Pagrindinės trumpo pranešimo tezės:
Negalima visuomenės diferencijuoti tik pagal
turtinę padėtį. Jei taip skirstyti visuomenę, tai ir seimūnai yra elgetos;
Socialinių tyrimų instituto stratifikacijos
skyrius sukūrė stratifikacinį modelį pagal daugelį indikatorių, ypač
akcentuodami kiekvieno piliečio savęs identifikaciją. Taigi mums svarbiausia
buvo, kam žmogus pats save priskiria, t.y. kuo pats save laiko;
2004 metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad
Lietuvos žmonės nelaiko savęs elgetomis:
net 51 procentas prisiskiria save viduriniajai klasei, o būtent
vidurinioji klasė yra visuomenės stuburas, kuriam ne motais visokie politiniai
žaidimai. Taigi galiu drąsiai pasakyti ir moksliškai pagrįsti, kad Lietuvoje
jokios krizės nėra didžioji gyventojų dalis išgyvens nežiūrint visų valdžių
pastangų. Taigi politikai gąsdins ar negąsdins žmonių visokiomis krizėmis, jie
vis viena džiaugsis gyvenimu. Tai rodo ir pilnos maksimos, pilni keliai
mašinų, gausūs Joninių švenčių stalai. Dabar kartu su Vytauto Didžiojo
universiteto antropologais baigiame kitą platų tapatumo tyrimą. Kad
neužmirščiau anketuotojo duonos, pats pavažinėjau po Lietuvą: visur pilna
šviesių žmonių. Per Klausučių ulitėlę
nebridau gilaus purvinėlio;
Ypač svarbu ir tai, kad per šešiolika
nepriklausomybės metų jau susiformavo kitas jaunimas, kurio savimonė aukštesnė
negu vyresniųjų. Žinoma, jis jau paženklintas vartotojiškos visuomenės ženklu,
nemažai jo jau Airijoje, Britanijoje, kitose šalyse. Būtent migracija ir gili
demografinė krizė yra mūsų visuomenės ateities didžiausios kliūtys, būtent apie
tai šaukte šaukti, o ne gąsdinti žmones menamais dalykais;
Taigi pirmasis mano teiginys: sutelkime dėmesį
migracijai ir demografijai, šių problemų sprendimui, o ne aimanuokime, kaip
Lietuvoje viskas blogai;
Kai kas gali pasijuokti iš mano teiginių ir
sakyti, kad žiūriu į Lietuvą pro rožinius akinius, nes būtent dėl blogo
gyvenimo, dėl socialinės atskirties žmonės bėga iš Lietuvos ir negimdo vaikų;
Bet kaip rodo tyrimai, tai labai
supaprastintas aiškinimas. Aišku, mes matome ir kiltąją medalio pusę: 8
procentai priskiria save žemiausiajai klasei, o 28 procentai žemesniajai.
Kitame poliuje tik 0,33 procento
laiko save aukščiausiosios klasės atstovais, 0 13 procentų aukštesniajai.
Taigi žemiau vidurio yra daugiau žmonių ir tai turėtų prieštarauti mano
optimistiniams teiginiams. Bet tam ir yra sociologai, kad jie pasižiūrėtų
atidžiau, detaliau, pasiaiškintu, kas yra tie atskirtieji. Todėl aišku, kad
pasikliauti vien klasiniu pjūviu negalima, būtina stratifikuoti visuomenę, tai
yra pasižiūrėti, kokios yra žmonių socialinės demografinės charakteristikos.
Bet prieš tai, keletas metodologinio pobūdžio
pastabų. Argi tikrai tik 0,33 procento žmonių gali būti priskirti
aukščiausiajai klasei. Aišku ne, sociologai negali pasiekti uždarų turniškių,
bendorėlių ir kitų turtingųjų gyvenimo vietų. Antra vertus, bendrame tyrime
nepagaunama ir dalis kito poliaus atstovų benamių, kalinių, savartinų žmonių.
Taigi būtini specialūs tiek aukščiausiosios klasės, tiek žemiausiosios klasės
atstovų tyrimai, ką mes ir bandome daryti.
Bet grįžkime prie stratifikacinio pjūvio.
Jauniausiųjų amžiumi (iki 20 metų) grupėje
didžiąją dalį (net 2/3) sudaro priskiriami vidurinei klasei žmonės. 20-29-m.
grupėje 3 iš 10 respondentų atstovauja vidurinei klasei. 30-39-m. grupei
priklauso palyginti didžiausia aukščiausiosios klasės atstovų dalis.
Vyriausiųjų 70 m. ir vyresnių respondentų grupėje net kas penktas priskiriamas
žemiausiajai klasei.
Būtent jungtinis amžiaus ir lyties rodiklis
leidžia paneigti stereotipą, kad žemesnis socialinis statusas yra moterų.
Moterų savi identifikacija ženkliai priklauso nuo jų amžiaus. Daugiau kaip
trečdalis 20-29-m. moterų priskiriamos aukštesniajai klasei, bet vos ne pusė
vyriausiųjų amžiumi laiko save žemiausios klasės atstovėmis.
Jaunesni vyrai (ypač 20-29 m.) taip pat
dažniau priskiriami aukštesniajai klasei, bet jų procentas mažesnis negu tokio
amžiaus moterų: tik kas ketvirtas. Beveik kas trečias 60-69 m. vyras laiko save
žemiausiosios klasės atstovu, patys vyriausieji šiek tiek rečiau.
Analizuojant socialines klases pagal
išsimokslinimą pastebime nuoseklią seką: kuo aukštesnė socialinė padėtis, tuo
aukštesnis išsimokslinimas4 iš 10 žemiausiosios klasės atstovų turi pradinį
išsimokslinimą, trečdalis žemesniosios klasės atstovų vidurinį, o
ketvirtadalis specialųjį vidurinį ar aukštesnįjį; trečdalis vidurinės klasės
atstovų aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį, o daugiau kaip pusė
aukštesniosios klasės atstovų aukštąjį išsimokslinimą.
Dirba apie du trečdalius aukštesniosios klasės
atstovų, o žemiausioje klasėje tik aštuntadalis. Daugiausia besimokančiųjų yra
aukštesniojoje klasėje (kas penktas, įskaitant dirbančius ir kartu
besimokančius). Iš pensijos gyvena pusė žemiausiosios ir trečdalis žemesniosios
klasės atstovų. Žemiausiojoje ir žemesniojoje klasėse daugiau bedarbių nei
vidurinėje ar aukštesniojoje. Didžiausias invalidų skaičius yra žemiausioje
klasėje.
Pusė aukštesniosios klasės dirbančių žmonių
specialistai, turintys aukštąjį išsimokslinimą. Šioje klasėje taip pat
didžiausia dalis aukščiausios ar vidurinės grandies vadovų bei verslininkų.
Vidurinėje ir žemesniojoje klasėje daugiausia darbininkų. Net ¾ priskiriamų
žemiausiajai klasei dirbančių respondentų yra darbininkai. Kas penktas
dirbantis žemiausios klasės atstovas - žemdirbys.
Vadovaujančias pareigas užimančių asmenų
daugiausia aukštesniojoje klasėje
Kuo žemesnė socialinė klasė, tuo mažiau joje
vadovaujančias pareigas užimančių respondentų. Žemiausiojoje klasėje vadovams
save priskyrė tik keli procentai, ir tai tik tie, kurie neturi nė vieno
pavaldinio. Matyti ir atvirkščia tendencija: kuo aukštesnė socialinė padėtis,
tuo didesniam skaičiui pavaldinių vadovauja jai priklausantys vadovai. Daugiau
nei 50 žmonių vadovavo tik aukštesniosios ar vidurinės klasės atstovai.
Profesija vienas svarbiausių rodiklių,
apibūdinančių socialines klases.
Žemės ūkyje dirba kas ketvirtas žemiausios
klasės atstovų, o aukštesniosios tik 3 proc. Kas ketvirtas aukštesniosios
klasės atstovas dirba mokslo ar švietimo sferose, o žemiausiosios tik 5 proc.
Kas ketvirtas žemesniosios klasės atstovas dirba pramonėje, o kitų klasių
ženkliai mažiau. Kas devintas aukštesniosios klasės atstovas teikia paslaugas,
o žemiausiosios tik 5 proc. Net kas penktas žemiausiosios klasės atstovas
tiksliai nenurodė savo šakos.
Ženkliai skiriasi ir profesinė respondentų
padėtis pagal išskirtas socialines klases6 iš 10 aukštesniosios klasės atstovų
yra specialistai, o žemiausiojoje klasėje tokių visai nėra. Daugiau kaip pusė
žemiausiosios klasės dirbančių respondentų nekvalifikuoti darbininkai, o
aukštesniosios tik 2 proc. Trečdalis žemesniosios klasės atstovų yra
kvalifikuoti darbininkai, o aukštesniosios tik 4 proc.
Aukštesniosios klasės atstovai dažniau gauna
didesnes pajamas, kitų klasių atstovai atitinkamai mažesnes. Jei 6 iš 10
apklaustų aukštesniosios klasės atstovų vienam šeimos nariui tenka daugiau kaip
500 litų, tai žemiausioje klasėje tokių tėra tik 2 procentai.
Beveik pusė (45 proc.) aukštesniosios klasės
atstovų linkę prisiskirti gyvenantiems šiek tiek geriau nei vidutiniškai. 7 iš
10 vidurinės klasės respondentų teigė, kad gyvena vidutiniškai. Beveik pusė (45
proc.) žemesniosios klasės atstovų mano, kad gyvena šiek tiek blogiau nei
vidutiniškai. 4 iš 10 žemiausiosios klasės respondentų teigė, kad gyvena gana
skurdžiai (39 proc.).
Savo turtinę padėtį gyventojai vertina
atsargiai: 43 proc. vidurinės bei 29 proc. aukštesniosios klasės atstovų pagal
10 balų skalę savo turtą vertina penketu, 31 proc. žemesniosios klasės
trejetu, o 40 proc. žemiausiosios klasės dvejetu.
Vidutinis (5 balai) ir aukštesnis įvertinimas
rodo, kad vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovai savo turtu iš dalies
patenkinti, o to negalima pasakyti apie žemesniąją ir žemiausiąją klases.
Nors turtinę padėtį vertina patenkinamai,
santaupų ir sukaupto didelio turto nurodė neturį dauguma žmonių visose
socialinėse klasėse. Tie, kurie galėtų turėti santaupų, dažnai atliekamus
pinigus investuoja į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o žemiausiosios klasės
atstovai dėl gaunamų mažų pajamų santaupų sukaupti negali.
Aukštesniųjų klasių atstovai gyvena dažniau
didžiuosiuose miestuose, o žemesniųjų klasių kaime.
Beveik 6 iš 10 aukštesniosios klasės
respondentų gyvena Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune,
Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Trečdalis vidurinei klasei priskirtų
respondentų gyvena kaime. Kaime gyvena beveik pusė žemiausiosios ir trečdalis
žemesniosios klasės atstovų.
Analizuojant respondentų šeiminę padėtį pagal
socialinę klasę išryškėjo, kad aukštesniojoje, vidurinėje, žemesniojoje ir
žemiausioje klasėse daugiausia buvo vedusių (ištekėjusių) ir vaikus auginančių
respondentų Didžiausia vedusių (ištekėjusių) ir vaikus auginančių respondentų
dalis buvo vidurinėje klasėje, mažiausia žemiausiojoje klasėje .
Aukštesnioji ir vidurinė iš kitų klasių
išsiskyrė didesne nevedusių (netekėjusių) ir vaikų neturinčių respondentų
dalimi. Žemesniojoje ir žemiausiojoje klasėse daugiau buvo našlių, turinčių
vieną ar daugiau vaikų. Žemesnioji ir žemiausioji klasės taip pat išsiskyrė
didesne išsituokusių ir vaiką (vaikus) auginančių respondentų dalimi. Būtina
paminėti, kad aukštesniojoje klasėje nebuvo nė vienos vienišos motinos su
vaiku.
Sluoksniai
(stratai)
Tyrimo metu Lietuvos visuomenė buvo
suskirstyta į 39 socialinius sluoksnius, kurie savo ruožtu sudarė išskirtas
socialines klases. 5 sluoksniai sudaro žemiausiąją klasę, 8 žemesniąją, 17
vidurinę, 8 aukštesniąją, 1 sluoksnis aukščiausiąją klasę. Pabrėžiame, kad
visuomenę stratifikavome ne pagal vieną ar kelis požymius, bet pagal daugiau
indikatorių. Pajamos buvo vienas iš stratifikavimo požymių, todėl respondentai,
gaunantys vienodas pajamas, pasiskirstė po skirtingus sluoksnius.
Vidurinėje klasėje 21 stratui priskirta beveik
7 proc. apklaustųjų, o žemesniojoje klasėje 12 6 proc. respondentų.
Aukščiausiosios klasės stratas (39) yra mažiausias jį sudaro tik 0,3 proc.
apklaustųjų.
Socialinių sluoksnių analizė patvirtina jau
nagrinėjant socialines klases išryškėjusias tendencijas. Nuodugniai išnagrinėję
stratų socialinius demografinius rodiklius (pasiskirstymą pagal lytį, amžių,
išsimokslinimą, profesijas) galime išskirti pačių stratų ypatumus. 1 sluoksnį
visuomenės struktūroje laikysime žemiausiu, o 39 aukščiausiu.
Nagrinėdami atskirus sluoksnius pastebime, kad
žemesniųjų sluoksnių atstovai turį pradinį, nebaigtą vidurinį išsimokslinimą,
vidurinių sluoksnių atstovai turi vidurinį ar specialųjį vidurinį
išsimokslinimą, aukštesniųjų sluoksnių aukštesnįjį, o aukščiausiųjų sluoksnių
aukštąjį išsimokslinimą. Štai 44 proc. 4 ir pusė 5 sluoksnio atstovų turi
pradinį, beveik 40 proc. 17 sluoksnio atstovų aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį,
o visi 38 ir 39 sluoksnio atstovai aukštąjį išsimokslinimą.
Daugiau kaip pusę 3, 4, 5, 6 sluoksnių sudaro
nekvalifikuoti darbininkai, o štai 9 ir 10 sluoksniuose didžioji dalis yra
kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Pradedant 13 sluoksniu ir kylant
aukštyn ima vyrauti specialistai (jie sudaro didžiąją dalį 13, 18, 21, 22, 23,
24, 25, 28, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 38 sluoksnių). Trečdalis ir daugiau vadovų
yra 25, 30, 35, 38 ir 39 sluoksniuose.
Dabar nurodysime atskirų sluoksnių ypatumus,
pateikdami pasiskirstymus pagal atskirus socialinius demografinius rodiklius.
Žemiausiosios klasės 1 sluoksnyje nėra
dirbančiųjų Žemiausiosios klasės 5 sluoksnyje daugiau senų žmonių, kuriems per
70 m. Yra bevaikių našlių. Išsimokslinimas pradinis ar dar menkesnis.
Daugiau nei pusę (56 proc.) 5 sluoksnio sudaro
žmonės per 70 m., 42 proc. moterys. Absoliučią daugumą šio sluoksnio sudaro
pensininkai (84 proc.).
Beveik du trečdalius 6 sluoksnio sudaro
moterys nuo 40 iki 49 m. Pusę šio sluoksnio sudaro bedarbiai, o dar 14 proc.
namų šeimininkės. Taigi 6 sluoksnį sudaro 40-49 m. bedarbės moterys bei namų
šeimininkės.
Žemesniosios klasės 7 sluoksnis palyginti
gausus. Tai amžiaus grupės nuo 40 iki 70 m. Daugiau moterų. Palyginti daugiau
kitos (ne lietuvių, rusų ar lenkų) tautybės žmonių. Dalis jų gyvena kaime. Dalį
sudaro kvalifikuoti žemės ūkio darbininkai. Palyginti daug kvalifikuotų
pramonės darbininkų. Dalį sudaro bedarbiai. Išsimokslinimas nebaigtas
vidurinis.
Žemesniosios klasės 8 stratas dar didesnis.
Daugiau 60-69 m. ir vyresnių moterų. Yra ir senų vyrų (60 m. ir vyresnių).
Palyginti daugiau išsituokusių (tiek turinčių, tiek neturinčių vaikų). Yra
našlių, turinčių vaikų. Daugiausia tai pensininkai, bet yra ir jaunesniųjų
tarnautojų bei žemiausios grandies vadovų. Išsimokslinimas pradinis, dalis
žmonių baigė profesines technikos mokyklas, mokėsi technikumuose. Šiame strate
palyginti daugiau lietuvių ir rusų. Dalis jų gyvena rajonų centruose.
Žemesniosios klasės 11 sluoksnis gausus. Jame
palyginti daug jaunų, iki 19 m., ir vyresnių (40-49 m. bei 60-69 m.) vyrų.
Palyginti daug lenkų. Palyginti daug vedusių ar gyvenančių kartu, bet
neturinčių vaikų žmonių. Išsimokslinimas vidurinis. Palyginti daug
jaunesniųjų tarnautojų ir nekvalifikuotų pramonės darbininkų. Žemiausios
grandies vadovai vadovauja keliems žmonėms.
Žemesniosios klasės 12 sluoksnis taip pat
gausus. Palyginti daug pagyvenusių moterų (60 m. ir vyresnių). Daug pensininkų.
Palyginti daug ir 60-69 m. asmenų. Dalis jų gyvena Vilniuje. Tai tiek lietuviai,
tiek kitų tautybių (ne lietuvių, ne rusų ar lenkų) žmonės. Yra našlių, turinčių
vaikų, išsituokusių moterų su vaikais. Išsimokslinimas pradinis ar vidurinis.
Vidurinės klasės 14 sluoksnyje palyginti daug
žmonių, gyvenančių kartu ir turinčių vaikų. Dalis šio strato namų
šeimininkės.
Vidurinės klasės 16 stratas gausus. Jame
palyginti daug jaunimo iki 19 m., taip pat 20-29 ir 40-49 m. vyrų. Daug
lietuvių, dalis jų gyvena kaime. Palyginti daug vedusių ir turinčių vaikų
žmonių. Palyginti daug žmonių turi nebaigtą aukštąjį, nes dar mokosi
aukštosiose mokyklose. Yra ir bedarbių, nors palyginti daug darbininkų (tiek
kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų), taip pat kvalifikuotų žemės ūkio
darbininkų.
Vidurinės klasės 17 sluoksnis dar gausesnis.
Jame palyginti daug moterų: merginų iki 19 m., 30-49 m. moterų, ir 40-49 m.
vyrų. Tai lietuviai ir rusai. Palyginti daug kaimo gyventojų. Tai vedę
(ištekėjusios), turintys vaikų žmonės. Yra baigusių profesines technikos
mokyklas, kolegijas ir nebaigusių aukštojo mokslo žmonių. Palyginti daug
jaunesniųjų tarnautojų ir kvalifikuotų darbininkų, dirbančių statybose,
transporte. Yra vadovų. Dirbama tiek privačiame, tiek valstybiniame
sektoriuose.
Vidurinės klasės 18 stratas nedidelis. Jame
palyginti daug kitų Lietuvos miestų (ne didžiųjų, ne rajono centrų) gyventojų.
Vidurinės klasės 20 stratas gana didelis.
Palyginti daug 30-39 m., 70-mečių ir vyresnių moterų, daug tokio paties amžiaus
ir 60-69 m. vyrų. Dalis jų gyvena Vilniuje. Palyginti daug vedusių
(ištekėjusių), bevaikių. Yra baigusių kolegijas, yra ir nekvalifikuotų
darbininkų.
Vidurinės klasės 21 sluoksnis didžiausias.
Jame palyginti daug 20-49 m. moterų, daug pagyvenusių vyrų (60-69 m.).
Palyginti daug lietuvių, rusų ir lenkų. Dalis jų gyvena didžiuosiuose Lietuvos
miestuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, dalis - kituose
miestuose. Palyginti daug kartu gyvenančių ir turinčių vaikų, išsituokusių ir
turinčių vaikų žmonių, vienišų motinų. Palyginti daug baigusių kolegijas,
technikumus žmonių. Palyginti daug tarnautojų, jaunesniųjų tarnautojų,
darbininkų. Dirbama prekybos, transporto, švietimo, kultūros sferose. Dirbama
privačiame ar valstybiniame sektoriuose.
Vidurinės klasės 23 sluoksnyje palyginti daug
vyrų, ypač 20-29 m. Palyginti daug ir 50-59 m. žmonių. Yra kartu gyvenančių,
bevaikių. Palyginti daug apklaustųjų turi aukštąjį išsimokslinimą. Dalis baigė
kolegijas. Palyginti daug verslininkų, specialistų, vadovų. Dirbama prekybos,
paslaugų, statybos, transporto, švietimo, kultūros sferose. Palyginti daug tiek
vadovų, tiek pavaldinių. Dalis derina darbą privačiame ir valstybiniame
sektoriuose.
Koreliacijos rodo, kad beveik pusę 24
socialinio sluoksnio sudaro 40-49 m. specialistai, turintys aukštąjį
išsimokslinimą (21 proc. šį sluoksnį sudarančių vyrų ir 18 proc. moterų).
Beveik pusę 26 sluoksnio sudaro 30-39 m.
žmonės, turintys aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsimokslinimą. Jų pajamos
šiuo metu vienam šeimos nariui siekia tik nuo 100 iki 300 Lt.
Vidurinės klasės 27 sluoksnyje palyginti daug
jaunų merginų (iki 19 m.). Jos vilnietės, studijuoja aukštosiose mokyklose.
Palyginti daug apklaustųjų turi aukštąjį išsimokslinimą. Dirbama valstybiniame
sektoriuje: sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sferose. Palyginti daug
vedusių (ištekėjusių), turinčių vaikų žmonių.
Aukštesniosios klasės 32 sluoksnyje palyginti
daug jaunų vaikinų iki 19 m. Kartu šiame strate palyginti daug vadovų. Dirbama
privačiame ir valstybiniame sektoriuose.
Aukštesniosios klasės 33 sluoksnyje palyginti
daug kultūros ir meno darbuotojų.
Aukštesniosios klasės 34 sluoksnyje palyginti
daug 20-29 m. moterų ir 30-39 m. vyrų, daugiausia nevedusių (neištekėjusių).
Šie apklaustieji specialistai, turintys aukštąjį išsimokslinimą.
Aukštesniosios klasės 35 sluoksnyje palyginti
daug 20-29 m. vyrų, turinčių aukštąjį išsimokslinimą. Trečdalis šiam sluoksniui
priklausančių gyventojų dirba mokslo ir švietimo srityje. Dauguma jų nevedę.
Aukštesniosios klasės 36 sluoksnis išsiskiria
jaunais specialistais.
