VAKARINIS PLENARINIS POSĖDIS (tęsinys)

 

Aštuntos kadencijos seimas baigė darbą. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, linkėdamas kolegoms visokeriopos sėkmės ateities darbuose, sakė, kad „šis Seimas ateities kartoms išliks kaip integracinis Seimas, kuris kiekvieno iš Jūsų darbo, kiekvieno iš Jūsų pasiūlymų, kritikos ar net oponavimo dėka padėjo tapti varomąja mūsų valstybės pažangos jėga“.

 

 

„Mieli kolegos,

 

Baigiasi paskutinis mūsų kadencijos Seimo posėdis. Ketveri darbo metai, praleisti čia, Seime, prabėgo.

 

Dirbome žinodami kur esame, žinodami kur einame, kokį kelią turėsime nueiti.

 

Turėjome ir kompasą – demokratinės vertybės, partneriai Europos Sąjungoje ir NATO –  padėjo orientuotis nuolat kintančioje aplinkoje, padėjo nenukrypti nuo pagrindinio kurso -strateginių valstybės raidos krypčių, iškeltų uždavinių ir tikslų.

 

Svarbiausius jų mums pavyko įgyvendinti.

 

Ir šią kadenciją užbaigiame jau būdami visai kitokie.

 

Šiandien mes – jau Europos Sąjungos nariai.

 

Nariai valstybės, saugomos NATO saugumo skydo.

 

Lietuva per šiuos ketverius metus padarė išties didžiulį kokybinį šuolį :

-          vykdydama prisiimtus įsipareigojimus,

-          rasdama jėgų išspręsti iškeltus Euroatlantinius uždavinius, atsakymai į kuriuos dar visai neseniai buvo tik tolima perspektyva.

 

Šiandien atsakymai surasti, o daugelis jų – (surasti) - būtent čia, Seime, kuris ypač aktyviai dalyvavo šiose paieškose.

 

Manau, kad ateities kartoms mūsų Seimas  išliks kaip integracinis Seimas, kuris kiekvieno iš Jūsų darbo, kiekvieno iš Jūsų pasiūlymų, kritikos ar net oponavimo dėka padėjo tapti varomąja mūsų valstybės pažangos jėga.

 

Šiam Seimui taip pat teko ir kita didžiulė atsakomybė - precedento neturėjusi apkaltos Respublikos Prezidentui procedūra, moralės, etikos standartus pakėlusi į patį aukščiausią lygmenį.

 

Beprecedentis valstybės vadovo apkaltos atvejis ir Lietuvoje, ir Europoje tapo vienu rimčiausių išbandymų besiformuojančiai mūsų  pilietinei visuomenei, parlamentinei demokratijai, teisinei valstybei.

 

Esu įsitikinęs, kad šis Seimas, į Lietuvos parlamento istoriją įeisiantis ne tik kaip integracinis, bet ir “Apkaltos Seimas”, iš esmės pakeitė požiūrį į vieną iš pamatinių vertybių - pagarbą duodamai priesaikai.

 

Pakeitė suvokimą, kad rankos padėjimas ant Konstitucijos – tai ne simbolinis, ne mažareikšmis veiksmas, bet didžiulis moralinis įsipareigojimas.

 

Tikiu, kad ši demokratijos pamoka nepraeis veltui ir nuo šiol priesaikos aktas įgaus didesnę ir gilesnę prasmę.

 

Šios kadencijos parlamentas pasižymėjo ir dar vienu aspektu –jis buvo ”Koalicinis” Seimas – pirmąkart dirbęs realios koalicinės politikos sąlygomis: privalėjome ieškoti kompromisų, derinti interesus, gesinti konfliktus, žvelgti plačiau ir giliau į vykstančius procesus. Konkurencinė kova vyks visada, bet labai svarbu mums pamatyti ir  žmonėms parodyti , kad yra tam tikri sąlyčio taškai, dėl kurių mes galime ir sugebame susitarti.

 

Gerbiamieji,

 

Šiandien, baigdamas šį paskutinį mūsų posėdį, noriu nebeskirstyti mūsų į frakcijas, pozicijas, opozicijas, šiandien pabūkime tiesiog kolegomis.

 

Pabūkime bendradarbiais, kurie kiekvieną ketverių metų kadencijos dieną dirbome čia, šioje salėje, kasdien stebimi šalies piliečių, kurių lūkesčius stengėmės pateisinti.

Kai kur mums pavyko, kai kur galėjo pavykti ir geriau, tačiau džiaugiuosi, kad šis Seimas lemiamais valstybei momentais sugebėjo pademonstruoti savo jėgą, savo susitelkimą.

 

Kas dar mums pavyko ir kas nepavyko ?

 

Pavyko vieningai susitelkti narystės Europos Sąjungoje ir NATO klausimais, kai reikėjo čia, Seime, mes veikėme ne kaip oponentai, o kaip valstybininkai, ką parodė ir šios dienos balsavimas dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties ratifikavimo.

 

Mes veikėme kaip dauguma, sutardama dėl mūsų valstybės ateities krypčių, strateginės jos orientacijos. Mes dirbome kaip komanda, sutelkusi visas jėgas tikslui pasiekti.

 

Manau, kad mums pavyko nutiesti naujus, platesnius bėgius greitajam ekspresui, nauju greičiu judančiam europietiškos gerovės kūrimo kryptimi.

 

Pavyko sukloti tvirtus pamatus naujos kadencijos parlamentarų darbui, duosiantiems priesaiką jau kitą savaitę.

 

Jų laukia ypač svarbus, iki šiol  dar nepakankamai išplėtotas vaidmuo – parlamentinė kontrolė, ilgainiui tapsianti vis labiau bręstančio lietuviškojo parlamentarizmo pagrindu.

 

Tikiu, sėkmingai užbaigus ženklu “ES” pažymėtų įstatymų priėmimą naujam Seimui pavyks pažaboti ir kito – įstatymų leidybos ekspreso -greitį, kurio mums taip ir nepavyko pristabdyti. 

 

Deja, nepavyko pristabdyti ne tik įstatymų leidybos.

 

Nepavyko išvengti viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo konfliktų.

 

Išvengti skandalų, susijusių su korupcija, nepavyko priimti politikų etiką apibrėžiančių teisės aktų – politikų elgesio kodekso.

 

Nepavyko labiau išmokti gerbti Seimo, kaip mūsų namų, kaip institucijos, kurioje dirbame, vardo.

 

Tiesa, per šiuos ketverius metus atviresnė tapo įstatymų leidyba, atviresnis tapo ir pats Seimo pastatas, kuriame kasmet apsilanko vis daugiau žmonių.

 

Daugiau jaunimo, studentų ir visų, kurie domisi Seimo  kasdienybe, lygindami ją su ta, matoma iš televizijos ekranų.

 

Kasdienybe kuri, deja, per šiuos ketverius metus buvo visokia, stebinusi ne tik mūsų rinkėjus, bet dažnai ir vieni kitus.

 

Ir ne visuomet iš gerosios pusės.

 

Galbūt reikėtų sutikti su tais, kurie kartoja, kad iš partijų, koalicijų susidedantis Seimas – tai užprogramuotas konfliktų židinys, kuriame gyvenimas neįsivaizduojamas be pozicijos ir opozicijos debatų, be ginčų, be taip vadinamųjų kuluarų politikos.

 

Taip, tai tiesa, tačiau tiesa yra ir tai, kad mes ir patys per dažnai demonstravome nepagarbą savo institucijai, kai galėjome to išvengti.

 

Be mūsų pačių pagarbos sunkiai įsivaizduojamas ir didesnės mus rinkusios tautos pagarbos parlamentui ugdymas.

 

Turiu vilties, kad bręstant mūsų visuomenei, o tuo pačiu bręstant ir į Seimą renkamiems parlamentarams šios pagarbos kaskart bus daugiau, nes mūsų pagarba Seimui ir rinkėjų pagarba Seimui yra tiesiogiai viena kitai proporcingos sąvokos.

 

Daug mūsų kadencijos parlamentarų ir toliau dirbs čia susirinkus naujam Seimui, tačiau tikiu, kad  Jūs, kurių mandatai tautos ar savo valia nebuvo pratęsti, ir toliau būsite aktyvūs.

 

Ir toliau liksite Lietuvos politikoje, perteiksite savo patirtį jos stokojantiems kolegoms partijose ir kitose politinėse organizacijose, padėdami bręsti būsimosioms Lietuvos politikų kartoms.

 

Linkiu visiems visokeriopos sėkmės ateities darbuose –  ne tik pasiliekantiems, bet ir išeinantiems, ne tik parlamente, bet ir už jo ribų, nes į visas puses nuo šių Seimo rūmų driekiasi ta pati, mums visiems viena, bendra ir nedaloma Lietuva, kuriai ir toliau dalinkime visą savo energiją ir patirtį.“