Š.m. rugsėjo 25-26 dienomis Seimo valdybos sprendimu Nr. 1695 Lenkijos atviros informacinės visuomenės instituto kvietimu buvau komandiruotas į Varšuvą (Lenkijos Respublika) dalyvauti tarptautinėje konferencijoje INTERNATIONAL CONFERENCE OF DEPUTIES OF UE CANDIDATE COUNTRIES.

Konferencijoje dalyvavo Centrinės bei Rytų Europos šalių atstovai, daugiausiai parlamentų ir vyriausybių nariai.

Konferencijos metu buvo akcentuojamas informacinės visuomenės plėtros vaidmuo naujose Europos Sąjungos valstybėse, vyko diskusijos, susitikimai su modernių technologijų specialistais bei ekspertais.

Diskusijų metu pristačiau Lietuvos informacinės visuomenės plėtros valdymo institucijas, Lietuvos telekomunikacijų rinkos telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimo kelią.

Reziumuota, kad Lietuva, šalių kandidačių kontekste, yra viena sėkmingiausiai liberalizavusi telekomunikacijų rinką, vyrauja pozityvios privataus verslo ir valstybės pastangos plėtojant informacinę visuomenę šalyje. Lietuvoje palyginti greitai kuriama teisinė bazė, atliepianti informacinės visuomenės keliamus iššūkius.

Konferencijos metu iškelta iniciatyva sudaryti informacinės visuomenės kūrimo tarpparlamentinę šalių - kandidačių grupę (pasiūlymus pridedu).

Siūlau Seimo valdybai pritarti tokios darbo grupės sudarymui ir apsvarstyti galimybę surengti vieną iš konferencijų (2004 m. pavasarį) Lietuvoje.

Užmegzti kontaktai (pridedu).

Gintautas Babravičius

Siūlymai rezoliucijai dėl tarpparlamentinės grupės kuriant informacinę visuomenę steigimo

2003m. rugsėjo 26d., Varšuva

Globalizacijos bei dinamiškos pažangos laikotarpiu informacinių technologijų vystymasis apsprendžia šiuolaikinių civilizuotų tautų gerovės formavimąsi, o taip pat ir visuomenės gyvenimo kokybę. Informacinės technologijos keitė visuomenės elgseną, įtakojo jos požiūrius bei veiksmus. Tai yra tas veiksnys, kuris skatina daugelio ekonomikos sričių konkurencingumą.

Telekomunikacijų infrastruktūros vystymosi lygis bei galimybės jomis naudotis yra skirtingos atskirose šalyse. Tas skirtumas yra pastebimas, kai lyginame Europos Sąjungos šalis su Vidurio ar Rytų Europos šalimis. ES šalyse galimybės naudotis telekomunikacijų infrastruktūra yra įprastas reiškinys, o pagal paplitimo rodiklius šalys kandidatės labai atsilieka nuo ES šalių. Valstybei reikalingos permainos, aktyvios pastangos, ruošiant programas remiančias informacinės visuomenės vystymąsi. Tokia veikla yra vienas iš Lisabonos darbotvarkės tikslų. Lisabonos darbotvarkė numato iki 2010 m. sukurti dinamiškai besivystančią, nepaprastai konkurencingą ekonomiką, pagrįstą žiniomis, kuri užtikrintų subalansuotą ekonominį vystymąsi, užimtumo augimą, o taip pat ir didesnę socialinę sanglaudą šalyse narėse. Būtent tuo tikslu buvo įsteigtas informacinės visuomenės vystymosi forumas Vidurio bei Rytų Europos šalyse (VRE). Forumas apjungia telekomunikacijų operatorių grupes Vidurio bei Rytų Europos rinkose, konsultacines bei analitines institucijas, tyrimo institutus. Forumas atliks telekomunikacijų rinkos analizę Vidurio bei Rytų Europos šalyse, taip pat detaliai išdėstys rekomendacijas dėl telekomunikacijų infrastruktūros vystymosi skirtumų sumažinimo ES šalyse ir šalyse kandidatėse, pasiūlys nuostatus bei sprendimus informacinės visuomenės paslaugų vystymuisi.

Forumo veiklą turi remti įstatymų leidimo institucijos. Todėl prie forumo darbo prisidės tarpparlamentinės grupės stiprinančios informacinę visuomenę steigimas (TGIV), kuri bus ramsčiu naujų teisės aktų kūrimo bei esamos teisėtvarkos gerinimo telekomunikacijų, informacijos bei žiniasklaidos srityje. TGIV sutelks parlamentų iš Vidurio bei Rytų Europos atstovus. Pagrindiniai grupės tikslai yra šie:

 Informacinės visuomenės plėtra per teisės aktus skatinančius telekomunikacijų infrastruktūros vystymąsi bei galimybę naudotis internetu. Skirtumų sumažinimas telekomunikacijų infrastruktūros vystymosi srityje VRE bei ES šalyse.

 Socialinių nuostatų formavimas bei skatinimas siekiant bendro informacinių technologijų naudojimo. Švietimo iniciatyvų, didinančių visuomenės išmanymą apie informacines technologijas, skatinimas.

 Pasikeitimas patirtimi rengiant teisės aktus susijusius su telekomunikacijom, informacija bei žiniasklaida VRE šalyse.

 Komunikacijos gerinimas tarp visuomenės bei jos atstovų naudojant informacines technologijas. Techninių, teisinių bei socialinių sąlygų, kurios sudarytų sąlygas visuomenių bendravimui ir leistų susipažinti su kultūrų integracija, kūrimas.

 Mokomųjų programų, kursų, seminarų rengimas politikams, savivaldos atstovams, akademikams.

 Grupė ketina tarnauti šalies interesams stojant į ES ir remti šalis kandidates naujoje, išplėstoje Europos Sąjungoje.

 Naujo bendradarbiavimo su kitomis panašiomis organizacijomis, veikiančiomis Europos Sąjungos šalyse steigimas (pvz., tokių kaip Europos parlamentų tyrimo iniciatyva).

 Finansavimo šaltinių, kurie remtų tarpparlamentinės grupės kuriančios informacinę visuomenę veiklą, įgijimas pasinaudojant Europos Sąjungos ištekliais.

Europos Sąjungos atstovas pastoviai primena, kad reikia aktyvinti veiksmus susijusius su telekomunikacijų infrastruktūros ir informacinės visuomenės vystymusi mūsų Europos dalyje. Taip pat reikia, kad būtų suvienodinti veiksmai aukščiausiam administraciniam valstybės lygmeny, o tai yra savivaldų bei suinteresuotų verslo grupių informacinėje visuomenėje pradinė sąlyga. Grupės steigimas yra atsakas į šiuos signalus.

Grupė bus bendradarbiavimo pagrindas aukščiausio lygio įstatymų kūrimo srityje. Jos vaidmuo bus patariamasis dėl visų iniciatyvų susijusių su informacine visuomene. Grupių atstovai iš kandidačių bei asocijuotų šalių parlamentų sudarys sąlygas vieningo įstatymo kūrimo darbo koordinavimui, pasikeitimui patirtimi bei pagreitins informacinės visuomenės kūrimo procesus.

Bendras bruožas, stimuliuojantis VRE šalių informacinės visuomenės dinamiškesnį judėjimą, yra panašus, t.y. pakankamai žemas telekomunikacijų infrastruktūros išsivystymo lygis. Bendri šalių kandidačių veiksmai bei bendras darbas informacinės visuomenės kūrimo srityje nulems nuomonės tvirtumą bei darbų veiksmingumą šioje Europos dalyje. Grupė bus pagrindinė sąlyga ES bendram tarptautinių programų vystymuisi apimanti daugelį VRE šalių.

Naudojimosi internetu kainos yra labai svarbus informacinės visuomenės vystymosi veiksnys. Europos Sąjunga ypač stengiasi, kad plačiajai visuomenei būtų sudarytos sąlygos naudotis internetu, nes tai apsprendžia informacinės visuomenės kūrimo pagrindą. Internetas plačiajai visuomenei yra pagrindinis tvirto ekonominio vystymosi bei konkurencingumo elementas. Tačiau pasiūlymai pakelti PVM tik sustabdys interneto plėtrą, taip pat daugumai žmonių tai atims galimybę naudotis internetu ir sužlugdys ekonomikos vystymąsi pagrįstą žiniomis. PVM sumažinimas ribotam naudojimuisi internetu sumažins kainas keletu dešimčių ar daugiau procentų. Taip padaugės interneto vartotojų.

Neseniai, JAV kongresas priėmė teisės aktą, kuris neapmokestina interneto paslaugų. Sunku suprasti ES šalių PVM taikymo logiką ar jo didinimą kai kuriose RVE šalyse. Internetas yra beribis, todėl užkrauti mokesčiais šią žmogaus veiklos sritį yra nepagrįsta, tai taip pat atitolina nuo naujovių diegimo bei verslo, kurie yra ilgalaikio ekonominio vystymosi pagrindas.

Tarpparlamentinė grupė, kurianti informacinę visuomenę, bus atsakinga už galimybių naudotis internetu platinimą, užstos jį dėl mažo PVM ar, sekdama JAV pavyzdžiu, vystys visiško PVM panaikinimo strategiją interneto paslaugoms.

Europos Sąjungai grupės veikla bus naudinga visų pirma padidėjusia kandidačių šalių prisitaikymo dinamika informacinių technologijų srityje. Vakarų Europos pavyzdys padės išvengti daugelio klaidų ir priimti geresnį įstatymą. Tokiu būdu, tai sudarys sąlygas greitesnei, pilnesnei integracijai į Europą.

Pirmojoje tarptautinėje ES šalių kandidačių atstovų konferencijoje, bus įkurtas steigiamasis komitetas, kuris kitam susitikimui parengs teisinę formulę, organizacinę struktūrą, tarpparlamentinės grupės darbus bei viziją kuriant informacinės visuomenės veiklą.

Grupės nariais bus TGIV steigėjai, parlamentų nariai iš Vidurio bei Rytų Europos šalių bei esami parlamentarai besidomintys šia veikla. Steigiamiesiems nariams bus suteiktas TGIV narių statusas visam gyvenimui.

Buvo siūloma TGIV nariams susitikti du kartus per metus. TGIV susitikimai gali vykti dažniau, jei to reikalauja aplinkybės. Tačiau TGIV veikla bus labiausiai realizuota per informacines technologijas.

Susitikimų vieta bus nuspręsta bendrai pasitarus. Buvo pasiūlyta surengti nuolatinius TGIV suvažiavimus skirtingose šalyse narėse, kur susitikimų organizacija pasirūpintų priimančioji šalis.

Tadeusz Jarmuziewicz

Lenkijos parlamento

Užmegztų kontaktų sarašas saugomas Tarptautinių ryšių skyriuje