Vakar Seime buvo paskelbta apie naujos – Jungtinės ir liberalų – frakcijos įkūrimą, kuriai vadovauti patikėta 28 – erių metų jauniausiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui.

Pats jauniausias parlamentaras “Vakarų ekspresui” pasakojo, jog tapęs vienos didesnių frakcijų vadovu stengsis kuo daugiau dėmesio skirti kai kada už borto išmetamai Klaipėdai.

Kokias spragas politiniuose sprendimuose įžvelgiate sprendžiant uostamiesčio ar Klaipėdos krašto problemas?

Išties nesu šiandien patenkintas Vyriausybės ar Seimo politika dėl uostamiesčio. Klaipėda dažnai yra įvardijama ir suvokiama kaip “uostas”, pinigų darymo mašina, paskirstant pinigus tai ypač akcentuojama. Tačiau kai ateina laikas lėšas dalinti – skambūs žodžiai ir pažadai ištirpsta, ir Klaipėda lieka “su nosimi”.

Tai yra neteisybė pačių klaipėdiečių atžvilgiu, nes šie įneša daug, o gauna neproporcingai mažai. Politikai nenori arba neišgali spręsti panašių problemų.

Dar vienas aspektas, kuris man kutena paširdžius – kai kada “prasimuša” tokia nuomonė, jog Klaipėda…ne visai Lietuva. Žinoma, tokie dalykai niekada nėra viešai skelbiami. Tiesiog uostamiestis nėra pakankamai įvertinamas ir, pavyzdžiui, Radviliškis tampa kone svarbesnis.

Man teko ne kartą mūru stoti, ginant savo gimtojo miesto teises. Kovojau priimant uostamiesčiui nepalankų pajūrio zonų planavimo įstatymą, norą apriboti savivaldybių įgaliojimus planuojant teritorijas. Nors, antra vertus, man nepatinka ir tai, kai vienai ar kitai savivaldybei yra suteikiamas prioriteto laipsnis – visi regionai yra vienodai svarbūs. Tačiau svajoju apie tai, kad Klaipėdos savivaldybė galėtų labiau disponuoti savo žeme, turėtų dar daugiau įtakos uosto reikaluose, o Klaipėda, kaip vienas iš Baltijos jūros centrų, plėstųsi ir gražėtų.

O ar netenka susilaukti priekaištų iš kolegų Seime dėl palyginti jauno Jūsų amžiaus?

Na, taip…Pradžioje buvo nelengva, mat šviežiai “iškepti” parlamentarai turėjo išsikovoti savo poziciją, užimti vietą, atsisijoti ir nusėsti prie lyderių ar neveikliųjų. Žinoma, teko susilaukti priekaištų, kolegos neretai suabejodavo kompetencija. Tačiau savo žiniomis ir darbu įrodžiau, jog neegzistuoja joks psichologinis amžiaus cenzas.

O tai, kad tenka vadovauti vienai didžiausių frakcijų Seime, ir įrodo, kad vyresnio amžiaus kolektyvas dėl mano metų neturi jokių problemų. Jaunystė kai kada buvo net ir privalumas.

Grįžtant prie naujosios frakcijos: kokių naujų žygių imsitės ateityje?

Pirmiausia aktyviai ruošiamės eilinei pavasario sesijai. Seimui siūlysime visą pluoštą svarbių pakeitimų kai kuriuose įstatymuose, dalyvausime įstatymų leidyboje. Ypač daug dėmesio skirsime sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos problemoms išspręsti. Vėliau galutinai apsispręsime dėl frakcijos opozicijos lyderio. Nors esminių pokyčių, lyginant su LLS veiklos barais, nebus. Išliksime konstruktyvioje opozicijoje, gal kiek plačiau aprėpsime centro dešiniųjų pažiūrų politines pažiūras, tačiau nenukrypstant nuo liberalių pakraipų.

Žodžiu, padidėjus kiekybei, padidės ir darbo kokybė, galėsime efektyviau įgyvendinti pažadus savo rinkėjams.