiskirstyti kvotomis ministerijų vadovybėse. "Neaišku, kuris viceministras liks politinio pasitikėjimo range: ar tas, kuris yra geriausias ministro draugas, ar tas, kuris turi stipriausią politinį užnugarį". Kovo 12d. Seimas priėmė Darbo sutarties įstatymo pataisas, kuriomis uždraudė sudaryti terminuotas darbo sutartis darbuotojo prašymu, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio ir Atostogų įstatymo pakeitimą, nustatantį maksimalią nemokamų atostogų dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių trukmę - iki 30 kalendorinių dienų per metus.Liberalų frakcijos atstovai nepritarė šiems pakeitimams. Liberalų nuomone, tokie įstatymai, varžantys darbdavio ir darbuotojo tarpusavio galimybes susitarti, neprisideda prie darbo santykius reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimo. Kovo 12d. Centro dešiniųjų partijų lyderiai suabejojo Vyriausybės sprendimu leisti Valstybinei ligonių kasai pirkti kompensuojamų vaistų pasų spausdinimo ir su tuo susijusias kitas paslaugas iš vienintelio šaltinio - UAB "Garsų pasaulis". Centro sąjungos pirmininko K.Glavecko iniciatyva Liberalų sąjungos pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius, Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos pirmininkas G.Vagnorius ir Tėvynės sąjungos vicepirmininkas A.Kubilius kreipėsi į Vyriausybę prašydami paaiškinti tokio sprendimo motyvus. " Lietuvos žmonės turi žinoti, kodėl Vyriausybė, kuri turėtų skatinti konkurenciją, staiga priima tokį svarbų sprendimą pritarti kompensuojamųjų vaistų pasų spausdinimo ir su tuo susijusių paslaugų pirkimui iš vienintelio šaltinio, kodėl buvo pasirinktas būtent UAB "Garsų pasaulis", - teigiama kreipimesi.Kreipimesi taip pat prašoma paaiškinti, kokio dydžio būtų šis viešasis pirkimas, kodėl Vyriausybė pritaria Valstybinės ligonių kasos pirkimui iš vienintelio šaltinio ir paneigti atsirandančias abejones dėl A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės priimto sprendimo skaidrumo. Kovo 12d. Liberalų frakcija išplatino Pareiškimą Dėl Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos sprendimų, žlugdančių smulkųjį ir vidutinį verslą (2 PRIEDAS).Tą pačią dieną Seime vyko Seimo narių liberalų A.Meliano ir S.Lapėno spaudos konferencija Dvigubas mokestis individualioms įmonėms: taisykime žalingą įstatymą.
Kovo 13d. Seimo nariai liberalai D.Velička ir P.Vilkas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Akcizų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1544).Projekto paskirtis nustatyti, kad panaikinus akcizų mokėjimo laikinojo atidėjimo režimą arba importuojant alkoholį, skirtą acto gamybai, akcizai neskaičiuojami. Šiuo metu Akcizo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai, atleidžiami nuo akcizų mokesčio, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigyjant šiuos produktus akcizai turi būti sumokėti, o nurodytos lengvatos taikomos grąžinant sumokėtą akcizų dydį šių produktų pirkėjui.Kovo 14d. Seime vyko Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus ir Sveikatos reikalų komiteto narių liberalų A.Klišonio ir J.Matulevičiaus spaudos konferencija Dėl padėties sveikatos apsaugos sistemoje: ar motyvuotas medikų ir gyventojų nerimas. Dalyvavo Liberalų sąjungos šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministrė J.Noreikienė. Prelegentai ragino sveikatos apsaugos ministrą R.Dobrovolskį bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybą atšaukti savo sprendimus dėl naujos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarkos. Jų teigimu, ministrą atšaukti minėtąjį jo įsakymą turėtų įpareigoti atitinkama parlamentinės mažumos atstovų siūloma Seimo rezoliucija (3 PRIEDAS). Seimo rezoliucijos Dėl sveikatos reformos projektą (IXP-1452) kovo 12d. Seime užregistravo 48 opozicijai priklausantys Seimo Liberalų, Tėvynės sąjungos - konservatorių ir Jungtinės frakcijų atstovai bei kai kurie parlamentinės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.Parlamentarų nuomone, savo rezoliucija Seimas taip pat turėtų paraginti Vyriausybę siūlyti didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2002m.biudžetą. "Negalime dangstytis reformomis darant nelogiškus, nepagrįstus draudiminės medicinos principais sveikatos įstaigų tinklo Lietuvoje pertvarkymus", - teigė G.Steponavičius .Pagal šiais metais įsigaliojusią naują ligoninių finansavimo tvarką, jos dydį lems gydomų susirgimų sunkumas, todėl didžiosioms universitetinėms ligoninėms finansavimas turėtų didėti, o rajonų ir mažesnių miestų ligoninėms - mažėti. Kai kurioms rajonų ligoninėms skiriamų lėšų gali sumažėti iki 10 proc. SAM atstovų teigimu, nauja finansavimo tvarka siekiama paskatinti gydyti pacientus ne stacionare, o ambulatoriškai.G.Steponavičius kritikavo naująją sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarką, kuri, pasak jo, skatina "mechaniškai suskaičiuojant procentus tiesiog nubraukti - ir sukitės kaip norit". "Pinigai nekeliauja paskui pacientą, ir šis sprendimas patvirtina, kad tai nėra reformos", - tvirtino parlamentaras. Dar griežčiau apie naująją sveikatos sistemos finansavimo tvarką atsiliepė Seimo narys liberalas J.Matulevičius. "Mes einam prie genocido. Išmirs žmonės, negavę gulėti slaugos ligoninėse, kam to reikia". J.Matulevičius pareiškė suprantąs protesto akcijų besiimančius medikus. "Medikai, išėję į streiko kelią, nepolitikuoja. Tai - šauksmas iš nevilties", - tvirtino parlamentaras.
Kovo 14d. Seime vyko Liberalų frakcijos nario, Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojo A.Lydekos spaudos konferencija Ar Lietuvoje pakankamai ginamos vartotojų teisės?. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė A.Armanavičienė, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos pirmininkė R.Petrauskienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius K.Lukauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas H.Varnas bei kitų vartotojų teises ginančių institucijų atstovai.Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos pirmininkės R.Petrauskienės teigimu, šiais metais planuojama pradėti rengti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją. Ja siekiama sukurti tokią vartotojų teisių apsaugos sistemą, kuri leistų užtikrinti visų sričių vartotojų vienodas teises, sukurti kuo aiškesnį ikiteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmą. Pasak jos, taip pat planuojama sukurti Nacionalinę vartotojų švietimo programą, kurios tikslas - išugdyti reiklų, savo teises žinantį vartotoją, ugdyti vartojimo kultūrą. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė A.Armanavičienė pažymėjo, kad Lietuvoje, švelniai tariant, vartotojų teisės ginamos nepatenkinamai. Pasak jos, kai kuriuose srityse jos tradiciškai yra ginamos, tačiau problematiška padėtis yra tose srityse, kur tiekėjui yra suteiktos monopolinės teisės. A. Armanavičienės teigimu, nė viena valstybės institucija nėra tiesiogiai įgaliota ginti telekomunikacijų, šilumos, sveikatos paslaugų ir kitų vartotojų interesų. Kainų ir energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas V.Sidzikauskas pripažino, kad monopolistai, turėdami dideles galias, gali elgtis neprognozuojamai ir neteisingai atskirų vartotojų ar jų grupių atžvilgiu. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas A.Lydeka pažymėjo, kad šiuo metu šalyje nėra vienos vartotojų teisių gynimo sistemos, o valstybės tarnautojai dažnai ne viską padaro, kad vartotojų teisės būtų apgintos. Parlamentaro nuomone, vartotojų teises reikėtų vertinti kaip sudėtinę žmogaus teisių dalį. Kovo 15d. Seimo narys liberalas A.Matulevičius užregistravo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1461). Šio projekto tikslas - nustatyti, kad merai, kaip ir savivaldybių tarybų nariai, renkami, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. A.Matulevičiaus teigimu, tiesioginiai merų rinkimai sudarys teisines sąlygas vietos savivaldos institucijų veiklos stabilumui bei padidins šių institucijų autoritetą visuomenėje. Projekte siūloma pirmuosius merų rinkimus surengti kartu su eiliniais savivaldybių tarybų rinkimais. Kad miestų merai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose yra numatyta Liberalų sąjungos 2000m. Seimo rinkimų programoje: Vietos savivalda turi sudaryti sąlygas patiems piliečiams per jų rinktas tarybas tvarkyti savo bendruomenės reikalus. Todėl sieksime, kad / / miestų merai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose, bei Naujosios Sąjungos (socialliberalų) programoje, kurioje siūloma pakeisti ir papildyti Konstituciją: Savivaldybių merus ketveriems metams renka jų gyventojai Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu .
Parengė Jolita Baušytė Liberalų frakcijos referentė (tel. 39 63 51)
1PRIEDAS
LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS VAL DYBOS PAREIŠKIMASDĖL VYRIAUSYBĖS METINĖS ATASKAITOS 2002 03 14
Lietuvos liberalų sąjungos valdyba pozityviai vertina dabartinės kairiųjų Vyriausybės pastangas tęsti šalies integracinę užsienio politiką. Tačiau metinė Vyriausybės ataskaita Seime dar kartą išryškino jos nesugebėjimą spręsti aktualiausius Lietuvos socialinės ir ekonominės politikos klausimus. Metiniame premjero Algirdo Brazausko pranešime vengta išsakyti aiškią Vyriausybės poziciją dėl gyvybiškai svarbių valstybės valdymo, mokesčių, švietimo ir pensijų sistemų reformų. Tikimės, kad neturėjimas ką pasakyti apie nevykdomas reformas nereiškia, kad ir ateityje jos nebus įgyvendintos. Vyriausybės ataskaitoje išryškėja noras atsisakyti politinės iniciatyvos, atsakomybę už veiksmus perleidžiant vis labiau stiprinamam valdininkų luomui. Raginimai ministrams taisyti netvarką turi skambėti ne iš Seimo tribūnos, bet iš už darbo stalo. Kairiųjų Vyriausybė apsiribojo buhalterine retorika vertindama praeities pasiekimus, nulemtus ankstesnių Vyriausybių veiklos. Tuo tarpu savo pačių veiklos nesėkmes kairieji visiškai nepagrįstai vadina buvusių dešiniųjų Vyriausybių vykdyto ekonomikos liberalizavimo pasekmėmis. Ekspertų nuomone, būtent ankstesnių dešiniųjų Vyriausybių vykdytos reformos dabar įtakoja ekonominės situacijos gerėjimą ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Manome, kad didėjantis biudžeto pajamų surinkimas yra atsigaunančio verslo, o ne šios Vyriausybės nuopelnas. Lietuvos liberalų sąjungos valdyba apgailestauja, kad Vyriausybės ataskaitoje Seimui ir visuomenei liko neatskleisti socialdemokratų ir socialliberalų valdančiosios daugumos ateities prioritetai, reformų kryptys bei veiksmų programa.
Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas2 PRIEDAS 2002-03-12
LIBERALŲ FRAKCIJOS PAREIŠKIMAS Dėl Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos sprendimų, žlugdančių smulkųjį ir vidutinį verslą
2001 m. pabaigoje Socialdemokratų ir Naujosios Sąjungos daugumos balsais Seime buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, nustatantis ženkliai didesnius socialinio draudimo mokesčius Lietuvos individualioms įmonėms pagrindinei smulkaus ir vidutinio verslo formai. Įstatymas buvo priimtas neatsižvelgus ne tik į Liberalų frakcijos narių nuomonę, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovų argumentus bet ir į Seimo Teisės departamento neigiamą išvadą kad įstatymas pažeidžia Konstituciją. Liberalų frakcija dar kartą atkreipia dėmesį, kad: Lietuvos liberalų sąjunga nuosekliai pasisako už mokesčių naštos mažinimą ir yra įsitikinusi, kad tik palankesnės ekonominės sąlygos leis pagyvinti Lietuvos ekonomiką ir sukurti naujas darbo vietas. To pasekoje padidės ir įmokos į valstybės bei SODRos iždus. Atsižvelgiant į tai, Liberalų frakcijos atstovai įregistravo minėto įstatymo pakeitimus ir kviečia Socialdemokratus bei Naująją Sąjungą pripažinti savo klaidas bei balsuoti už įstatymo atitaisymą.
Tai būtų darbais, o ne žodžiais, patvirtintas rūpesti s smulkiuoju ir vidutiniu verslu.
3 Priedas projektas Lietuvos Respublikos Seimas Rezoliucija Dėl Sveikatos reformos Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų tarpe kylančią įtampą, atsižvelgiant į daugkartinius medikų visuomeninių organizacijų kreipimąsi ir gyventojų parašų rinkimo akciją dėl sveikatos apsaugos sistemos tolesnio žlugdymo, Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Vyriausybei: 1 . Nedelsiant atšaukti Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymą ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimą dėl naujos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarkos įvedimo, kuri neatitinka sveikatos draudimo principų ir skaudžiai paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją.2. Skubiai spręsti dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2002m.biudžeto padidinimo, įvertinant viršplaninį mokesčių surinkimą į šių metų Valstybes biudžetą. 3.Vykdyti apgalvotą ir kompleksišką sveikatos sistemos reformą, atitinkančią Lietuvos gyventojų socialinę ekonominę padėtį. 4. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją sveikatos reformą v ykdyti remiantis Lietuvos Respublikos Seime patvirtinta Nacionaline Sveikatos Programa.Teikia: LR Seimo nariai:
Naujausi pakeitimai - 2002 09 08.
|
