A.Matulionis Socialinių tyrimų institutas Visuomenės socialinė diferenciacija

EN  FR

 

Pagrindinės trumpo pranešimo tezės:

 

Negalima visuomenės diferencijuoti tik pagal turtinę padėtį. Jei taip skirstyti visuomenę, tai ir seimūnai yra elgetos;

Socialinių tyrimų instituto stratifikacijos skyrius sukūrė stratifikacinį modelį pagal daugelį indikatorių, ypač akcentuodami kiekvieno piliečio savęs identifikaciją. Taigi mums svarbiausia buvo, kam žmogus pats save priskiria, t.y. kuo pats save laiko;

2004 metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos žmonės nelaiko savęs elgetomis:  net 51 procentas prisiskiria save viduriniajai klasei, o būtent vidurinioji klasė yra visuomenės stuburas, kuriam ne motais visokie politiniai žaidimai. Taigi galiu drąsiai pasakyti ir moksliškai pagrįsti, kad Lietuvoje jokios krizės nėra – didžioji gyventojų dalis išgyvens nežiūrint visų valdžių pastangų. Taigi politikai gąsdins ar negąsdins žmonių visokiomis krizėmis, jie vis viena džiaugsis gyvenimu. Tai rodo ir pilnos „maksimos“, pilni keliai mašinų, gausūs Joninių švenčių stalai. Dabar kartu su Vytauto Didžiojo universiteto antropologais baigiame kitą platų tapatumo tyrimą. Kad neužmirščiau anketuotojo duonos, pats pavažinėjau po Lietuvą: visur pilna šviesių žmonių. Per Klausučių ulitėlę  nebridau gilaus purvinėlio;

Ypač svarbu ir tai, kad per šešiolika nepriklausomybės metų jau susiformavo kitas jaunimas, kurio savimonė aukštesnė negu vyresniųjų. Žinoma, jis jau paženklintas vartotojiškos visuomenės ženklu, nemažai jo jau Airijoje, Britanijoje, kitose šalyse. Būtent migracija ir gili demografinė krizė yra mūsų visuomenės ateities didžiausios kliūtys, būtent apie tai šaukte šaukti, o ne gąsdinti žmones menamais dalykais;

Taigi pirmasis mano teiginys: sutelkime dėmesį migracijai ir demografijai, šių problemų sprendimui, o ne aimanuokime, kaip Lietuvoje viskas blogai;

Kai kas gali pasijuokti iš mano teiginių ir sakyti, kad žiūriu į Lietuvą pro rožinius akinius, nes būtent dėl blogo gyvenimo, dėl socialinės atskirties žmonės bėga iš Lietuvos ir negimdo vaikų;

Bet kaip rodo tyrimai, tai labai supaprastintas aiškinimas. Aišku, mes matome ir kiltąją medalio pusę: 8 procentai priskiria save žemiausiajai klasei, o 28 procentai – žemesniajai. Kitame  poliuje – tik 0,33 procento laiko save aukščiausiosios klasės atstovais, 0 13 procentų – aukštesniajai. Taigi žemiau vidurio yra daugiau žmonių ir tai turėtų prieštarauti mano optimistiniams teiginiams. Bet tam ir yra sociologai, kad jie pasižiūrėtų atidžiau, detaliau, pasiaiškintu, kas yra tie atskirtieji. Todėl aišku, kad pasikliauti vien klasiniu pjūviu negalima, būtina stratifikuoti visuomenę, tai yra pasižiūrėti, kokios yra žmonių socialinės demografinės charakteristikos.

Bet prieš tai, keletas metodologinio pobūdžio pastabų. Argi tikrai tik 0,33 procento žmonių gali būti priskirti aukščiausiajai klasei. Aišku ne, sociologai negali pasiekti uždarų turniškių, bendorėlių ir kitų turtingųjų gyvenimo vietų. Antra vertus, bendrame tyrime nepagaunama ir dalis kito poliaus atstovų – benamių, kalinių, savartinų žmonių. Taigi būtini specialūs tiek aukščiausiosios klasės, tiek žemiausiosios klasės atstovų tyrimai, ką mes ir bandome daryti.

Bet grįžkime prie stratifikacinio pjūvio.

Jauniausiųjų amžiumi (iki 20 metų) grupėje didžiąją dalį (net 2/3) sudaro priskiriami vidurinei klasei žmonės. 20-29-m. grupėje 3 iš 10 respondentų atstovauja vidurinei klasei. 30-39-m. grupei priklauso palyginti didžiausia aukščiausiosios klasės atstovų dalis. Vyriausiųjų 70 m. ir vyresnių respondentų grupėje net kas penktas priskiriamas žemiausiajai klasei.

 

Būtent jungtinis amžiaus ir lyties rodiklis leidžia paneigti stereotipą, kad žemesnis socialinis statusas yra moterų. Moterų savi identifikacija ženkliai priklauso nuo jų amžiaus. Daugiau kaip trečdalis 20-29-m. moterų priskiriamos aukštesniajai klasei, bet vos ne pusė vyriausiųjų amžiumi laiko save žemiausios klasės atstovėmis.

Jaunesni vyrai (ypač 20-29 m.) taip pat dažniau priskiriami aukštesniajai klasei, bet jų procentas mažesnis negu tokio amžiaus moterų: tik kas ketvirtas. Beveik kas trečias 60-69 m. vyras laiko save žemiausiosios klasės atstovu, patys vyriausieji – šiek tiek rečiau.

Analizuojant socialines klases pagal išsimokslinimą pastebime nuoseklią seką: kuo aukštesnė socialinė padėtis, tuo aukštesnis išsimokslinimas4 iš 10 žemiausiosios klasės atstovų turi pradinį išsimokslinimą, trečdalis žemesniosios klasės atstovų – vidurinį, o ketvirtadalis – specialųjį vidurinį ar aukštesnįjį; trečdalis vidurinės klasės atstovų – aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį, o daugiau kaip pusė aukštesniosios klasės atstovų – aukštąjį išsimokslinimą.

 

Dirba apie du trečdalius aukštesniosios klasės atstovų, o žemiausioje klasėje tik aštuntadalis. Daugiausia besimokančiųjų yra aukštesniojoje klasėje (kas penktas, įskaitant dirbančius ir kartu besimokančius). Iš pensijos gyvena pusė žemiausiosios ir trečdalis žemesniosios klasės atstovų. Žemiausiojoje ir žemesniojoje klasėse daugiau bedarbių nei vidurinėje ar aukštesniojoje. Didžiausias invalidų skaičius yra žemiausioje klasėje.

Pusė aukštesniosios klasės dirbančių žmonių – specialistai, turintys aukštąjį išsimokslinimą. Šioje klasėje taip pat didžiausia dalis aukščiausios ar vidurinės grandies vadovų bei verslininkų. Vidurinėje ir žemesniojoje klasėje daugiausia darbininkų. Net ¾ priskiriamų žemiausiajai klasei dirbančių respondentų yra darbininkai. Kas penktas dirbantis žemiausios klasės atstovas - žemdirbys.

Vadovaujančias pareigas užimančių asmenų daugiausia aukštesniojoje klasėje

Kuo žemesnė socialinė klasė, tuo mažiau joje vadovaujančias pareigas užimančių respondentų. Žemiausiojoje klasėje vadovams save priskyrė tik keli procentai, ir tai tik tie, kurie neturi nė vieno pavaldinio. Matyti ir atvirkščia tendencija: kuo aukštesnė socialinė padėtis, tuo didesniam skaičiui pavaldinių vadovauja jai priklausantys vadovai. Daugiau nei 50 žmonių vadovavo tik aukštesniosios ar vidurinės klasės atstovai.

Profesija – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių socialines klases.

Žemės ūkyje dirba kas ketvirtas žemiausios klasės atstovų, o aukštesniosios – tik 3 proc. Kas ketvirtas aukštesniosios klasės atstovas dirba mokslo ar švietimo sferose, o žemiausiosios – tik 5 proc. Kas ketvirtas žemesniosios klasės atstovas dirba pramonėje, o kitų klasių – ženkliai mažiau. Kas devintas aukštesniosios klasės atstovas teikia paslaugas, o žemiausiosios – tik 5 proc. Net kas penktas žemiausiosios klasės atstovas tiksliai nenurodė savo šakos.

Ženkliai skiriasi ir profesinė respondentų padėtis pagal išskirtas socialines klases6 iš 10 aukštesniosios klasės atstovų yra specialistai, o žemiausiojoje klasėje tokių visai nėra. Daugiau kaip pusė žemiausiosios klasės dirbančių respondentų – nekvalifikuoti darbininkai, o aukštesniosios – tik 2 proc. Trečdalis žemesniosios klasės atstovų yra kvalifikuoti darbininkai, o aukštesniosios – tik 4 proc.

Aukštesniosios klasės atstovai dažniau gauna didesnes pajamas, kitų klasių atstovai – atitinkamai mažesnes. Jei 6 iš 10 apklaustų aukštesniosios klasės atstovų vienam šeimos nariui tenka daugiau kaip 500 litų, tai žemiausioje klasėje tokių tėra tik 2 procentai.

Beveik pusė (45 proc.) aukštesniosios klasės atstovų linkę prisiskirti gyvenantiems šiek tiek geriau nei vidutiniškai. 7 iš 10 vidurinės klasės respondentų teigė, kad gyvena vidutiniškai. Beveik pusė (45 proc.) žemesniosios klasės atstovų mano, kad gyvena šiek tiek blogiau nei vidutiniškai. 4 iš 10 žemiausiosios klasės respondentų teigė, kad gyvena gana skurdžiai (39 proc.).

Savo turtinę padėtį gyventojai vertina atsargiai: 43 proc. vidurinės bei 29 proc. aukštesniosios klasės atstovų pagal 10 balų skalę savo turtą vertina penketu, 31 proc. žemesniosios klasės – trejetu, o 40 proc. žemiausiosios klasės – dvejetu.

Vidutinis (5 balai) ir aukštesnis įvertinimas rodo, kad vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovai savo turtu iš dalies patenkinti, o to negalima pasakyti apie žemesniąją ir žemiausiąją klases.

Nors turtinę padėtį vertina patenkinamai, santaupų ir sukaupto didelio turto nurodė neturį dauguma žmonių visose socialinėse klasėse. Tie, kurie galėtų turėti santaupų, dažnai atliekamus pinigus investuoja į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o žemiausiosios klasės atstovai dėl gaunamų mažų pajamų santaupų sukaupti negali.

Aukštesniųjų klasių atstovai gyvena dažniau didžiuosiuose miestuose, o žemesniųjų klasių – kaime.

Beveik 6 iš 10 aukštesniosios klasės respondentų gyvena Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Trečdalis vidurinei klasei priskirtų respondentų gyvena kaime. Kaime gyvena beveik pusė žemiausiosios ir trečdalis žemesniosios klasės atstovų.

Analizuojant respondentų šeiminę padėtį pagal socialinę klasę išryškėjo, kad aukštesniojoje, vidurinėje, žemesniojoje ir žemiausioje klasėse daugiausia buvo vedusių (ištekėjusių) ir vaikus auginančių respondentų Didžiausia vedusių (ištekėjusių) ir vaikus auginančių respondentų dalis buvo vidurinėje klasėje, mažiausia – žemiausiojoje klasėje .

Aukštesnioji ir vidurinė iš kitų klasių išsiskyrė didesne nevedusių (netekėjusių) ir vaikų neturinčių respondentų dalimi. Žemesniojoje ir žemiausiojoje klasėse daugiau buvo našlių, turinčių vieną ar daugiau vaikų. Žemesnioji ir žemiausioji klasės taip pat išsiskyrė didesne išsituokusių ir vaiką (vaikus) auginančių respondentų dalimi. Būtina paminėti, kad aukštesniojoje klasėje nebuvo nė vienos vienišos motinos su vaiku.

 

Sluoksniai (stratai)

Tyrimo metu Lietuvos visuomenė buvo suskirstyta į 39 socialinius sluoksnius, kurie savo ruožtu sudarė išskirtas socialines klases. 5 sluoksniai sudaro žemiausiąją klasę, 8 – žemesniąją, 17 – vidurinę, 8 – aukštesniąją, 1 sluoksnis – aukščiausiąją klasę. Pabrėžiame, kad visuomenę stratifikavome ne pagal vieną ar kelis požymius, bet pagal daugiau indikatorių. Pajamos buvo vienas iš stratifikavimo požymių, todėl respondentai, gaunantys vienodas pajamas, pasiskirstė po skirtingus sluoksnius.

Vidurinėje klasėje 21 stratui priskirta beveik 7 proc. apklaustųjų, o žemesniojoje klasėje 12 – 6 proc. respondentų. Aukščiausiosios klasės stratas (39) yra mažiausias – jį sudaro tik 0,3 proc. apklaustųjų.

Socialinių sluoksnių analizė patvirtina jau nagrinėjant socialines klases išryškėjusias tendencijas. Nuodugniai išnagrinėję stratų socialinius demografinius rodiklius (pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, profesijas) galime išskirti pačių stratų ypatumus. 1 sluoksnį visuomenės struktūroje laikysime žemiausiu, o 39 – aukščiausiu.

Nagrinėdami atskirus sluoksnius pastebime, kad žemesniųjų sluoksnių atstovai turį pradinį, nebaigtą vidurinį išsimokslinimą, vidurinių sluoksnių atstovai turi vidurinį ar specialųjį vidurinį išsimokslinimą, aukštesniųjų sluoksnių – aukštesnįjį, o aukščiausiųjų sluoksnių – aukštąjį išsimokslinimą. Štai 44 proc. 4 ir pusė 5 sluoksnio atstovų turi pradinį, beveik 40 proc. 17 sluoksnio atstovų – aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį, o visi 38 ir 39 sluoksnio atstovai – aukštąjį išsimokslinimą.

Daugiau kaip pusę 3, 4, 5, 6 sluoksnių sudaro nekvalifikuoti darbininkai, o štai 9 ir 10 sluoksniuose didžioji dalis yra kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Pradedant 13 sluoksniu ir kylant aukštyn ima vyrauti specialistai (jie sudaro didžiąją dalį 13, 18, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 38 sluoksnių). Trečdalis ir daugiau vadovų yra 25, 30, 35, 38 ir 39 sluoksniuose.

Dabar nurodysime atskirų sluoksnių ypatumus, pateikdami pasiskirstymus pagal atskirus socialinius demografinius rodiklius.

Žemiausiosios klasės 1 sluoksnyje nėra dirbančiųjų Žemiausiosios klasės 5 sluoksnyje daugiau senų žmonių, kuriems per 70 m. Yra bevaikių našlių. Išsimokslinimas pradinis ar dar menkesnis.

Daugiau nei pusę (56 proc.) 5 sluoksnio sudaro žmonės per 70 m., 42 proc. – moterys. Absoliučią daugumą šio sluoksnio sudaro pensininkai (84 proc.).

Beveik du trečdalius 6 sluoksnio sudaro moterys nuo 40 iki 49 m. Pusę šio sluoksnio sudaro bedarbiai, o dar 14 proc. – namų šeimininkės. Taigi 6 sluoksnį sudaro 40-49 m. bedarbės moterys bei namų šeimininkės.

Žemesniosios klasės 7 sluoksnis palyginti gausus. Tai amžiaus grupės nuo 40 iki 70 m. Daugiau moterų. Palyginti daugiau kitos (ne lietuvių, rusų ar lenkų) tautybės žmonių. Dalis jų gyvena kaime. Dalį sudaro kvalifikuoti žemės ūkio darbininkai. Palyginti daug kvalifikuotų pramonės darbininkų. Dalį sudaro bedarbiai. Išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis.

Žemesniosios klasės 8 stratas dar didesnis. Daugiau 60-69 m. ir vyresnių moterų. Yra ir senų vyrų (60 m. ir vyresnių). Palyginti daugiau išsituokusių (tiek turinčių, tiek neturinčių vaikų). Yra našlių, turinčių vaikų. Daugiausia tai pensininkai, bet yra ir jaunesniųjų tarnautojų bei žemiausios grandies vadovų. Išsimokslinimas – pradinis, dalis žmonių baigė profesines technikos mokyklas, mokėsi technikumuose. Šiame strate palyginti daugiau lietuvių ir rusų. Dalis jų gyvena rajonų centruose.

Žemesniosios klasės 11 sluoksnis gausus. Jame palyginti daug jaunų, iki 19 m., ir vyresnių (40-49 m. bei 60-69 m.) vyrų. Palyginti daug lenkų. Palyginti daug vedusių ar gyvenančių kartu, bet neturinčių vaikų žmonių. Išsimokslinimas – vidurinis. Palyginti daug jaunesniųjų tarnautojų ir nekvalifikuotų pramonės darbininkų. Žemiausios grandies vadovai vadovauja keliems žmonėms.

Žemesniosios klasės 12 sluoksnis taip pat gausus. Palyginti daug pagyvenusių moterų (60 m. ir vyresnių). Daug pensininkų. Palyginti daug ir 60-69 m. asmenų. Dalis jų gyvena Vilniuje. Tai tiek lietuviai, tiek kitų tautybių (ne lietuvių, ne rusų ar lenkų) žmonės. Yra našlių, turinčių vaikų, išsituokusių moterų su vaikais. Išsimokslinimas – pradinis ar vidurinis.

Vidurinės klasės 14 sluoksnyje palyginti daug žmonių, gyvenančių kartu ir turinčių vaikų. Dalis šio strato – namų šeimininkės.

Vidurinės klasės 16 stratas gausus. Jame palyginti daug jaunimo iki 19 m., taip pat 20-29 ir 40-49 m. vyrų. Daug lietuvių, dalis jų gyvena kaime. Palyginti daug vedusių ir turinčių vaikų žmonių. Palyginti daug žmonių turi nebaigtą aukštąjį, nes dar mokosi aukštosiose mokyklose. Yra ir bedarbių, nors palyginti daug darbininkų (tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų), taip pat kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų.

Vidurinės klasės 17 sluoksnis dar gausesnis. Jame palyginti daug moterų: merginų iki 19 m., 30-49 m. moterų, ir 40-49 m. vyrų. Tai lietuviai ir rusai. Palyginti daug kaimo gyventojų. Tai vedę (ištekėjusios), turintys vaikų žmonės. Yra baigusių profesines technikos mokyklas, kolegijas ir nebaigusių aukštojo mokslo žmonių. Palyginti daug jaunesniųjų tarnautojų ir kvalifikuotų darbininkų, dirbančių statybose, transporte. Yra vadovų. Dirbama tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose.

Vidurinės klasės 18 stratas nedidelis. Jame palyginti daug kitų Lietuvos miestų (ne didžiųjų, ne rajono centrų) gyventojų.

Vidurinės klasės 20 stratas gana didelis. Palyginti daug 30-39 m., 70-mečių ir vyresnių moterų, daug tokio paties amžiaus ir 60-69 m. vyrų. Dalis jų gyvena Vilniuje. Palyginti daug vedusių (ištekėjusių), bevaikių. Yra baigusių kolegijas, yra ir nekvalifikuotų darbininkų.

Vidurinės klasės 21 sluoksnis didžiausias. Jame palyginti daug 20-49 m. moterų, daug pagyvenusių vyrų (60-69 m.). Palyginti daug lietuvių, rusų ir lenkų. Dalis jų gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, dalis - kituose miestuose. Palyginti daug kartu gyvenančių ir turinčių vaikų, išsituokusių ir turinčių vaikų žmonių, vienišų motinų. Palyginti daug baigusių kolegijas, technikumus žmonių. Palyginti daug tarnautojų, jaunesniųjų tarnautojų, darbininkų. Dirbama prekybos, transporto, švietimo, kultūros sferose. Dirbama privačiame ar valstybiniame sektoriuose.

Vidurinės klasės 23 sluoksnyje palyginti daug vyrų, ypač 20-29 m. Palyginti daug ir 50-59 m. žmonių. Yra kartu gyvenančių, bevaikių. Palyginti daug apklaustųjų turi aukštąjį išsimokslinimą. Dalis baigė kolegijas. Palyginti daug verslininkų, specialistų, vadovų. Dirbama prekybos, paslaugų, statybos, transporto, švietimo, kultūros sferose. Palyginti daug tiek vadovų, tiek pavaldinių. Dalis derina darbą privačiame ir valstybiniame sektoriuose.

Koreliacijos rodo, kad beveik pusę 24 socialinio sluoksnio sudaro 40-49 m. specialistai, turintys aukštąjį išsimokslinimą (21 proc. šį sluoksnį sudarančių vyrų ir 18 proc. moterų).

Beveik pusę 26 sluoksnio sudaro 30-39 m. žmonės, turintys aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsimokslinimą. Jų pajamos šiuo metu vienam šeimos nariui siekia tik nuo 100 iki 300 Lt.

Vidurinės klasės 27 sluoksnyje palyginti daug jaunų merginų (iki 19 m.). Jos vilnietės, studijuoja aukštosiose mokyklose. Palyginti daug apklaustųjų turi aukštąjį išsimokslinimą. Dirbama valstybiniame sektoriuje: sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sferose. Palyginti daug vedusių (ištekėjusių), turinčių vaikų žmonių.

Aukštesniosios klasės 32 sluoksnyje palyginti daug jaunų vaikinų iki 19 m. Kartu šiame strate palyginti daug vadovų. Dirbama privačiame ir valstybiniame sektoriuose.

Aukštesniosios klasės 33 sluoksnyje palyginti daug kultūros ir meno darbuotojų.

Aukštesniosios klasės 34 sluoksnyje palyginti daug 20-29 m. moterų ir 30-39 m. vyrų, daugiausia nevedusių (neištekėjusių). Šie apklaustieji – specialistai, turintys aukštąjį išsimokslinimą.

Aukštesniosios klasės 35 sluoksnyje palyginti daug 20-29 m. vyrų, turinčių aukštąjį išsimokslinimą. Trečdalis šiam sluoksniui priklausančių gyventojų dirba mokslo ir švietimo srityje. Dauguma jų nevedę.

Aukštesniosios klasės 36 sluoksnis išsiskiria jaunais specialistais.

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008